Spausdinti

Paruošė Marija A. Jurkutė

Kokia Užutrakio dvaro ateitis

     Trakų salos pilyje vykusioje V tarptautinėje konferencijoje Lietuvos paminklų restauravimo instituto architektas Ričardas Stulpinas pateikė sampratos metmenis, kaip atgaivinti ir pritaikyti Užutrakio dvaro kompleksą.

     Pasak architekto, imtis šio projekto jį privertė katastrofiška dvarų būklė. Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo užfiksuota 3350 vietų, kur stovėjo dvarai. Iš jų 875 vietose jau nelikę net dvarų sodybų fragmentų, 500 išlikusių pastatų kompleksų buvo nenaudojami, 500 - avariniai. Architekto manymu, šių nenaudojamų ir avarinių sodybų atgaivinti jau nerealu, nes per dešimtmetį jos sunyko fiziškai.

     Užutrakio buvusio dvaro ansamblis yra Trakų istorinio nacionalinio parko centre - Galvės ir Skaisčio ežerų pusiasalyje, vadintame Algirdo sala. XVI a. pusiasalį valdė totorių didikai. Vėliau čia buvo didikų Odinecų, Kovevų, Riškevičių giminių nuosavybė. Dabartinį vaizdą Užutrakis įgavo XIX-XX a. sankirtoje, kai Juozas Iškevičius pagal lenkų architekto Josefo Huso projektą pastatydino rūmus. Prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Francois Andre suprojektavo 48 ha parką, užveisė 70 rūšių medžių ir krūmų. Šią žiemą atlikus geologinius tyrimus, buvo nustatyta visi 13 parko tvenkinių. Paminklosaugininkų teigimu, tai vienintelis toks originalus landšaftinis vandens parkas Lietuvoje. (Lietuvos aidas, Nr 56).

Planas "Proboj" didžiojo trėmimo pradžia

     Vilniuje, Šv. Jono bažnyčioje, vyko iškilmingas minėjimas-koncertas, skirtas 1949 metų didžiajam trėmimui “Priboj” (“Bangų mūša”)

     1949 metais M. Gedvilas pasirašė rusų kalba parengtą Lietuvos SSR Minstrų tarybos nutarimą Nr. 176 “Dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos”. Šiame nutarime buvo užsibrėžta “Iškeldinti iš Lietuvos SSR teritorijos šešis tūkstančius buožių su šeimomis į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus specialiai tremčiai”. Pirmieji ešelonai su tremtiniais išriedėjo kovo 27 dieną. Per tris dienas iš Lietuvos buvo išvežtos 8765 šeimos, iš viso 29981 žmogus. Operacijos “Priboj” planas buvo viršytas. Paskutinis ešelonas 1949 metais su tremtiniais iš Lietuvos iškeliavo liepos 9 dieną. (Lietuvos aidas, Nr 39)

Pakeistos Lietuvos vardo vartojimo taisyklės

     Vyriausybė pakeitė Lietuvos vardo vartojimo taisykles. Nuo šiol žodį “Lietuva” bus galima vartoti tik bendriniuose kelių valstybių steigiamų asociacijų pavadinimuose, kuriuose jis turėtų geografinę prasmę - be teisės disponuoti prekių ir paslaugų ženkle. Taip pat jį galės vartoti respublikinės organizacijos aktualių trumpalaikių akcijų, forumų bei kampanijų reklaminiuose ženkluose. Pagal anksčiau galiojusią tvarką leidimą vartoti Lietuvos vardą išduodavo premjeras - dabar ši teisė perduota valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrui. (Lietuvos aidas Nr. 77)

Tūkstantmečio taikos žygis įpusėjo

     Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio (Great Millennium Peace Ride) dalyviai dviračiais jau nuvažiavo daugiau kaip 11500 kilometrų. Šiuo metu žygeiviai baigia kelionę Mauritanijoje ir netrukus važiuos Maroko keliais. Tai jau devynioliktoji žygio šalis.

     Žygis jau įpusėjo. Iki jo pabaigos Japonijos mieste Hirošimoje liko tiek, kiek ir iki naujojo tūkstantmečio pradžios - 256 dienos. Tiek pat laiko, pradėję žygį 1998 metų rugpjūčio 6 dieną Sietle (JAV), dviratininkai jau buvo keliavę aplink pasaulį.

     Dabartinis etapas Afrikoje yra ypač sunkus. Keliautojus vargina karštis, antisanitarinės gyvenimo sąlygos.

     Afrikietiškų ligų “malonumus” teko pajusti beveik visiems, o trys dalyviai buvo priversti išvykti namo. Kelionę tęsia lietuviai Goda Ciplytė, Edvardas Žižys, Sigitas Kučas, perujietis Valteris Mechia ir jauniausias žygio dalyvis 22 metų lenkas Slavomiras Platekas. Nors pastarajam kelis kartus buvo diagnozuota maliarija, jis atkakliai važiuoja mindamas metais už save senesnį dviratį.

     Nakvoja žygeiviai dažniausiai palapinėse, pasistatę jas kaimelių pakraštyje, iki vėlaus vakaro ir iš pat ankstyvo ryto apsupti smalsių juodaodžių vaikų. Maitinasi tris kartus per dieną ryžiais su padažu, bananais, mango vaisiais. Pastarosiomis dienomis jie sugaišta daug laiko remontuodami dviračius. Dėl duobių prastuose žvyrkeliuose nuolat lūžta stipinai, plyšta padangos. Arčiau Sacharos vis dažniau pučia stiprūs vėjai su smėliu. (Lietuvos aidas Nr. 77)

Prikeltas antram gyvenimui bažnyčių menas

     Apkeliavusi kai kuriuos šalies didžiuosius miestus ir kelis rajonus, iš Utenos į Alytų atvežta Lietuvos radijo žurnalisto, profesionalaus dailininko Vaidoto Žuko surengta paroda.

     Dzūkijos sostinėje eksponatai išdėstyti dviejose salėse: Pramogų ir kultūros centre dailininkas rodo apie 70 savo darbų - tapybos, liturginės tekstilės, koliažų, piešinių, o Kraštotyros muziejuje - senąjį žemaičių meną.

     Dar iki Atgimimo jis rinko visas bažnytines senienas.

     Daugelį jų prireikė vežti restauruoti į Vilniaus P. Gudyno restauracijos centrą ir į Vilniaus universiteto ir M. Mažvydo bibliotekos restauravimo dirbtuves. Plungės rajono Medingėnų parapijoje surastos dvi bažnytinės vėliavos, o tiksliau — liturginių tekstilės šedevrų draiskanos restauratoriams, prikėlusiems jas iš mirties, pelnė šlovė: tarptautiniame restauratorių simpoziume jie laimėjo premiją.

     Daugybė restauruotų paveikslų, skulptūrėlių grįžo į savo parapijas, o tuos, kurių nepasiėmė bažnyčios, V. Žukas dabar rodo po Lietuvą keliaujančioje parodoje. Dalis šių eksponatų prieš septynetą metų kartu su jo tapybos darbais buvo parodyti Suomijoje. O Dzūkijos sostinėje atidarytoje parodoje - Šv. Izidoriaus iš Žlibinų ir Šv. Juozapo iš Kontaučių bažnyčių (Plungės r.), šv. Roko iš Aleksandrijos (Skuodo r.), Šv. Barboros iš Janapolės (Telšių r.), Šv. Antano iš Kražių (Kelmės r.) ir daug kitų šventųjų skulptūrėlių, paveikslų, bažnytinių arnotų, stulų. Visi eksponatai XVIII-XIX a. taip pat restauruoti XVII-XVIII a. Žemaitijos vyskupams rašyti Vatikano pergamentai, 1843 m. grafo Pranciškaus Platerio pranešimas dėl kuriamos Šateikių parapijos Plungės rajone, 1812 m. vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio laiškai, adresuoti Žemaitijos parapijoms, Žemaičių vyskupo M. Valančiaus laiškai, 1758 ir 1769 m. gedulo mišiolai, restauruotas XIX a. Stalgėnų bažnyčios (Plungės r.) kilimas ir kt.

     Jeigu ne V. Žuko geri norai ir užsispyrimas, seną bažnytinę atributiką perkelti antram gyvenimui vargu ar būtų pavykę. Juk, pavyzdžiui, Medingėnų parapijoje surastos bažnytinės vėliavos buvo ištrauktos iš po cemento maišų... (Kauno diena Nr. 86)

Lietuvos jurų muziejuje - nauji gyventojai

     Lietuvos jūrų muziejuj gimęs ruoniukas neišgyveno. Dėl prastų betoninių salų, ant kurių guli ruoniai, ruoniukas nukrito į vandenį ir nuskendo.

     Muziejuje šį pavasarį atsirado dar 3 ruonytės. Šiuo metu Lietuvos jūrų muziejuje gyvena jau užaugę septyni pilkieji ir du žieduotieji ruoniai. Kol patelės maitina jauniklius, patinai būna atskirti. Po 20 dienų jie vėl bus suleisti į krūvą.

     Žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arimas Grušas sakė, kad nelaimingų atsitikimų pasitaiko beveik kasmet. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, jog agresyvesnės ruonės neleidžia muziejaus darbuotojams išgelbėti jų vaiko. Tokia yra ir Baltoji-2, kuri šiemet neteko ruoniuko. Tik gimę ruoniukai sveria apie 15 kg, subrendę - 200 kg. Ruoniai gyvena 35-40 metų.

     Pirmieji ruoniai Lietuvos jūrų muziejuje pasirodė 1981 m., buvo atvežti iš Rygos įlankos. Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 6000 pilkųjų, 3000 žieduotųjų ir 5000 paprastųjų ruonių.

     Iš Klaipėdos muziejaus ruoniai yra iškeliavę į Čekijos, Varšuvos zoologijos sodus. Pernai tris ruoniukus Lietuvos jūrų muziejus pardavė po 300 JAV dolerių Gdansko zoologijos sodui. A. Grušas sakė, kad net 11 ruonių yra paleista į laisvę Baltijos jūroje. Keli jų buvo vėliau pastebėti prie Danijos krantų.

     Jūrų muziejuje šiemet išperėti ir du pingvinukai. A. Grušas mano, kad pingvinų, ko gero, pagausėjo paskutinį kartą, nes seniems jau po 15-16 metų. O jaunieji pingviniukai yra hibridai ir veislei netinka. Naujiems pingvinams pirkti Jūrų muziejus pinigų neturi. Mažas pingvinas kainuoja 4000 JAV dolerių, karališkasis - net 10-15 tūkst. JAV dolerių. (Lietuvos aidas Nr. 54)

Luokės pašonėje — legendinė Žemaitijos raganų ir velnių susibūrimo vieta

     Už 3 km į pietryčius nuo Luokės (Telšių r.) stūkso antroji pagal dydį Žemaitijos kalva Šatrija, iškilusi 227 m virš jūros lygio. Tai buvęs piliakalnis. Archeologai jame yra radę pylimo liekanų ir XI-XIII a. žiestų puodų šukių.

     Seniausiose pasakose ir padavimuose Šatrijos kalvos siejamos su raganomis. Teigiama, kad žodis “Šatrija” giminiškas žodžiui “žiežula”. Tai buvo pagonių apeigų vieta. Vyskupas M. Valančius savo “Žemaičių vyskupystėje” tarp keturių svarbiausių Žemaitijos pagonių šventviečių mini ir Šatriją.

     Prasidėjus Lietuvos krikštui, kunigaikštis Vytautas net du kartus vyko su savo kariauna gesinti ant kalno deginamos šventosios ugnies. Ir vėliau Varnių vyskupui buvo prisakyta kurį laiką gyventi Luokėje, kad galėtų prižiūrėti Šatrijos kalną. Ilgainiui ši šventvietė tapo Žemaitijos raganų ir velnių susibūrimo vieta, kur esą iš visų pašalių ant šluotų sujojusios raganos atsiskaitydavo velniams, kiek išmokusios kerėjimo meno, kiek užbūrusios, apžavėjusios. Legendos tapo tarsi šiurpoka tikrove -vysk. M. Valančius pateikia ilgoką 1696 m. raganavimo bylos aprašymą, iš kurio matyti, kiek nekaltų žmonių, įtartų raganavimu, buvo kankinami ar deginami ant laužo.

     Šiandien Šatrija - viena tradicinių vietų, kur Telšių ir aplinkinių rajonų jaunimas renkasi švęsti Joninių. Senųjų tradicijų puoselėtojai ant Šatrijos rengia ir kitokias šventes. (“Lietuvos aidas” Nr. 121, 1998)

Ketvertukas švenčia pirmąjį gimtadienį

     Valerijos ir Albino Latukų ketvertukui sukanka metai.

     Lauryną, Mindaugą, Dianą ir Dominyką gausiai lankė žurnalistai, atėjo pasisveikinti krikšto tėvai ir gimdymą priėmusios Vilniaus universiteto Moterų klinikos gydytojos Jūratė Masiliūnienė ir Diana Ramašauskaitė.

     Per tuos metus nutiko linksmų ir liūdnesnių įvykių, teko ir ligoninėje pagulėti. Vieniems išdygo po aštuonis dantukus, kitiems kalasi šeštas ir septintas. Pati didžiausia užaugo Diana. Ji pralenkė sesę ir broliukus. Gimusi 43 cm. dabar ūgtelėjo iki 73 cm. sveria 12 kg. Visas ketvertukas prieš metus svėrė 7,5 kg, dabar - 40 kg.

     Latukų ketvertukas yra Lietuvoje antrasis, gimęs pokario metais. Rudenį, sukaks 30 metų, kai Šilutės rajone pasaulį išvydo keturi Čeponų vaikai.

     Šiandien gyvena tik du: tarnaudami sovietų kariuomenėje, jie buvo pasiųsti į Černobylį. Grįžę du broliai susirgo ir mirė. (Lietuvos aidas Nr. 82)

Darželius lanko beveik 40 proc. vaikų

     Lietuvoje ikimokyklines įstaigas praėjusiais metais lankė 38 proc. visų 1-6 metų amžiaus šalies vaikų. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 1997 m., tokių vaikų padaugėjo beveik 2 proc.

     Iš viso praėjusiais metais miestuose veikė 719, kaimuose - 488 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, jose mokėse atitinkamai 97 tūkst. ir 86 tūkst. vaikų. Nors gimstamumas mažėja, nuo 1994 m. vaikų ikimokyklinėse įstaigose nuolatos daugėja: prieš penkerius metus darželius lankė 85,5 tūkst. ikimokyklinukų, o praėjusiais metasi jų buvo beveik 97 tūkstančiai. Pastaruoju metu darželiuose, ypač didelių miestų, trūksta vietų. Pernai šimtui vaikų, lankančių miesto darželius, teko 82 vietos, kaimo - 101 vieta.

     Darželiuose veikia 439 sanatorinės bei specialios paskirties grupės, skirtos vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Jas lanko 5,6 tūkst. vaikų.

     Pernai trisdešimtyje rusų, keturiolikoje lenkų ir šešiasdešimt vienoje mišrioje ikimokyklinėje įstaigoje nevalstybine kalba buvo ugdomi 8,1 tūkst., arba 8 proc. vaikų 62 proc. 1-6 metų amžiaus vaikų ikimokyklinių įstaigų Lietuvoje nelanko. (“Lietuvos aidas" Nr. 82)

Kaip išsilaikyti visuomenėje

(Taisyklių sąvadas)

Skaitant testamentą

     Šis išmėginimas ne iš lengvųjų. Šiaip ar taip, neįmkite pliauškėti delnais į kelius ar žvengti kaip mustangas iš džiaugsmo, kai visas turtas arba jo liūto dalis netikėtai atitenka jums, o jūsų nedraugams - gailų trupiniai. Leistina nutaisyti patenkintą išraišką, kad pagaliau nugalėjo teisybė, o iš džiaugsmo pastrykčiosite vėliau.

     Na o jeigu testamente apie jus nė žodžio arba jums skirta dalis juokingai menka, tegu visi regi jus verkiant. Tik, šiukštu, neimkite draskytis ar griežti dantimis. Verčiau nusibraukite ašarą ir pradėkite ramią kalbą su advokatais šalia durų, kad visi girdėtų ir žinotų, kaip, teisiškai įforminęs, ketinate sumalti į miltus šiandieninius nugalėtojus.

Paskutinis prieglobstis

     Visų pirma ten negali būti jokios drėgmės; paskutinė stotelė turi būti sausutėlė ir jauki, jeigu neturite savo privačios pakavietės, susiraskite visuomeninę, kurios administracijai netektų ilgai aiškinti, kas yra gėris, grožis ir orumas. Nepatingėkite su šiais džentelmenais pasišnekučiuoti valandą kitą, o po to viskas eis kaip per sviestą. Sklypelį išsirinkite neatidėliodamas - jį įsigijęs busimasis gyventojas jaus palaimingą ramybę ne vien aname, o - tai kur kas svarbiau! - ir šiame pasaulyje.

     Po to susiraskite bent kiek save gerbiantį architektą. Paprašęs suprojektuoti kuo prabangesnę pomirtinę buveinę, suteiksite ir jam nemaža palaimingo džiaugsmo. Įsitikinęs, kad esate prie pinigo, jis verste apvers jus visokiais variantais. Nešykštaukite! Antkapyje venkite pigios autoreklamos, nesusiviliokite giliamintiškais postringavimais. Jūs mirėte - ir tuo viskas pasakyta.

     Ir ak! Kaip lengva bus širdyje, kai vieną skaistų antradienį, apie trečią valandą, atvažiuosite automobiliu, išlipsite ir pasimosuodamas lazdele paėjėsite ton vietelėn, kur anksčiau ar vėliau lemta jums gultis amžino poilsio. Šit jau stovite - tiesus, elegantiškas - ir su humoru kuriate sau epitafiją, kartkartėmis reiklia akimi paglostydamas grakščius žėrinčio memorialo kontūrus ir savo vardą pavardę pačioje matomiausioje vietoje. Visą gyvenimą ši pavardė bus išbraukoma kur tik įmanoma, o nūnai įrašyta kuo išraiškingiausiomis neišbraukiamomis raidėmis - nes kas gi kitas norės čia atsidurti vietoj jūsų? (Pabaiga. Pradžia balandžio mėn “Laiškų lietuviams” numeryje. “Dienovidis” Nr. 3)