Spausdinti

Paruošė Aldona M. Jurkutė

ŽEMĖJE JAU GALI BŪTI ŠEŠI MILIJARDAI GYVENTOJŲ

     JAV Gyventojų surašymo biuro pasaulio gyventojų “laikrodis”, kuris rodo pasaulio gyventojų prieauglį, liepos 18 d. užfiksavo 6 milijardus. Tai įvyko 20 val. 24 min. 2 sek. Rytų Pakrantės laiku (pirmadienį 2 val. 24 min. 2 sek.).

     Tačiau Gyventojų surašymo biuras įspėja, kad “laikrodžio rodomais gyventojų skaičiais nenorima pasakyti, jog pasaulio gyventojų skaičius žinomas iki vieno žmogaus”.

Konferencijos svečiai.     V. Želionio nuotr.

     JT yra pranešusios, kad pasaulio gyventojų skaičius viršys 6 mlrd. per tris mėnesius nuo liepos 12 dienos, o po to paskelbė spalio 12-ąją oficialia JT “6 milijardų diena”.

     Pasaulio gyventojų kasmet padaugėja 1,3 procento, o 1999 metais tikimasi 78 mln. vaikų gimimo. Vidutinėmis prognozėmis, 2150 metais žemėje turėtų gyventi 11 mlrd. žmonių.

     5 mlrd. slenkstis buvo peržengtas 1987 metais, o 1960-aisiais planetoje gyveno tik 3 mlrd. žmonių. Kauno diena Nr. 167

PRITARIMAS IŠ VAŠINGTONO

     JAV Senato Asignavimų komisijos priimtame įstatymo projekte dėl lėšų skyrimo Lietuvos kariuomenei kalbama ir apie Lietuvos pasiekimus kovojant su tarptautine narkotikų mafija. Pažymima, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties ir puikių pasiekimų bendradarbiaujant su JAV tiesėsaugos agentūromis turi būti išskirta kaip eksperimentinių programų vieta kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Dokumente sakoma, jog tokiu būdu Lietuva duoda tiesioginę naudą ir Jungtinėms Valstijoms, mažindama pasaulinį organizuotą nusikalstamumą ir narkotikų kontrabandą. XXI amžius Nr. 49

VĖL TA IGNALINA

     Europos Sąjungos ir Lietuvos Europos Asociacijos susitikime ES delegacijos vadovė K. Day, Europos Komisijos, kuruojančios Vidurio Europos šalis, direktorė, pareiškė, kad Ignalinos atominė elektrinė turi būti uždaryta. Pasak K. Day, gyvename viename žemyne ir todėl reikia turėti saugią branduolinę energiją. K. Day pritarė nuomonei, kad Lietuva neturėtų viena padengti Ignalinos AE uždarymą, Beje, Es delegacijos vadovė sakė, jog nuo 2000-ųjų metų Lietuva galės dalyvauti Europos Sąjungos ispair sapardprogramose. Pirmoji finansuoja didelius transporto ir aplinkos apsaugos projektus, o antroji - teikia prioritetą žemės ūkio projektams. XXI amžius NR. 49

TALKA LIETUVAI

     Vilniaus miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vyko gausių šeimų ir kalbos mylėtojų pagerbimo šventė. Organizatorius - TALKOS LIETUVIŲ TAUTAI steigėjas Jonas Petras Kedys, lietuvis iš Australijos, netuščiomis rankomis kasmet ankstyvą pavasarį grįžtantis namo.

     -    Kodėl norite padėti?.. - pasmalsavau.

     -    Kad išliktų Lietuva? Nes miršta daugiau negu gimsta.

     Ir remia, skatina lietuves motinas gimdyti vaikus ne garbės vedamas. Šis 85-erių metų kilnus žmogus yra anos Lietuvos patriotas, turįs gryną sąžinę ir jaučiąs pareigą. Visų pirma - tėvynei!

     Iš pažinties su šiuo žmogumi gimė seniai svajota giesmėvilniui. Giesmė, kuri, jeigu kas sugalvos melodiją, turėtų būti giedama vilniečių sueigose, nuolat vykstančiose sostinės savivaldybėje. Viliamės ją pirmąsyk sugiedoti, minėdami šiųmetinio sukaktuvininko Juozo Tumo -Vaižganto deimančiukus.

