Paruošė Marija A. Jurkutė
ŠIŲ DIENŲ MINTYS APIE VYTAUTĄ DIDĮJĮ
Vilniaus Vytautų klubas išleido knygą “Vytautas Didysis ir Lietuva” (sudarė E.V. Eidukaitienė, leidykla “Žara”).
Knyga suskirstyta į keturis skyrius, kuriuose išspausdinti septyniolikos autorių moksliniai straipsniai. Tai naujausi istorijos ir archeologijos tyrimai ne tik apie Vytauto Didžiojo gyvenamą epochą, bet ir apie jos įtaką tolesnei lietuvių tautos plėtrai.
Programos vadovė Marytė Utz. Z.Degučio nuotr.
Knygoje pirmą kartą lietuvių kalba skelbiamas pirmasis, trumpiausias (1428 m.) “Vytauto pagyrimas”, kurį išvertė A. Jovaišas ir S. Temči-nas, ir pilnas Vytauto laiškas Europos šalių valdovams, didikams, miestų bendruomenėms (1409 m. rugsėjo mėn. 9 d.). Laišką išvertė D. Dilytė.
Lietuvos valstybė vaidino svarbų vaidmenį visų baltų tautų kovoje dėl egzistencijos — stabdė agresyvias viduramžių jėgas, grasinančias iš Vakarų ir iš Rytų. Šiame procese svarbi buvo Lietuvos gynybos sistema. Apie LDK pilis Vytauto Didžiojo epochoje rašo dr. R. Batūra.
Vytautas Didysis buvo ne tik karvedys, politikas, bet ir rūpestingas savo valstybės vidaus tvarkytojas. Vytauto Didžiojo statybos Lietuvoje — dr. N. Kitkausko straipsnio tema.
Lietuva — paskutinė gamtmeldė Europos valstybė. Kas trukdė Lietuvai anksčiau apsikrikštyti, apie Lietuvos krikštą ir pirmąsiais bažnyčias Lietuvoje rašo kun. V. Rūkas. I Vytautą Didįjį, kaip karaliaus Mindaugo bažnytinės tradicijos tęsėją, žvelgia kun. J. Boruta SJ.
Vytaytą net keturis kartus mėginta vainikuoti Lietuvos karaliumi. Apie neįgyvendintą vieną iš pagrindinių Vytauto siekių sužinosime iš prof. hab. dr. M. Jučo straipsnio.
Lietuvos valstybingumo išsaugojimo problemas po Kriavo sutarties sudarymo nagrinėja prof. hab. dr. E. Gudavičius.
Jau keletą šimtmečių Vytauto Didžiojo kapo vietą gaubia paslapčių paslaptis. Neįmintą istorijos mįslę bando įminti doc. A. Širmulis ir R. Kazlauskas.
Daug prieštaringų minčių skaitytojui gali sukelti dr. G. Viliūno straipsnis “Vytauto mitas naujojoje Lietuvoje”.
Įdomūs, turiningi prof. hab. dr. V. Kubiliaus, prof. hab. dr. V V. Šerno, dr. V. Būdos, doc. V. Venckaus ir kitų autorių straipsniai. (“Lietuvos aidas” Nr. 31).
LIETUVOJE DAUGĖJA STUDENTŲ
1995-aisiais išleistame UNESCO statistikos metraštyje greta kitų Europos valstybių savo aukštojo mokslo rodikliais puikuojasi ir Lietuva. Ji lenkė Čekiją, Albaniją, Šveicariją, Latviją ir kitas šalis.
Statistikos departamento duomenimis, kasmet vis daugiau abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas (1993-aisiais stojo 40 proc. abiturientų, 1994-46, 1996-45 proc.), sparčiai daugėja studentų (1994-aisiais Lietuvos aukštosiose mokyklose mokėsi 51,5 tūkst., 1995 -54 tūkst., 1996 - 58,8 tūkst. studentų).
Šiandien iš 10 tūkst. Lietuvos gyventojų aukštojo mokslo siekia jau 158 jaunuoliai (1995-aisiais - 138). (“Respublica” Nr.28)
MEDŽIAI — KRAŠTO ISTORIJOS LIUDININKAI
Jau dvylika metų akcinės bendrovės “Vilniaus zunda” agronomas — žedintojas Josifas Urinovičius kolekcionuoja sostinės medžiuose rastus metalinius daiktus.
Štai žydų kapinėse Paneriuose buvo nupjauta sena pušis. Kai lentpjūvės staklėse įstrigo medžio kamienas, iš jo iššoko gero piršto storumo kulka. Tose pačiose kapinėse buvo aptikta ir mina.
Daug karo meto sviedinių skeveldrų slepia Vingio parko medžiai, o Lazdynuose ąžuolo drevėje buvo rastos dvi sviedinio skeveldros.
