Spausdinti

Gerbiamasis Redaktoriau,

     Jums parašyti ir prašyti pagalbos paskatino 1998 metų balandžio mėnesio “Laiškų lietuviams” numeris, kuriame buvo išspausdintos tikrai jaudinančios savo nuoširdumu anoniminės vaikų nuotraukos (autorė Zuzana Mažeikienė).

     Neretai į Lietuvos ambasadą Vašingtone kreipiasi JAV leidybinės firmos, mokymo įstaigų tarptautinių ryšių skyriai, kitos įstaigos ar pavieniai asmenys, prašydami pateikti lietuvių tautos tradicijas, papročius, nacionalines, religines šventes ar kitokius “kultūrinius vyksmus” vaizduojančias nuotraukas.

     Šiuo metu turime JAV firmos Educational Extension Systems siūlymą pateikti nuotraukas ateinančių metų Pasaulio kalendoriui, kuris leidžiamas šešiomis kalbomis ir naudojamas JAV mokyklose kaip mokomoji priemonė. Mus ypatingai sujaudino ir privertė ieškoti pagalbos tai, kad aukščiau minėtoji firma 1998’ųjų metų Pasaulio kalendoriuje patalpino nuotraukų su užrašu “Lithuanian folk dancers celebrate Easter”, kurioje, sprendžiant iš tautinių kostimų, matome šokančius slavų kultūros atstovus.

     Tad kreipiamės į Jus ir maloniai prašome rekomenduoti asmenis, kurie norėtų ir galėtų nemokamai pateikti gražiai Lietuvą, jos kultūrą ir žmones, ypač vaikus, reprezentuojančias nuotraukas. Savo ruožtu, Lietuvos Ambasada Vašingtone galėtų pasiūlyti savo patalpas, kuriose galėtų rengti laikinas darbų - fotografijų, paveikslų, knygų -parodas, kurias matytų Ambasados svečiai, arba surengti autorinius vakarus atskiriems menininkams.

     Gerbiamasis Redaktoriau, leiskite išreikšti savo nuoširdų padėkos žodį už šiltą ir įdomų žurnalą, kurį nuolat gauname ir skaitome, bei palinkėti Jums ir visam Jūsų kolektyvui kūrybinės sėkmės.

Su pagarba ir nuoširdžiais linkėjimais,

R. Kazragienė
 I-oji sekretorė.

Gerbiamas Kunige,

     Džiaugiuosi, kad mano straipsnis skaitytojų nebuvo nepastebėtas: Jį net persispausdino Darbininkas.

     Šiuo metu į lietuvių kalbą plūste plūsta reikalingi ir nereikalingi angliški žodžiai. Čia daugiausia kaltas gyvenimas, amerikiečių mokslo ir technikos laimėjimai. Net prancūzai nežino, kaip gintis nuo šių žodžių, visai pamiršdami, kad anglai nuo prancūziškų žodžių nesigynė.

     Mūsų pašnekesį apie kalbą su Amerikos lietuviais apsunkina viena aplinkybė: penkiasdešimt metų buvome vieni nuo kitų atskirti ir dabar ne visad vieni kitus suprantame. Lietuvių kalba Lietuvoje per tuos penkiasdešimt metų gerokai pasikeitė ir ne visi tie pasikeitimai buvo blogi. Pavyzdžiui, man nacionalinisvisai neblogas žodis. Nacionalinė biblioteka ar Nacionalinė filharmonija yra tik viena, o valstybinių gali būti daug. Nacionalinę komandą nebūtinai turėtų išlaikyti valstybė. Nors aš neabejoju, kad šio žodžio vartoseną suaktyvino rusų kalba. Visiškai skirtingomis reikšmėmis lietuvių kalboje vartojami žodžiai dizainerisir projektuotojas(pirmasis yra dailininkas, antrasis -inžinierius).

     Žinoma, klysta gerb. A. Barzdukas, rašydamas, kad “sovietinės okupacijos metais žodžių tautair tautinisiš viso nebuvo leidžiama vartoti”. Vartodavo šiuos žodžius gal ir per dažnai. Tik prisiminkime tautų draugystę, broliškų tautų šeimą, didžiąją rusų tautąir t.t. Buvo ir tautinės juostos,ir tautiniai šokiai,ir tautinis menas,ir baltų tautos(kaip jas kitaip pakeisti?).

     O šiaip labai malonu, kad Amerikos lietuviai domisi savo tėvų kalba. Man ypač malonu, kad kalbos problemomis domisi Arvydas Barzdukas, nes mudviejų tėvai jaunystėje dažnai susitikdavo Meškučių kaime. Aš jau vaikystėje esu girdėjęs, kad Stasys Barzdukas buvo labai demokratiškas, mielas vaikinas, o mano tėvas ne apie visus taip gražiai atsiliepdavo.

     Darbininkuigal dar nusiųsiu šiokį tokį atsakymą į A. Barzduko laišką (ten išspausdintą), bet šiaip jau ginčytis nesu linkęs.

Alg. Sabaliauskas

Gerbiamoji Redakcija,

     Jūsų gražus žurnalas “Laiškai lietuviams” mūsų šeimą lanko jau kelinti metai. Tai paprastas, visiems suprantamas leidinys. Po ne kurio laiko norisi grįžti prie tų pačių puslapių kaip prie ko nors gražaus, paspoksoti dar kartą. Ačiū už dvasinę dovaną. Musų “Sandora” vietoj “Katalikų pasaulio” sudėtingesnė ir žodynu, ir stiliumi.

Su pagarba, Regina Repečkienė