Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1998m. 1 Sausis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1998 / SAUSIS- JANUARY / VOL. XLIX, NO. 1

ARTYN PRIE 50-OJO TOMO!...

1

 Red.

Į JUBILIEJINIUS METUS

3

 A. Saulaitis SJ

NUOLANKUMAS - MEILĖS PENAS

5

 Kostas Gruodis

KRISTUS IR TIKĖJIMAS

9

 Kun. K.J. Ambrasas SJ

KO IŠMOKAU AMERIKOSE

11

 A. Saulaitis SJ

DAUKANTAS MAIRONIO MUZIEJAUS SODELYJE

16

 Virginija Paplauskienė

NAKTIS BE MĖNULIO - ALZHEIMERIO LIGA

18

 Romualdas Kriaučiūnas

MIRTINO LIGONIO SLAUGA

22

 Dr. Inesa Poniškaitienė

RAMYBĖS DEKALOGAS

26

 

KUR IŠKELIAVO PASAKA?

27

 Aldona Jurkutė

KAIP ATSKIRTI DVASIAS?

29

 Dainius Koveras

KALBA

31

 Juozas Vaišnys SJ

TĖVYNĖJE

33

 Marija A. Jurkutė

ŠYPSULIAI

35

 Red.

TRUMPAI

369

 Juoz. M.

Šio numeris iliustruotas nuotraukomis iš Jaunimo centro 40 metų sukakties minėjimo. Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Ričardo Spitrio.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (USPS 301-540)— LETTERS TO LITHUANIANS is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 W 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Se address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

Artyn prie 50-ojo tomo!

Mieleji Skaitytojai!

     Štai šiame pirmame puslapyje, viršuje po “Laiškų lietuviams” vardo parašyta Vol. XLIX. Tai reiškia, kad su šiuo numeriu jau pradedame Jums siuntinėti 49-ąjį Laiškų lietuviams tomą. Praeis dar metai, ir tas tomas bus žymimas jubiliejiniu numeriu - Vol.50. Tada, žinoma, reikės suruošti gražų, prasmingą tokios sukakties minėjimą. Gal to daug kas visai nesitikėjo, kai šio žurnalo pirmas numeris pasirodė 1950 metų pradžioje. Turbūt to nesitikėjome ir mes, bet matome, jog Dievas mus laimino, nežiūrint, kad kelias nebuvo visuomet toks lengvas. Ir Jam, ir Jums, už tai nuoširdiai dėkojame. Tikimės ir toliau Jo palaimos ir visokeriopos Jūsų paramos.

Čikagos lietuvių Jaunimo centras, minėdamas savo gyvenimo 40 metų sukaktį, buvo pasipuošęs istorinėmis Lietuvos vėliavomis.  Jono Tamulaičio nuotr.

 

Į JUBILIEJINIUS METUS

Antanas Saulaitis SJ

    Šiais metais atėjo gražus janatviškas kvietimas dalyvauti “Vilniaus Jėzuitų gimnazijos skautų vieneto dvejų metų jubiliejuje, o Kražiuose buvo iškilmingai minima 104-toji skerdynių sukaktis. Trečiuosius mokslo metus pradėjusiai atgaivintai mokyklai dveji metai -visas amžius; Kražių įvykį nuspręsta kasmet prisiminti dėl simbolinės tikėjimą ir Bažnyčią užstojančiųjų reikšmės, nors skaičius nebūtų sidabrinis, auksinis, deimantinis. Panašiai ir Čikagos Jaunimo centre nuotaikingai atšvęsti 40-ieji metai, nors tai tebūtų vos ketvirtadalis didžiųjų emigracijų laikotarpio, o Jaunimo centro, kaip ir visų užsienio lietuvių įstaigų, likimas neaiškus, nes išeivijoje ligi šiol lietuviška sąmonė teišliko iki penktos kartos.

Į Jaunimo centro 40 metų sukakties minėjimą prisirinko pilna didžioji salė ištikimų bičiulių.      Z. Degučio nuotr.