T. Vrublevskio gatvės topoliai dar 1986 m. šaknimis iškėlė telefono kabelį, kuris ėjo per Lietuvą ir jungė Maskvą su Berlynu.
Pasak J. Urinovičiaus, beveik kiekviename sostinės medyje galima ką nors rasti.
Kasmet sostinėje apgenima apie pusantro šimto medžių, o senų ir nudžiūvusių nupjaunama apie pustrčio tūkstančio. (“Sostinė”, “Lietuvos ryto” priedas vilniečiams Nr.26)
VERTINGAS MENO RADINYS
Tikru atradimu menotyrininkai pavadino Šakių rajono Kaimelio bažnyčioje aptiktą procesijų altorėlį. Tai garsaus skulptoriaus Vinco Grybo (1890-1941) darbas, iki šiol neminėtas jo kūrybinį palikimą tyrinėjusių specialistų.
Aptiktas procesijų altorėlis atspindi ketvirtajam dešimtmečiui būdingas mūsų dailininkų pastangas praturtinti savo kūrinius tautiniais motyvais. Nutapytame Marijos paveiksle, vaizduojančiame Aušros Vartų Dievo Motiną, matyti ir Gedimino pilis, apgaubta spinduliais, kuriuos skleidžia Apvaizdos akis. Taip autorius įkūnijo prieškario Lietuvoje populiarią Vilniaus vadavimo idėją.
Procesijų altorėlis išdrožtas iš medžio, dekoruotas smulkiais paspalvintais geometriniais raštais, primenančiais tautines juostas, taip pat storos vario skardos ažūru. Trys altorėlio viršūnės — tarsi trys stilizuoto augalo stiebai, pražydę dideliais kryžiaus pavidalo žiedais. (“Lietuvos aidas” Nr. 28)
SUGRĮŽO BRANGI RELIKVIJA
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną į Tauragę iš Čikagos buvo parvežta trispalvė, kuri, 1944 m. besiartinant sovietiniams okupantams, kabojo prie Tauragės valsčiaus pastato. Pasak vėliavą pašventinusio Tauragės katalikų parapijos dekano Vincento Gauronsko, tai visiems tauragiškiams brangi relikvija, kurią išsaugojo JAV gyvenantys lietuviai.
Vėliavos istorija tokia: Tauragiškis Vladas Konstantinavičius, 1944 m. rudenį besitraukdamas į Vakarus, pastebėjo prie valsčiaus pastato besiplaikstančią trispalvę. Bijodamas, kad sovietiniai okupantai jos neišniekintų, žmogus vėliavą nuėmė nuo jos koto ir išsivežė. Vėliava pirmiausiai pateko į Vokietiją, vėliau į JAV. Čia ji visada buvo keliama Lietuvos valstybinių švenčių dienomis kartu su JAV vėliava.
Prieš mirtį perduodamas trispalvę kitam Amerikos lietuviui Kaziui Jankauskui, V. Konstantinavičius prašė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėliavą grąžinti į Tauragę.
Kartu su trispalve į Tauragę atkeliavo ir toji JAV vėliava, kuri per šventes kabodavo šalia. Vėliavos saugoti perduotos Tauragės “Santakos” muziejui. (“Lietuvos aidas” Nr. 33)
AVARIJOSE IR GAISRUOSE SAUSĮ ŽUVO PUSĖ ŠIMTO ŽMONIŲ
Sausio mėn. avarijose ir gaisruose žuvo 56 žmonės, iš jų 3 vaikai, praneša Statistikos departamentas.
Avarijose sužaloti 197, žuvo 32 žmonės, iš jų 1 vaikas.
Palyginti su 1995-jų pradžia, šį kartą žuvusiųjų keliuose skaičius padidėjo 78 proc., o sužeistųjų sumažėjo 2,5 proc.
Sausio mėn sudegė 24 žmonės, iš jų 2 vaikai. Pernai sausį sudegė du kartus daugiau žmonių — 45.
Iš viso sausį užregistruoti 442 gaisrai ir 201 avarija, kurioje nukentėjo žmonės. Pernai sausį gaisrų buvo daugiau (622), o avarijų — maždaug tiek pat. (“Lietuvos aidas” Nr. 40)
TAPO TURTUOLE PO MIRTIES
Mažeikietę Janiną B. laimė aplankė jos laidotuvių dieną. Pusamžė moteriškė kartu su vyru gyveno vieno kambario bute. Vaikų neturėjo. Šeima skurdo, pati moteris senokai buvo oficiali bedarbė. Vyras dirbo padienius darbus. Pinigų vos užtekdavo maistui ir padėvėtiems rūbams. Butas praskolintas, dėl nesumokėtų mokesčių grasinta išvaržyti. Pilstukas tapo vos ne kasdieniu vyro gyvenimo palydovu.
Iš skurdo ir nevilties moteris galiausiai pasikorė. Ten pat, bute, ant nulaužtos durų rankenos.
