Spausdinti

CHIARA LUBICH

“Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį” (Jn 8,8).

    Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Jie kreipėsi į Jėzų: “Mokytojau, šį moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?” (Jn 8,5). Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. O iš tikrųjų, jei Jėzus būtų sakęs prieš užmušimą, jie būtų jį apkaltinę einantį prieš įstatymą. Juk pagal įstatymą liudytojas privalo mesti akmenis į tą, kuris buvo nusidėjęs, o tada ir kiti žmonės ten tuo metu buvę turėtų tai daryti. Bet jei Jėzus, užuot priešintis jų reikalavimui, patvirtintų mirties nuosprendį, tada jie galėtų įrodyti jo prieštaravimą tam jo mokymui apie Dievo gailestingumą nusidėjėliams.

    Bet Jėzus, kuris nebuvo supainiotas, vėl pasilenkęs pirštu rašė ant žemės, galiausiai atsitiesęs tarė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį”.

    Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Galiausiai liko vienas Jėzus ir ten bestovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: “Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?” Ji atsiliepė: “Niekas, Viešpatie”. Jėzus jai tarė: “Nė aš tavęs nesmerksiu. Eik ir daugiau nenusidėk” (Jn 8,10-11).

    “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį”. Tais žodžiais Jėzus tikrai nenorėjo atrodydi leidžiąs daryti blogį, kaip svetimavimą. Jo žodžiai, “Eik ir daugiau nenusidėk,” aiškiai išreiškia Dievo įsakymą.

    Veikiau Jėzus yra linkęs atskleisti veidmainystę tų, kurie teisia kitus, neprisipažindami, kad jie patys yra nusidėjėliai. Jo žodžiai pabrėžia gerai žinomą įsakymą: “Neteiskite kitų, kad patys nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate kitus, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu mastu matuojate, tokiu ir jums bus atmatuota” (Mt 7,1-12).

    Tai sakydamas, Jėzus kreipiasi į tuos, kurie teisia kitus, net neleisdami jiems apeliuoti, nors jie gailisi padarę klaidą ir meldžia pasigailėjimo. Tai aiškiai rodo Jėzaus požiūrį tam, kuris buvo kaltas. Šv. Augustinas rašė: “Kai jau svetimautojos kaltintojai išėjo, du asmenys pasiliko: vienas, kuris buvo reikalingas pasigailėjimo, ir kitas patsai Gailestingumas”.

    “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį”. Kaip mes galėtume šį nurodymą konkrečiai vykdyti?

    Visuose savo santykiuose su kitais, turime neužmiršti, kad ir mes esame nusidėjėliai. Mes visi buvome nusidėję; ir jei jausime, jog patys nepadarėme nieko labai blogo, mes turime gerai pagalvoti, nes nežinome, kokios skausmingos aplinkybės kitiems darė įtaką, kuri privertė juos nupulti ir labai nutolti nuo Dievo. Juk mes nežinome, ką darytume, jei būtume jų vietoje.

    Tokiu atveju, mes taip pat kartais buvome nutraukę meilės ryšį, kuris vienija mus su Dievu, nes mes buvome Jam neištikimi.

Juk Jėzus, kuris tikrai buvo be nuodėmės, pirmas nesviedė akmens į svetimautoją, taip pat ir mes negalime smerkti kitų. Mes turime būti gailestingi kiekvienam, nepasiduodami blogam akstinui, kuris mus skatina smerkti kitus be gailestingumo. Mes turime išmokti, kaip privalome atleisti ir užmiršti, nesipiktinti ir neteisti. Tada galėsime padėti kitiems vėl pradėti naują gyvenimą.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius