CHIARA LUBICH

“Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave" (Mk 5,34).

    Minioje, kuri sekė paskui Jėzų ir grūdosi aplink Jį, buvo ir kraujoplūdžiu serganti moteris, kuri prisilietė Jo apsiausto, kad pasveiktų. Jėzus tai pajuto ir klausė, kas palietė jo apsiaustą. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir, puolusi prieš Jį ant kelių, papasakojo Jam visą teisybę. O Jis jai atsakė: “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Šitame, kaip ir daugelyje kitų pagydymų, Jėzus reikalauja tikėjimo.

Angelas piemenims skelbia Kristaus gimimą (1000 m.)

     Mums gal atrodo, kad Jėzus darė stebuklus, tik norėdamas sužadinti žmonių tikėjimą; bet mes matome, kad Jis reikalavo tikėjimo, dar prieš darydamas stebuklą.

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Jėzus reikalauja tikėjimo. Bet tas tikėjimas nėra koksai magiškas ar psichologiškas paruošimas asmens pagydymui. Jėzus iš tikrųjų atlydina ir kitiems žmonėms, ne tik sergantiems, pavyzdžiui, - kaip šimtininkui, kuris prašė Jėzaus pagydyti jo tarną (žr. Mt. 8,10).

     Jėzus reikalauja tikėjimo; tikėti Juo, kuriam viskas yra įmanoma.

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Kai vadovaujamės tikėjimu, mes aiškiai rodome, kad nepasitikime savimi, bet Tuo, kuris yra galingesnis. O kai nepasikliaujame savo jėgomis, tada kreipiamės į Dievą Visagalį, laukdami iš Jo visko, ir tai leidžia Jam veikti.

     Tokio tikėjimo pavyzdys, kurį mes jau minėjome, yra šimtininkas, kuris laiko save nevertu. Jis žino esąs bejėgis, užtai tuo būdu ir reiškia savo visišką pasitikėjimą Dievu: “Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks” (Mt 8,8).

     Tikėjimas yra būtinas ligai gydyti, nes Dievas gerbia asmens orumą ir laisvę, ir veikia tik tada, kai asmuo jo nori.

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Mes matome, kad dažnai manoma, jog šiais moderniais laikais atsisakyti savo laisvės ir atsiverti Dievo galybei yra savęs žeminimas ir neteisingas elgesys su savimi. Bet reikalas yra toks, kad ir kaip labai mes stengsimės ginti savo nepriklausomumą, būsime riboti ir užsidarę savyje. O jei mes atsiversime Dievui ir nuoširdžiai priimsime tą nepaprastą Asmenį, kuris yra nuostabiai didingesnis negu mes esame, ir kuris tikrai gali mums padėti atbaigti mūsų pilnatvę ir būti tikrai laimingais.

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Bet tas nuoširdus mūsų tikėjimas, kuris yra kaip būtina pradžia Dievo veikimui mumyse, yra tik pirmas žingsnis vykdant tai, ko Dievas iš mūsų nori.

     O tasai nuoširdus tikėjimas tų, kurie prašo Dievo pagalbos, veda juos į gilesnius santykius, į visišką bendravimą su Juo. Jėzus vadino moterį, kurią pagydė, “dukra”, norėdamas, ne tiek dėl to, kad ji būtų sveika, bet turėtų tą dieviškąjį gyvenimą, kuris galėtų ją visiškai atnaujinti. Jėzus iš tikrųjų darė stebuklus kad išganymas, kurį Jis vykdė, būtų nuoširdžiai priimamas; taipgi ir Dievo atleidimas, ir toji Tėvo dovana, kuri buvo Jis pats. O gaudami tą dovaną, tuo būdu mes esame atnaujinami.

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

     Tad kaip mes galėtumėme gyventi pagal šią mintį?

     Kai skaudi nelaimė mus ištinka, parodykime Dievui visišką pasitikėjimą Juo. Žinoma, tai mus neišlaisvina nuo atsakomybės ir neatpalaiduoja nuo darymo savo dalies: po to, kai padarėme viską, kas įmanoma, tada galėsime tikėtis Dievo ypatingos pagalbos.

     Be to, mūsų tikėjimas turi būti bandomas panašiai, kaip kraujoplūdžiu sergančios moters nutikime, kai ji minioje sunkiai grūdosi, ir pasiekusi Jėzų, palietė Jo apsiaustą. Ten buvo taip pat ir aklasis, kuris garsiai šaukė, o daugelis jį draudė, kad nutiltų (žr. Mk 10.47-52), taipgi ir raupsuotasis, kuris priėjo prie Jėzaus, nepaisydamas religinių apribojimų (žr. Mk 1,40). Tada ir mes turime tikėti be abejonių, kai mus ištinka bandymai.

     Be to, mes privalome parodyti Jėzui, kad supratome kokią nuostabią dovaną Jis atnešė mums - dieviškąjį gyvenimą. Mes turime rodyti Jam mūsų dėkingumą, kuris turi atitikti malones, kurias gauname.

     Jei mes taip darysime, galėsime prašyti malonių mūsų žemiškam gyvenimui, ir būsime išklausyti:

     “Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius