Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

Galininkas nevartotinas:

    1.    neapibrėžtam objektui reikšti, kai norima pasakyti ne visumą, o tik tam tikrą neapibėžtą objekto dalį, pvz.: Po koncerto solistei įteikė gėles (= gėlių). Kartais juk ir mes patys darome klaidas(= klaidų). Paskaitininkas pateikė žinias(= žinių) apie priešistorinius laikus.

    2.    objektui po neiginio: Noriu pasiteirauti, ar negavai kokį nors(= kokio nors) laiško. Aš tave(= tavęs) jau labai seniai nemačiau. Neskubėk daryti išvadas(= išvadų).

    Galima vartoti kilmininką ar galininką, kai linksnį stipriau valdo ne neigiamasis veiksmažodis, o priėjo prišlijusi teigiamoji bendratis: Jis niekuomet neatsisako parašyti straipsnio(= straipsnį).

    3.    tikslui arba siekimui reikšti: Vyrai išėjo rugius (= rugių) pjauti. Profesorius atvyko paskaitą (= paskaitos) skaityti. Kada tu išvyksi karo tarnybą (= karo tarnybos) atlikti?

    4.   daikto paskirčiai reikšti: Jiems trūko kareivių ginti savo žemes(= savo žemėms ginti). Reikalingas kambarys apgyvendinti studentą(= studentui apgyvendinti).

    5.    su veiksmažodinės kilmės būdvardžiais nešinas, vedinas: Eina moteriškė didelį ryšulį(= dideliu ryšuliu) nešina ir kūdikį(= kūdikiu) vedina.

Įnagininkas nevartotinas:

    1.    pastoviai, nuolatinei būsenai reikšti (paprastai su veiksmažodžio būtiformomis): Jie dar ne visi yra mūsų sąjungos nariais(= nariai). Sportas gali būti gera charakterio ugdomąja priemone(= gera charakterio ugdomoji priemonė).

    2.    kai būsena nusakoma būdvardžiais ar būdvardinę reikšmę turinčiomis kitomis kalbos dalimis, jas reikia derinti su daiktavardžium, reiškiančiu tos būsenos turėtoją:

    a.    ne įnagininkas, bet vardininkas: Vaikas norėjo būti panašiu (= panašus) į savo tėvą. Jis atrodo labai senu(= senas). Jis pirmuoju(= pirmasis)atbėgo.

    b.    ne įnagininkas, bet kilmininkas: Jo norima būti protingesniu(= protingesnio). Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu(= laimingo). Aš nenoriu tavęs nelaimingu(= nelaimingo) padaryti.

    c.    ne įnagininkas, bet naudininkas: Reikėjo apsimesti nesveiku(= nesveikam). Tau reikia būti mandagesniu (= mandagesniam). Jums gresia pavojus būti apgautais(= apgautiems).

    d.    ne įnagininkas, bet galininkas: Šios stilistikos priemonės daro kalbą vaizdingesne (= vaiz-dingesnę). Modernūs išradimai daro žmonių gyvenimą lengvesniu(= lengvesnį).

    3.    veiksmo būdui reikšti nevartotinas įnagininkas be prielinksnio: Aš tai atliksiu dideliu malonumu(= su dideliu malonumu). Jis dirbo nepaprastu uolumu (su nepaprastu uolumu). Solistė dainavo ypatingu įsijautimu (su ypatingu įsijautimu).

    4.   kokybės turiniui reikšti su būdvardžiais turtingas. gaususvartotinas ne įnagininkas, o kilmininkas: Lietuva gausi miškais(= Lietuvoje gausu miškų). Jis yra turtingas garbe(= garbės). Šis vanduo turtingas mineralais (= mineralų).

    Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, skelbti, vadinti, pripažintiįnagininkas - ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.