Giesmė Vilniui

     O Vilniau, didingas senovėje,
     Tu virpini mūsų jausmus.
     Dėl laisvės čia kovėsi žmonės
     Ir didvyriai ilsis kapuos.

      Tau, Vilniau, ištiesiame ranką -
     Tvirtybę pajauski delnuos!
     Tau skiriame šokį ir dainą,
     Bylojome garbę namuos.

     Į mokslą, sesutės ir broliai!
     Darbuokimės labui tautos!
     Išsaugokim kalbą ir būdą
     Brangiausios šalies Lietuvos\

A. Šiupienienė, XXI amžius Nr. 57

BUS PAŽENKLINTA VIETA ŠALIA ŠV. ONOS BAŽNYČIOS, KUR ŽUVO OPERATORIUS

     Prieš 35 metus tragiškai žuvusio kino operatoriaus Sauliaus Murmulaičio atminimui baigiamas kalti mažasis paminklinis ženklas. Šaligatvio plytelės dydžio kūrinį “Sudužusi gotika” ketinama įmūryti netoli operatoriaus žūties vietos, šalia Šv. Onos bažnyčios. S. Murmulaitis žuvo filmuodamas šį architektūros šedevrą, lūžus keliamajam kranui S. Murmulaičio žūties vietoje Maironio gatvės viduryje buvęs ženklas jau užpiltas asfaltu. Naujasis ženklas bus įmūrytas šaligatvyje kiek nuošaliau, kad praeiviai jį gerai matytų. Iš raudonojo granito iškalta “Sudužusi gotika” vaizduoja gotikinį elementą - suskilusio dobilo lapo formos rozetę.

     Pasak profesoriaus Gedimino Jokūbonio, jis savo kurso studentus skatinąs Vilniuje atgaivinti Europoje paplitusią tradiciją įsimintinus įvykius pažymėti nedideliais paminkliniais ženklais. XXI amžius Nr. 56

JAPONAI REMS NACIONALINĘ M. MAŽVYDO BIBLIOTEKĄ

     Japonija parems Lietuvos Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Japonijos ambasadorius Masaki Orita pasikeitė notomis bei pasirašė techninės pagalbos dokumentus dėl japonų skiriamos paramos.

     Šiemet Japonijos vyriausybė 46,5 milijono jenų (per pusantro milijono litų) vertės parama skiria Nacionalinei bibliotekai, kuriai bus perkama garso ir vaizdo įranga.

     Pernai Japonijos vyriausybės parama buvo oficialiai paskirta Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijai Kaune. Pusės milijono litų vertės garso ir vaizdo aparatūra galerijai perduota šiais metais.

     Ši įranga galerijos lankytojams padeda netiesiogiai pažvelgti į muziejaus fonduose saugomus vertingiausius meno kūrinius, primena apie parodas bei jų autorius, kurie savo darbus eksponavo šioje galerijoje. Lietuvos aidas Nr. 145

ARCHEOLOGINIAI KASINĖJIMAI ŠIAULIUOSE - REZULTATYVŪS

     Ruošiamasi įrengti specialų apšvietimą vieninteliam Šiaulių istorijos architektūros paminklui -Šv. Petro ir Pauliaus katedrai, kuri pastatyta XVII a. pradžioje. Šiuos darbus finansuoja savivaldybė. Prieš juos vykdant, atlikti žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai. Šito iš projektuotojų ir projekto vykdytojų pareikalavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

     Kasinėjimai buvo rezultatyvūs. Netikėtai atkasta akmenų juosta, kuri gali būti pirmosios medinės Šiaulių bažnyčios, statytos apie 1445 metus, pamatų fragmentu.

     Iki šio atradimo tiksliai nežinota medinės bažnyčios stovėjimo vieta, apie tai nėra istorinių šaltinių. Tačiau kad ji buvo šiaurrytinėje dabartinės Šv. Petro ir Pauliaus katedros pusėje, spėliojimų būta.

     Istorikų prielaida dar bus tikrinama. Manoma, kad jai pasitvirtinus, pagal rastąjį fragmentą nebūtų sudėtinga nustatyti visos medinės bažnyčios buvimo vietą. Lietuvos aidasNr. 144

PIRMĄJĮ LIETUVIŠKĄ SPEKTAKLĮ PRIMINS PAŠTO ŽENKLAI

     Valstybės įmonė Lietuvos paštasį apyvartą išleidžia dviejų pašto ženklų bloką, skirtą pirmojo viešo lietuviško spektaklio - Keturakio “Amerika pirtyje” - 100 metų jubiliejui.

     Viename ženkle pavaizduoti pirmojo spektaklio dalyviai ir jo organizatoriai, antrajame - to spektaklio afiša.

     Pašto ženklų bloko autorius - dailininkas Saulius Jastiuginas. Nominali vertė 8 Lt. Pašto ženklus 60 tūkstančių vienetų tiražu išspausdino Budapešto valstybinė spaustuvė.

Palangos miesto pašte specialiu pirmos dienos antspaudu buvo antspauduojama pašto korespondencija. Lietuvos aidas Nr. 162

PREZIDENTO GIMTADIENIO ŠVENTĖJE DALYVAVO IR JO VAIKAITIS

     Ežero ir miškų apsuptame Užulėnyje, pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimtinėje, dalyvavo Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidū-nas, Seimo narys Rimantas Smetona, rajono meras Antanas Dambrauskas ir - ko labiausiai laukė Užulėnio žmonės - Prezidento vaikaitis Antanas Smetona.

     Dabar jam 60 metų, gyvena savo tėvų namuose Klyvlende. Jo tėvas, Prezidento sūnus Julius jau dvidešimt penkeri metai, kai miręs, o mama gyvena senelių prieglaudoje. Antanas iš tėvų paveldėtame dešimties kambarių bute tvarkosi pats, nes su žmona amerikiete jau senokai išsiskyręs. Ji su dviem dukromis gyvena Kalifornijoje. Antanas Smetona negalvoja grįžti į Lietuvą, bet su aukštais šalies valdžios pareigūnais rimtai tarėsi dėl savo garsiojo senelio palaikų pargabenimo į Lietuvą.

     “Perlaidojamas jis bus, bet dar nežinome kada ir kur: Kaune, kur Prezidentas praleido didžiausią savo gyvenimo dalį, ar Vilniuje. Yra ir kraštutinių pasiūlymų, pavyzdžiui, perlaidoti Prezidento palaikus gimtajame Užulėnio kaime”, - sakė garsus Amerikos lietuvių pianistas, Prezidento vaikaitis Antanas Smetona. Dėl to jis žadėjo dar tartis su artimaisiais giminaičiais. Jų sprendimas turėtų būti galutinis. Kauno dienaNr. 195

IŠ IZRAELIO ATVYKO RAŠYTOJAS GRIGORIJUS KANOVIČIUS

     Viešnagėn į Lietuvą iš Izraelio atvyko rašytojas Grigorijus Kanovičius, ką tik Izraelyje rusų kalba išleidęs dviejų naujų apysakų (Nukirstų medžių šlamėjimasir Sapnų pardavėjas)knygą.

     “Ypač malonu atvykti į Vilnių, su kuriuo susijusi didžioji mano gyvenimo ir kūrybos dalis”, -sakė G. Kanovičius.

     Rašytojas Lietuvos rašytojų sąjungoje susitiks su savo kolegomis.

     Naujuosius autoriaus kūrinius, išleistus rusų kalba, spausdina Maskvos žurnalas Oktiabr,pristatęs juos presitižinei Bukerio premijai. Ši premija įsteigta Anglijoje už geriausius kūrinius rusų kalba.

     Izraelio ir Lietuvos pilietis G. Kanovičius yra parašęs dešimt romanų. Jo kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų. Lietuvos aidasNr. 155

KAUNIETIS VARPININKAS SKAMBINA TULPIŲ ŠALYJE

     Kaunietis varpininkas Raimundas Eimontas atstovauja mūsų šaliai “Eurocarillon” asociacijos organizuotame “Dainuojančių bokštų miestų” festivalyje Olandijoje. Festivalyje dalyvauja garsiausi Anglijos, Belgijos, Prancūzijos, Airijos bei kitų šalių varpininkai.