     Europietiškai mąstantis Šventasis Tėvas labai uoliai puoselėja Krikščionijos 2000 metų jubiliejų, sujungęs sukaktį su 15 metų skelbiama naująja evangelizacija ir nustatęs trejus visuotinės ruošos metus. Kai kompiuterių bei elektroninių dalelyčių žinovai rūpinasi, kad prietaisai 2000-tuosius pasiekę neužspringtų, Bažnyčia ir krikščionija sielojasi, kad postmoderniame šimtmetyje Geroji Naujiena suprantamai skambėtų ir žmonių žmonijos sąžinę paliestų.

Skaityti daugiau:

NUOLANKUMAS - MEILĖS PENAS

(Konkurse premijuotas rašinys)

Kostas Gruodis

     Viską Viešpats sukūrė iš nieko ir po kiekvieno kūrimo matė: “...visa, ką buvo sukūręs, yra labai gera”.

     Bet kas Jam nemalonu matyti tobuliausiame kūrinyje-žmoguje - tai puikybė, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą (Kor 10,5).

     “Bjaurus yra Viešpačiui kiekvienas išpuikėlis” (Pat 16,5).

     Bjaurus žmogus, puikybės apimtas, tad iš pradžių reikia prašyti Dievo malonės, kad galėtume suvokti savo menkumą, savo pražūtingą, apgaulingą būklę, nes kas pajėgia save tinkamai įvertinti yra tiesiame kelyje į tobulumą.

     Tad kokie tie puikybės požymiai? Pirmiausia nepakantumas pamokymams ir priekaištams (staigus įsižeidimas!), tai kraštutinis pasitikėjimas savimi, pagyrimų troškimas, neapykanta žmonėms, nors sakosi, kad myli -tai kartėlis ir savęs gailestis, kritika viskam ir visiems, įtarumas. Pagal šv. Joną Klimaką: “Puikybė - tai kraštutinis sielos skurdas”. Išdidumo apimtas žmogus nemato savo ydos, tai patvirtino Dievas pranašo lūpomis: “Puikiųjų susirinkimas nepagydomas, nes nuodėmės diegas juose įsišaknijęs, ir jie to nesupranta” (Sir 3,30). O kodėl nesupranta? Todėl, kad tie, kurie patys save aukština, elgiasi neišmintingai, nes matuoja save pagal pačius save ir lygina save su savimi” (2 Kor 10,12).

Skaityti daugiau:

KRISTUS IR TIKĖJIMAS

Kun. K. J. Ambrasas

     Gera pradžia - pusė darbo. Taip taikliai kadaise, o gal kai kad ir šiandien tebesako. Kokia toji pradžia? Su advento pradžia prasidėjo trijų paskutinių prieš 2000 metus Jubiliejinių metų pasirengimo laikotarpis. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II paskelbė turiningą 1997 metų programą, kurios esminė mintis - Pažinti Kristaus asmenybę, pažinti geriau ir arčiau savo tikėjimą.

     Kokia prasminga, įžvalgi Šv. Tėvo mintis! Koks gražus ir itin įsidėmėtinas mums, katalikams, duotas akstinas! Kaip gražu ir girtina, kad šis Popiežiaus raginimas ir pasiūlytoji krikščioniškajam pasauliui jubiliejinė programa rado tinkamą atgarsį Lietuvoje. Štai “XXI amžiaus” 1996.12.13 (Nr. 91, p. 6) savo puslapiuose praneša džiugią naujieną: “1996 m. gruodžio 9 d. Vilniaus Arkivyskupijos kurioje Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Audrys J. Bačkis ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius oficialiai pristatė naujai išleistą Katalikų Bažnyčios Katekizmą lietuvių kalba.

Skaityti daugiau:

KO IŠMOKAU AMERIKOSE

Antanas Saulaitis, SJ

     Dažniau girdime, kaip lietuviai užsieniuose nutausta ir prie blogybių pripranta, nežiūrint visų pastangų lietuviškumą bendruomeniškai ugdyti; daug rečiau kalbama apie tai, ko kitose kultūrose bei šalyse gyvenantys lietuviai išmoksta ar gero pasisavina. Kai žmogaus gyvenimo tarpsniai kinta, labai stipri pagunda ankstyvesnio laikotarpio išgyvenimus peržvelgti ir stengtis nelietuviškų kultūrų poveikius įvardinu.

     Jokia paslaptis, kad ilgai užsienyje gyvenantys lietuviai ir jų palikuonys atspindi gyvenamojo krašto kultūrą vis labiau. Sakydami “Australijos lietuvis”, nurodome ne tik gyvenamą vietą, bet ir tam tikrą vertybių, patirties, pasaulėžiūros visumą, kuri ne visai sutaptų su “Argentinos lietuvio” pasauliu ar “Anglijos lietuvio” pažiūromis bei nuotaikomis. Nors šie skirtumai gali būti mažesni negu tarp tikro dzūko, žemaičio ar suvalkiečio, jie vis vien ryškūs net psichologijos ar sociologijos mokslų nebaigusiems.

Skaityti daugiau:

DAUKANTAS MAIRONIO MUZIEJAUS SODELYJE

Virginija Paplauskienė

     Karštą liepos popietę gyva žmonių upė plaukė per Rotušės aikštę Maironio muziejaus link. Nustebę, nieko nežinantys praeiviai smalsiai žiūrėjo į skubančius. O skubėti vertėjo, nes Maironio muziejaus sodelyje jau nebuvo vietos kur obuoliui nukristi. Visiems magėjo susitikti su išties neeilinėmis asmenybėmis. Pagrindinis šios popietės kaltininkas buvo poetas Justinas Marcinkevičius su savo nauja knyga, dramine apysaka “Daukantas”. Buvo ir knygos krikštatėviai - “Santaros” leidykla su vyriausiu redaktoriumi R. Norkumi, tarpe svečių spindėjo ryški Laimono Noreikos žvaigždė, aktorius Petras Venslovas, kunigas Ričardas Mikutavičius, kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Kaip matote, susirinko vien vyrai - pagerbti mūsų Didįjį vyrą, neeilinę asmenybę, nepelnytai užmirštą mūsuose - Simoną Daukantą.

Kun. J. Vaišnys šventina lentelę, kurią įmūrijo skautai ir skautės, dėkodami jėzuitams už jų pagalbą ir globą.      Z. Degučio nuotr.

     Kodėl būtent dabar prisimintas jo vardas, kodėl prieš beveik 13 metų parašyta knyga išleidžiama tik dabar? Ogi paprastas atsakymas

"Tik mylėdamas žmogų, tampi žmogumi". Justinas Marcinkevičius

Skaityti daugiau:

NAKTIS BE MĖNULIO - ALZHEIMERIO LIGA

Romualdas Kriaučiūnas

     Tarptautinėje ligų klasifikacijoje - TLK (ICD) 10 Alzheimer’io liga yra aptarta kaip nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Jos pradžia dažniausiai slapta, eiga lėta, keletą metų vis progresuojanti . Svarbiausias sutrikimas yra demencija. Demencija yra sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama dauguma aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atminties, mąstymo, orientacijos, supratimo, skaičiavimo, mokymosi, kalbos ir protavimo. Sąmonė nekinta. Kai būna sutrikusi pažinimo funkcija, dažniausiai kartu pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys ir motyvavimas. Yra keturios Alzheimer’io ligos rūšys: (a) anksti prasidėjusi-prasideda iki 65 metų amžiaus ir progresuoja reliatyviai greitai, blogėjant daugeliui aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų; (b) vėlai prasidėjusi - prasideda sukakus daugiau kaip 65 metų amžiaus, dažniausiai nuo 70 metų, lėtai progresuoja, o pagrindinis ligos požymis yra pablogėjusi atmintis; (c) netipiška arba mišri rūšis; (d) nepatikslinta rūšis.

Mokytojos Dalios Gedvilienės išlavinti Lituanistinės mokyklos vaikai visus pradžiugino dainomis.     Z. Degučio nuotr.

Skaityti daugiau:

MIRTINO LIGONIO SLAUGA

Dr. Inesa Poniškaitienė

     Mirimo procesas yra paskutinė gyvenimo stadija. Ji skaudžiai veikia ne tik ligonį ir jo šeimą, bet ir draugus bei medicinos darbuotojus, teikiančius jam pagalbą. Tad natūralu, jog tokiam ligoniui reikia ypatingos pagalbos, ypatingos slaugos. Dažnai šalia būna tik giminės (jei jų yra), bet ir jie dažniausiai nežino, nei ką sakyti, nei kaip padėti.

     Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos apibrėžimą, paliatyvioji slauga yra aktyvi visapusiška sergančiųjų nepagydomomis ligomis žmonių slauga, kurios tikslas yra palengvinti jiems ir jų šeimoms gyvenimą.

     Paliatyvioji slauga dabar yra atskira medicinos sritis. Ji sutelkia dėmesį į skausmo ir kitų simptomų reguliavimą, tuo palengvindama ligoniams kančias ir pailgindama likusią jų gyvenimo dalį. Ši sritis apima ir psichologinius bei dvasinius slaugos aspektus, padeda ligoniams išlikti oriems, susikaupusiems iki pat gyvenimo pabaigos, padeda šeimoms tiek ligoniui sergant, tiek jo gedint. Paliatyviosios slaugos darbas dirbamas mirštamųjų (terminalinių) ligonių slaugos ligoninėse (angliškai vadinamos “hospice”) ir namie. Slaugant ligonį namie, labai daug padeda namų slaugos tarnybos. Ligonis turi teisę pasirinkti, kur jis geriau norėtų praleisti paskutines savo gyvenimo dienas.

Skaityti daugiau:

Ramybės Dekalogas

Šio Ramybės Dekalogo autoriumi laikomas popiežius Jonas XXIII, Bažnyčios istorijoje pagrįstai nusipelnęs Gerojo Popiežiaus vardą.

Iš šių taisyklių tarsi spindi jo siela, atvira visokiam gėriui.

     1.    Šiandieną stengsiuosi tik šia diena gyventi, užmiršdamas visus gyvenimo rūpesčius.

     2.    Šiandieną stengsiuosi matyti tik savo trūkumus, nieko nekritikuosiu, niekam nepriekaištausiu, nebent pačiam sau...

     3.    Šiandieną būsiu tikras, kad esu sukurtas laimei, tačiau ne tik aname, bet ir šiame pasaulyje.

     4.    Šiandieną prisitaikysiu prie aplinkybių, netrokšdamas jų palenkti savo norams.

     5. Šiandieną skirsiu dešimt minučių pasiskaityti ką nors gero, nes tai reikalinga mano sielai.

Skaityti daugiau:

KUR IŠKELIAVO PASAKA?

Aldona Jurkutė

Prisimenant laiką, kai Lietuvos vaikų nelankė KALĖDŲ SENELIS, nebuvo ŠVENTOSIOS NAKTIES stebuklų, o mažieji, dėl suaugusiųjų kaltės, verkė tikromis ir labai gailiomis patirtos neteisybės ašaromis.

     Pasibaigė dar viena Naujametinė pasaka... Vėl tvarkingai sudedami žaisliukai, jau nutraukta vieno dovanoto meškio ausis. Vėjas negailestingai brazdina išmestų į kiemą eglučių šakas. Tačiau milijonai vaikų dar vis gyvena šventiniais prisiminimais. Ir mano sūnus vakar vakare pareiškė:

     - Žinai, mamyte, o man tik visai truputį liūdna, kad Senelis Šaltis iškeliavo. Tu padėk man parašyti laišką į jo šalį. Aš noriu jam pasakyti...

     Paglosčiau savo mažylį ir, žinoma, pažadėjau jam, kad kurį vakarą mudu jaukiai įsitaisysime krėsle ir parašysime gerajam Seneliui Šalčiui laišką. Arūnas dar visai mažutis, ir tik aš žinojau, kodėl jam “visai truputį liūdna”.

     Dar gruodžio viduryje mažasis pirmą kartą atlaužė gabaliuką šokolado ir atidėjo Seneliui Šalčiui. Vakarais mudu su tėčiu pasikeisdami pasakojome apie ledinius Šalčio rūmus, jo gerumą, stebuklingus žiūronus, ilgą ir sunkią kelionę pas mažuosius.

