Spausdinti

    Vėju bėga tolstantys šešėliai,
    Atsidūsta betrumpėjanti diena,
    Mūs siauri takeliai, mažutėliai,
    Ir gyvenimas — akimirka viena.

    Mūsų didis skausmas — takas amžinybėn,
    Pažinimo laimę kančioje randi.
    Apdalinti meile, gerumu po lygiai,
    Dieviškam spindėjime menki.

    Nepasuksime likimo ratą
    Net pasaulio vėjais keturiais,
    Kerinčios ramybės savyje neradę,
    Neišmokę verkt, mylėt, atleist.

    Vėju bėga tolstantys šešėliai,
    Mūs gyvenimas, jausmai menki.
    Laimės šypsuliai ir skausmo valandėlės
    Lieka amžinybės skambesy.

Valerija Vilčinskienė