Pirmąją savaitę našlys apleido visus darbus. Suprantama, ir pašto dėžutę. Ji dažniausiai būdavo tuščia, nes šeima laikraščių neprenumeravo. Antrą savaitę pastebėjęs kažką boluojant, atrakino spynelę. Dėžutėje buvo laiškas iš Vilniaus. Advokatų biuras pranešė apie palikimą. Tolimas Janinos B. giminaitis Amerikoje testamentu paliko jai 40 tūkst. dolerių. Pranešimas išsiųstas savižudybės dieną.
Našlys paraudusiomis akimis prašo neskelbti pavardės. Jis tikisi gauti pinigus ir tapti turtingas. (“Lietuvos aidas” Nr. 36)
STATOME PAMINKLĄ NEGIMUSIEMS KŪDIKIAMS
Žmogus sutvertas ieškoti tiesos. Mus supantis pasaulis nežabotas lekia progreso link ir nuolat gimdo prieštaras. Tos prieštaros — tai naujos tarytum raupsai užkrečiamos civilizacijos ligos nesutaikomos su Tikrąja Tiesa — prigimtine žmogaus teise būti natūraliai pradėtam ir saugiai išnešiotam motinos įsčiose iki užgimimo. Kiekvienas gimęs žmogus turi prigimtinę teisę gyventi ir mirti natūralia mirtimi.
Abortų problema Lietuvoje šiandien itin opi. Legalių užregistruotų abortų skaičius didėja. Štai 1992 m. šimtui gimimų teko 88,82 aborto, 1995 — 91,30. Natūralus gyventojų prieaugis tragiškai mažėja” 1992 m. jo rodiklis tūkstančiui gyventojų buvo 3,3 o 1995 gyventojų prieaugio rodiklis jau buvo neigiamas (-1,1). Nuo abortų legalizavimo 1955 m. iki šiol netekome beveik antros Lietuvos gyventojų.
Abortas — fizinė ir dvasinė šeimos žaizda. Poabortinio sindromo fizinės ir dvasinės negalios dažnokai baigiasi depresija, šeimos iširimu ir įvairiausiomis patologinėmis šios situacijos išraiškomis.
Pasaulyje jau senokai ieškoma būdų negimusiems kūdikiams pagerbti ir moralinei nuoskaudai atpirkti. Statomi kryžiai, paminklai, koplyčios, minima pasaulinė gyvybės diena, rengiamos tarptautinės konferencijos, kongresai, ruošiamos parodos, steigiami poabortinio sindromo klubai (Rachelės).
Pasaulio gydytojų federacijos “Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacijos iniciatyva 1992 m. pastatytas kryžius negimusiems kūdikiams Kryžių kalne, 1994 m. šios organizacijos nario kun. R. Skrinsko iniciatyva pastatytas kryžius Kauno taikos kalnelyje.
Vilniuje Lietuvos gydytojų asociacija “Už žmogaus gyvybę” rengiasi pastatyti paminklą negimusiems kūdikiams senosiose Rasų kapinėse, Angelų kalnelyje. Manome, kad čia šį mažą kapinių žemės lopinėlį dažnai aplankys ir dvasios žaizdas apsivalys netekusios kūdikių šeimos. Kviečiame nors kukliu, kad ir vieno lito įnašu paremti šį mūsų sumanymą. Turime pradėti suvokti, jog negalime taikstytis su žmogaus atstūmimu, išniekinimu, nuvertinimu. Turime suprasti tiesą: tas, kas bus žmogus, jau yra žmogus.
Laukiame Jūsų kuklių aukų. Jas galima pervesti: Vilniaus bankas, sąskaita Nr. 470082, kodas 260101777; arba tiesiogiai atnešti į Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centrą, Odminių 12.
(Pasaulio gydytojų “Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacijos pirmininkė doc. A. Saulauskienė, vicepirmininkė J. Tartilienė.)
KELMĖJE ABITURIENTAI DEŠIMTUKĄ NUSIPIRKO UŽ KELIS SILKĖS GABALĖLIUS
Kelmės rajono savivaldybės švietimo skyrius aiškinasi, ar teisėtai abiturientai aukcione už vaisius ir silkės gabaliukus nusipirko pažymius.
Kelmės miesto 2-ojoje vidurinėje mokykloje vykusioje abiturientų dienoje dvyliktokai galėjo dalyvauti keistokama aukcione ir pagerinti trimestro pažymius.
Lietuvoje kalbos dešimtukas buvo parduotas už 28 kivi vaisius, istorijos už 24 bananus, fizikos — už 17 gvazdikų, o dailės — tik už 4 silkės filė gabaliukus.
Mokyklos mokytojai sakė, kad nupirkti dešimtukai pažymių vidurkio smarkiai nepagerins, tad jie buvo užskaityti ir įrašyti į žinynus. (“Lietuvos aidas” Nr. 40)