Skaityti daugiau:

KAIP ATSKIRTI DVASIAS?

Dainius Koveras

     Turbūt nereikia aiškinti, kas yra blogoji ir geroji dvasia? Kiekvienas ir didelis, ir mažas yra “apdovanotas” jomis.

Iš kairės: JC valdybos pirm. Zigmas Mikužis, jo pavad. Marytė Utz, buvusi pirmoji valdybos pirm. Irena Kriaučeliūnienė ir Tarybos pirm. Vaclovas Monkus.     Z. Degučio nuotr.

     Vieni, norėdami jas geriau pažinti, lanko ekstrasensus, žynius ir panašius žmones. Jie klausia juos patarimų, kaip išvengti blogųjų dvasių veikimo, lyg norėdami jau čia, žemėje, būti tobuli. Kiek jie laiko praranda, manydami, jog tai prasminga jų gyvenimui, bet dažnai nepastebi, kad jie yra pavargę, liūdni, pikti po šių keleto valandų seansų. Jie nepastebi, kad jie pradeda tikėti tuo, ką pasako “dvasių matytojas”, ir jo nuomonę pradeda laikyti lyg dogma, kalbėdami su kitais žmonėmis. Šitie žmonės nėra blogi ir negalima sakyti, kad jie neigia Dievą. Anaiptol, jie paprasčiausiai tapo pernelyg jautrūs. Jautrūs šeimos santykiams, ypač kai namuose yra nesutarimų, jautrūs artimiems draugams, pažįstamiems, kuriais anksčiau pasitikėjo. Jų pagrindinis klausimas yra kodėl? Jie ieško atsakymo ir jį “randa” pas “išrinktuosius”. Tačiau ar yra šis atsakymas teisingas, galutinis, jau viską išsprendęs, ar kiek palengvėjo širdžiai, kai sužinojo “tiesą”?

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

Apie skolinius lietuvių kalboje

     Kai kurie išeivijos lietuviai labai jaudinasi, kad Lietuvoje darkoma mūsų gimtoji kalba, vartojant labai daug anglicizmų ir tarptautinių žodžių. Reikia pripažinti, kad ten jų vartojama tikrai per daug, bet nereikia šios problemos per daug dramatizuoti ir perdėti, nueinant j kraštutinumus. Kai kurie mūsų kalbos mėgėjai kartais spaudoje išskaičiuoja dešimtis tų neva nevartotinų žodžių, tarp kurių pridėta ir tokių, kuriuos vartoja visos šalys, kuriuos ir mes vartojome nuo seniau.

Vyčių tautinių šokių grupė meniškai atliko dalį programos. Z. Degučio nuotr.

     Kalbininkas L. Dambriūnas Gimtojoje kalboje (1963 m. sausis-kovas) yra parašęs ilgoką straipsnį Bendrinė kalba išeivijoje. Čia pateiksime bent dalį to straipsnio, iš kurio suprasime, kad į tų “nevartotinų” žodžių klausimą galima pažvelgti ir šalčiau bei objektyviau.

Redakcija

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Marija A. Jurkutė

KAIP AŠ BENDRADARBIAVAU SU KAGĖBISTU ALIOŠA

     Nuo nepriklausomybės atkūrimo spaudos ypač mėgstama tema - ryšiai su KGB ir kitais negerais organais. Vieni tarnavo, kiti talkininkavo, treti verbavo ar šantažavo. Taip per spaudos puslapius praėjo “Juozas”, “Tomas”, “Vilius Karalius”, ant šluotos pralėkė “Šatrija”. Dar gražiau. Neliko ramybės ir mirusiems. Šita nuodėme apkaltintas net velionis St. Lozoraitis.

     Kadangi žiniasklaidos veikėjai mėgsta knaisiotis po garbingųjų nešvarius baltinius, tai geriau pačiam atlikti trumpą išpažintį.