     Muzikantai skambina unikaliais, geriausiais Europoje karilionais, koncertuoja kartu su pučiamųjų orkestrais, pianistais, vargonininkais. Pristatomos naujos kompaktinės plokštelės, kariliono muzikos kūrinių premjeros, žymiausių varpų muzikos klasikų kūriniai.

     Olandijoje, kurioje skamba per du šimtus karilionų bei koncertuoja daugiau nei šimtas profesionaliųjų muzikos atlikėjų, veikia nyderlandų kariliono mokykla Amersfoorte ir Nacionalinis karilionų muziejus Astene. Lietuvos aidas Nr. 155

MAŽIEJI LIŪTUKAI LAUKIA LANKYTOJŲ

     Kauniečiai ir miesto svečiai jau gali pasidžiaugti Afrikos liūtų narve vaikštančiais dviem mažais liūtukais. Šiuo metu tai vieni labiausiai lankomų gyvūnų Kauno zoologijos sode.

     Kiekvieno iš jų dienos meniu - 2 kilogramai žalios mėsos. Mažųjų plėšrūnų tėvai - Tera ir Neteras taip pat yra gimę Kauno zoologijos sode.

     Liūtai - vienintelės katės pasaulyje, sudarančios poligaminę šeimą, kai vienas patinas gyvena su keliom patelėm. Tokią liūtų bendruomenę sudaro 1-2 suaugę patinai, kelios patelės ir jaunikliai. Kartais tokioje bendruomenėje gali būti net iki trisdešimties liūtų. VII-X amžiuje liūtus buvo galima sutikti ir Pietinėje Europoje, tačiau dabar jų arealas išlikęs tik Centrinėje Afrikoje bei Indijoje. Į medžioklę traukia daugiausiai liūtų patelės, kurios užpuola antilopes, zebrus, kitus kanopinių būrio gyvūnus.

     Kauno zoologijos sode yra daugiau kaip pustrečio tūkstančio gyvūnų. Jo darbuotojai taip pat globoja vaikų ir suaugusiųjų atneštus laukinius gyvūnus. Kiekvienais metais zoologijos sodas Kaune sulaukia apie tris šimtus tūkstančių lankytojų.

     Nuo 1992 metų Lietuvos zoologijos sodas yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA)narys ir dalyvauja retų bei nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje. Kauno diena Nr. 178

PARODA BANKO JUBILIEJAUS PROGA

     Lietuvos žemės ūkio banko 75-mečio proga Alytaus skyrius surengė Lietuvoje cirkuliavusių monetų parodą. Monetos paimtos iš asmeninės Zenono Gramacko kolekcijos, laikomos Žemės ūkio banko seifuose.

     Paroda susideda iš keturių skyrių: monetos ir piniginiai banknotai, cirkuliavę Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pinigai, Lietuvos respublikos laikinieji pinigai, pasaulio šalių pinigai. Seniausios eksponuojamos monetos yra iš XV-XVI a.

     Bene įdomiausios parodoje Lietuvos kolekcinės monetos, skirtos įsimintiniems įvykiams bei veikėjams paminėti. Tai monetos, skirtos Vincui Kudirkai, Adomui Mickevičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Sausio 13-osios penktosioms metinėms, Pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms, didiesiems Lietuvos kunigaikščiams Gediminui ir Algirdui, karaliui Mindaugui paminėti.

     Per parodos atidarymą banko filialo direktorius Aloyzas Jaciunskas pasakojo, kad nuo 1997 m. jų banko skyrius organizuoja įvairias parodas. Buvo surengtos parodos, skirtos leidiniams apie Vilnių ir Vilniaus kraštą, Lietuvos kariuomenei, pašto ženklų, vokų parodos. Zenonas Gramackas pasakojo, kad monetas renka jau 25 metus, į šį pomėgį žiūri kaip į gerą pinigų investavimo būdą, nes retų monetų kainos nuolat kyla. Be to, džiugu, kad jo surinktų monetų ateina pasižiūrėti lankytojai, ypač kai su visa klase užsuka moksleiviai. Lietuvos aidas Nr. 123