Juozas Vaišnys SJ

     Žmonės dažnai kalba apie dorybes, dvasinį gyvenimą, šventumą, bet tose kalbose ir savo galvosenoje jie prašauna pro šalį. Jie aiškina, kad žmogui reikia būti rimtam, kad nereikia vaikščioti į visokius pasilinksminimus, nereikia išsiblaškyti, bet gyventi susikaupus. Dėl to kai kas ir sako, kad mūsų religija yra džiaugsmo ir linksmumo priešas. Jei nori būti šventas - būk susiraukęs ir nuliūdęs; o jei esi linksmas, jei tau patinka žaisti, sportuoti, juokauti - esi toli nuo šventumo. Tai yra visiškai klaidinga. Taip kalba tik žmonės, nieko nenusimaną nei apie šventumą, nei apie džiaugsmą ir linksmumą.

     Šv. Tomas Akvinietis, didžiausias mūsų teologijos autoritetas, pagrindiniame savo veikale “Summa Theologica” kalba įvairiausiomis temomis, paliečia beveik kiekvieną mums rūpimą klausimą. Plačiai jis ten rašo ir apie tobulumą, šventumą, dorybes. Tarp kitų dorybių mini ir vieną labai įdomią dorybę, graikiškai vadinamą “eutrapelia”, t.y. pasilinksminimų

Kauno Jėzuitų bažnyčia ir gimnazija iš kiemo pusės.     Tado Kulbio nuotr.

dorybę. Todėl kas nuosaikiai linksminasi, ne tik nenusideda prieš jokią dorybę, bet įsigyja dar naują pasilinksminimų dorybę.

     Pats Dievas šešias dienas dirbo, o septintąją ilsėjos.. Jis liepė ir mums panašiai elgtis - po darbo pasišvęsti poilsiui. Taigi ir poilsis nėra mažiau vertingas dalykas už darbą, nes be jo ir darbas nebūtų našus. Dar niekam nepasisekė išgalvoti “perpetuum mobile” t.y. tokios mašinos, kuri eitų be paliovos, vieną kartą pradėjusi judėti, daugiau nesustotų, nors niekas iš šalies jos nevarytų. Dar labiau “perpetuum mobile” negali būti žmogus. Jo jėgos yra ribotos, jos greit išsisemia, nervai nusilpsta, jam reikalingas poilsis, kad galėtų vėl dirbti. Kas dirbtų ir dirbtų be jokio poilsio - nusidėtų, nes kenktų sveikatai.

     Ne kiekvienam žmogui tas pats poilsis tinka: vienas gal pakankamai pailsi, ramiai pasėdėdamas, kitas - pagulėdamas, trečias - pavaikščiodamas, bet kai kuriems, ypač jaunimui, to nepakanka. Jaunimas nori sportuoti, žaisti, šokti, juokauti. Visa tam reikia saiko. Jeigu linksminsiesi be saiko, užmiršdamas savo pareigas, nusidėsi. Bet jeigu sportuosi, žaisi ir juokausi nuosaikiai, nepakenkdamas nei sau, nei kitiems, įsigysi pasilinksminimų dorybę (eutrapelia). Nesvarbu, ar žaisdamas laimėsi, nesvarbu, ar pasieksi naują rekordą, ar būsi paskutinis, kitame gyvenime Dievas tau atlygins už kiekvieną pastangą, daromą žaidime ar pasilinksminime.

     Dabar, atostogų metu, yra naudinga tai prisiminti. Tačiau, kaip kiekviename moraliniame klausime, taip ir čia gali būti visokių neaiškumų. Moraliniai principai yra visuomet aiškūs, bet jų pritaikymas praktiškame gyvenime kartais gali būti labai keblūs. Dažnai žmogus atsiranda kryžkelėje ir nežino, kuriuo keliu pasukti, kad eitų dorybės, o ne nuodėmės keliu. Kad galėtum pasirinkti tiesų kelią ir teisingą kryptį, yra reikalingas kompasas. Moraliniame gyvenime mes taip pat turime kompasą -mūsų galutinį tikslą. Kas padeda tą tikslą pasiekti, yra gera ir moralu; kas nuo jo tolina - yra bloga, nemoralu, vengtina. Jei žaisi ir šoksi, kai reikia dirbti, o dirbsi, kai reikia ilsėtis- bus nemoralu. Tačiau nereikia klaidingai manyti, kad moralūs veiksmai yra tik darbas, malda ir kiti į juos panašūs. Ne, labai geri, girtini ir moralūs veiksmai taip pat yra sportas, žaidimas, ekskursijos, taktiškas juokavimas ir kitokie įvairiausi pasilinksminimai, kurie adeidžia nervus ir atgaivina dvasią.

     Manome, kad visa tai būtų labai naudinga prisiminti dabar, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nes daugumas kaip tik šiuos mėnesius pasirenka savo atostogoms.

     Dar pridursime, kad žmogus yra neriboto Dievo ribotas kūrinys. Jo gyvenimo pareiga yra veikla ir darbas. Bet ribotam žmogui nuolatinis darbas neįmanomas. Tad ne mažesnė pareiga yra ilsėtis negu dirbti. Jeigu nebus poilsio, nebus nei darbo, nei veiklos. Poilsis jam yra būtinai reikalingas, kad sveikame kūne ir siela būtų sveika.

     Kaip sekmadienis yra ne tik poilsio, bet ir minčių pakėlimo prie Dievo diena, taip ir atostogos turi būti ne tinginiavimas, o apgalvotai ir planingai praleistas laikas. Nuo atostogų tinkamo praleidimo priklausys ir ateinantieji metai. Atostogos žmogui yra gera proga aiškiau pažinti, kas jis yra, kam jis skirtas, ko turi siekti.

     Tad ribotam žmogui reikia atostogų ir poilsio, kad šiame ribotame pasaulyje galėtų toliau nueiti amžinojo gyvenimo neribotos laimės kryptimi.