     Viskas prasidėjo 1984-jų pavasarį, kai sesuo atsiuntė kvietimą pasisvečiuoti į Čikagą. Oi, koks apėmė džiaugsmas! Kas tais laikais nesvajojo pamatyti kapitalistinį pasaulį ir parsivežti gerų daiktų? Energingai puoliaus tvarkyti popierius. Užpildžiau ilgiausią anketą su klausimais, ką aš ir mano giminė veikė prieš revoliuciją ir po. Kur palaidoti mirę artimieji, kur aš norėsiu pasilaidoti ir t.t., ir t.t.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Medžiotojas pasakoja draugui:

—    Vilkas yra labai gudrus žvėris. Mes visą dieną jį persekiojome, o vakare, kai jį nušovėme, pamatėme, kad jis pavirtęs šunimi.

—    Ar tau ne gėda? — bara Petriuką mama, — vėl tave bara auklėtoja. Imtum pavyzdį iš savo tėvo — už gerą elgesį pirma laiko jį paleidžia iš kalėjimo!

—    Man atrodo, kad Dievas teisingiausiai visiems yra padalinęs protą.

—    Kodėl taip galvoji?

—    Juk niekas nesiskundžia, kad jam trūksta proto.

—    Visi vyrai kvaili! — supykusi sako viena draugė kitai.

—    Ne visi. Juk yra ir nevedusių.

Skaityti daugiau:

Trumpai

□ Pop. Jonas Paulius II spalio 2-6 d. lankėsi Brazilijoje, kur pirmininkavo pasauliniam susitikimui su šeimoms. Brazilija - tai didžiausia pasaulyje katalikiška valstybė.

□ Amerikos lietuvių katalikių moterų sąjungos 47-sis suvažiavimas įvyko rugpjūčio 22-23 d. Grand Rapids, MI. Centro valdybai daug metų pirmininkauja Dalė Murray.

□    Rumunijos vyriausybė, paraginus pop. Jonui Pauliui II, 1997 m. spalio mėn. pažadėjo padėti graikų apeigų katalikams atgauti apie 2000 bažnyčių ir kitokią nuosavybę, konfiskuotą po 1984 m. Nemažą šių nuosavybių dalį komunistai perdavė tada stačiatikių Bažnyčiai.

□ Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio nariai ragina Lietuvos visuomenę iš anksto pradėti ruoštis M. Valančiaus 200 m. gimimo sukakčiai, kuri bus minima 2001 m. vasario mėn.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Mielieji Skaitytojai,

     Štai jau turime pirmąjį šių metų Laiškų lietuviams numerį. Kaip jau visi, be abejo, žinote, mes stengiamės kiekvienais metais pasikviesti vis kokį nors naują dailininką nupiešti skirtingus nuo buvusiųjų metų viršelius ir skyrių vinjetes. Jau porą metų savo darbais mūsų žurnalą puošė dail. Gražina Didelytė ir dail. Rimantas Dichavičius. Atrodo, kad jų kūryba daugeliui patiko. Jiems už tai didelė mūsų padėka.

     Šiais metais ir viršeliams, ir skyrių vinjetėms pasikvietėme naują menininką Ričardą Spitrį. Jis yra gimęs ir augęs Lietuvoje. Grafinio dizaino mokėsi Lietuvoje ir Anglijoje. Dirbo grafikos studijose Belgijoje ir Vokietijoje. Darbų sritis - dizainas knygų bei žurnalų ir plakatų bei reklaminių iškabų dizainas. Ričardas yra dalyvavęs keliose parodose Amerikoje su savo kompoziciniais darbais.

     Čia porą kartų pavartojome terminą “dizainas”. Manome, kad jis galbūt šokiruos kai kuriuos skaitytojus, kurie labai uoliai kovoja prieš skolinius ir tarptautinius žodžius mūsų kalboje. Pirmiau šio žodžio nevartodavome, bet dabar jau jis yra įsipilietinęs įvairiose kalbose ir be jo mūsų menininkams būtų sunku išsiversti. Jis jau yra įgavęs tarptautinio žodžio teises. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” jis taip apibūdinamas: “meninis daiktų, gaminių konstravimas ir jų aplinkos projektavimas” (DŽ, Vilnius 1993).

Skaityti daugiau: