Spausdinti

Juozas Vaišnys S J

    Gegužės mėnesį mes ypatingu būdu stengiamės pagerbti ir savo dangiškąją, ir žemiškąją motiną. Kada kilo paprotys visą mėnesį skirti Marijai pagerbti, istorikai nėra vienos nuomonės. Vis dėlto atrodo, kad šio papročio ištakų reikėtų ieškoti penktame amžiuje. Sakoma, kad šią pamaldžią praktiką Rytuose yra įvedęs šv. Kirilas Aleksandrietis, uolus Marijos garbės gynėjas prieš Nestorijų. Vakaruose šis pamaldumas įsigalėjo žymiai vėliau, o Lietuvoje - tik devynioliktą šimtmetį. Įdomu, kad šiai iniciatyvai pavyzdį davė ne Vilnius, o Seinų vyskupija, kuriai tada vadovavo prel.

Marijos statula Šiluvos koplyčioje. K. Daugėlos nuotr.

Butkevičius. Jis, nuvykęs į Romą ir ten gerai susipažinęs su gegužinėmis pamaldomis, jas įvedė Seinų katedroje. Tuo metu Žemaičių vyskupijai vadovaujantis vysk. M. Valančius gegužines pamaldas išplatino ir savo vyskupijoje.

     Lietuviams šis paprotys labai patiko ir greitai prigijo. Visą gegužės mėnesį jie rinkdavosi į bažnyčią švęsti gegužinių pamaldų. Kiti tai atlikdavo namie, papuošę Marijos paveikslą ar statulėlę, kalbėdavo arba giedodavo Marijos litaniją ir kitas maldas. Šį gražų paprotį žmonės stengdavosi išlaikyti ir okupacijos metais, nebodami pavojų ir persekiojimų.

     Gegužės mėnesį švenčiame ir Motinos dieną, pagerbdami savo žemiškąją motiną. Šis paprotys pasaulyje dar visai nesenas. Jo pradžia buvo Amerikoje, Filadelfijos mieste, 1908 metais. Motinos dienos pradininkė buvo Ona Jar-vis, kurios motina mirė gegužės mėn. antrąjį sekmadienį, todėl Amerikoje ir Motinos diena švenčiama antrąjį gegužės mėn. sekmadienį.

     Kai Lietuva 1918 m. atgavo nepriklausomybę, tuoj buvo pradėta įvairiose vietose švęsti ir Motinos dieną, bet dar nebuvo nustatyta, kurį sekmadienį. Tik 1929 m. susirinkę įvairių katalikiškų organizacijų vadovai nutarė ją švęsti pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį.

     Kai Lietuvą pavergė komunistai, panaikino ir šią šventę. Priežastis labai paprasta - ši šventė buvo priešinga jų “ideologijai”. Juk visi žino, kad motina šeimoje yra religijos ir tautybės palaikytoja. Ji turi didžiausią įtaką visam žmonijos gyvenimui ir ne tik dėl to, kad duoda gyvybę, kad be jos nebūtų žmonijos. Ji yra šeimos širdis. Niekas negali paneigti tvirtinimo, kad kokios yra motinos, tokia bus ir visuomenė, ir žmonija.

     Tačiau reikia pastebėti, kad daugelio pažiūra į motiną ir jos misiją bei vietą visuomenėje yra labai klaidinga. Ne vienas pasako, kad motinos vieta yra ne organizacijose, ne visuomeninėje veikloje, o tik namuose: ji turi rūpintis šeima ir vaikų auklėjimu. Taip, tai yra pagrindinis jos uždavinys, bet šio uždavinio gal ji tinkamai neatliks, jei visą laiką bus užsidariusi namie. Ji turi pažinti gyvenimą, jo pulsą, ji turi susipažinti su jaunimu ir jo problemomis ne tik savo šeimoje, bet ir už jos ribų. Ji turi turėti aiškią gyvenimo viziją, kurią perduos ir savo vaikams.