Spausdinti

Aldona Šmulkštienė

     Prieš daugelį metų Gutenbergo muziejuje, Mainz'e su nuostaba ir pagarba žiūrėjau į Gutenbergo Bibliją, pirmąją išspausdintą. Su ne mažesne nuostaba ir pagarba, džiaugsmu ir pasididžiavimu varčiau pirmąjį lietuvišką Šventąjį Raštą vienoje knygoje, pasirodžiusį Lietuvoje 1998 m. gale ir atkeliavusį pas mus š.m. pradžioje. Kokia tai nuostabi knyga! Man ji - “Knygų Knyga!” Nuostabi ne tik savo religine ir kultūrine verte, bet ir gražiu bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir išeivijos, ją verčiant ir ruošiant išleidimui.

     “Šventasis Raštas, Senasis ir Naujasis Testamentas, vertimas iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų, išleido Lietuvos Vyskupų Konferencija” - tai pirmasis puslapis, kuklus, o toks gilus savo prasme!

     Senąjį Testamentą vertė iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų, o taip pat ir pratarmę, įvadus ir Senojo Testamento sąvokų žodyną bei paaiškinimus parašė prel. prof. Antanas Rubšys. Kalbą tikrino Jurgis Jankus, Salomėja Narkėliūnaitė, Albina Pribušauskaitė ir Sigita Papečkienė.

     Naująjį Testamentą iš graikų kalbos vertė kun. Česlovas Kavaliauskas. Jis parašė įvadus ir į Naujojo Testamento sąvokų žodyną. Antrąją Naujojo Testamento laidą parengė kun. Vaclovas Aliulis MIC ir Redakcinė Kolegija.

     Šventasis Raštas yra iliustruotas dailininko Edmundo Saladžiaus graviūromis. Žemėlapiai buvo paruošti Ramūno Blažio.

     Korektūrą skaitė Salomėja Narkėliūnaitė. Knygos apdaila - dr. Jono Bogutos Boguta Design, Cicero, II. Išleido Katalikų Pasaulis 1998 m. Spalio 15 d. Vilniuje 10,000 tiražu. Spausdino Adomo Jakšto spaustuvė Kaišiadoryse, o įrišo SPAB spaustuvė Spindulys, Kaune. Šv. Raštas apima 2024 psl.

     Šv. Rašto turinį, jį apibendrinus, sudaro įvadas. Tai ST ir NT knygų vardų santrumpos, arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio įžanginis žodis ir prel. prof. A. Rubšio pratarmė. Toliau eina priedai (ST ir NT sąvokų žodynai, abėcėlinė NT dalykinė rodyklė, ST citatų rodyklė ir žemėlapiai).

     Į Senąjį Testamentą įeina Penkiaknygė (įvadas ir 5 knygos); Istorinės knygos (įvadas ir 16 knygų); Išminties knygos (įvadas ir 7 knygos); Pranašų knygos (įvadas ir 18 knygų).

     Naująjį Testamentą sudaro įvadas, 4 Evangelijos pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną ir Apaštalų darbų knyga. Toliau eina Apaštalo Pauliaus (įvadas ir 5 laiškai); Pastoraciniai laiškai (įvadas ir 5 laiškai) ir Visuotiniai laiškai (įvadas ir 7 Petro, Jono ir Judo laiškai) ir Apreiškimo Jonui knyga.

     Džiaugiantis šiuo Šventuoju Raštu vienoje knygoje, dera pažvelgti į jo vertimo į lietuvių kalbą istoriją ir jo žymiuosius vertėjus: Joną Bretkūną, vysk. Juozapą A. Giedraitį ir arkivysk. Juozapą Skvirecką. Tą istoriją puikiai apžvelgė ses. Ona Mikailaitė savo paskaitoje Šv. Rašto sutiktuvėse Lemonte 1999.4.21.

     Jonas Bretkūnas yra pirmasis vertęs visą Šv. Raštą į lietuvių kalbą. Jis sekė Liuterio vokišką vertimą. J. Bretkūnas yra XVI a. M. Lietuvos evangelikų reformatų pastorius ir rašytojas. Jis Bibliją vertė per 10 metų, bet jos išleisti jam nepasisekė, išliko tik rankraštis. Vėliau Kvanto vadovaujama protestantų pastorių grupė parengė naują vertimą, vadovaudamiesi Liuterio Biblija ir Bretkūno rankraščiu. Pirmasis Šventasis Raštas lietuvių kalba buvo išleistas Karaliaučiuje 1735 m. Jis buvo nuolat taisomas, gerinamas ir susilaukė 19 laidų.

     Vysk. Juozapas A. Giedraitis išvertė visą Naująjį Testamentą. Jis buvo išleistas Vilniuje 1816 m. Šis vertimas buvo vartojamas beveik 100 metų. JAV lietuviai rūpinosi jo papildomu išleidimu. Kun. Antanas Staniukynas parašė paaiškinimus, ir ši nauja laida buvo išspausdinta Žvaigždės spaustuvėje Shenandoah, Pennsylvanijoje.

     Arkivysk. Juozapas Skvireckas, dar būdamas kunigu, vertė Naująjį Testamentą iš lotyniškos Vulgatos. Jo vertimas buvo išleistas 1911 m. Kaune. Jis norėjo išversti visą Šventąjį Raštą ir tą darbą tęsė būdamas vyskupu ir arkivyskupu. Iki 1937 m. Lietuvoje išėjo 6 tomai. Pasitraukęs į Vakarus, arkivysk. Skvireckas taisė, tobulino savo vertimus bei jų paaiškinimus. Atskiri tomai buvo išleisti Vokietijoje ir JAV. Visas jo parengtas Šv. Raštas buvo išleistas 1955 m. Romoje. 1990-91 m. Senąjį Testamentą su pataisyta lietuvių kalba išleido Pasaulinės literatūros biblioteka Vilniuje. Išėjo 3 tomai.

     1972 m. Lietuvoje pasirodė kun. Česlovo Kavaliausko Naujojo Testamento vertimas iš senosios graikų kalbos. Jis parašė įvadą ir paaiškinimus. Prie kalbos lyginimo ir redagavimo prisidėjo ir kun. Vaclovas Aliulis MIC. 1991 m. jis išleido antrą, pataisytą N. Testamento lietuvių kalba laidą. Kun. Č. Kavaliauskas prašė kun. A. Rubšio pagalbos tiksliau išversti vietas, kurios siejasi su S. Testamentu. Ši galutinė redakcija ir pateko į dabartinę Šventojo Rašto knygą.

     Apie Šventojo Rašto naujo vertimo reikalą prieš 25 m. pradėjo kalbėti vysk. Pranas Brazys MIC. Jis jau buvo sudaręs tam planus, bet jam staigiai mirus 1967 m., jų vykdymas sustojo. Vertimo reikalo mintį kėlė ir vysk. Antanas Deksnys. Vysk. Paulius Baltakis OFM šį vertimą atlikti Lietuvių Katalikų Vyskupų Konferencijos vardu pavedė prel. prof. Antanui Rubšiui. Jis pradžioje pagalbai pasikvietė kun. Domininką Valentį, bet šiam išvykus į Lietuvą, vertė pats vienas. Apie savo darbo pradžią jis yra sakęs, kad to darbo ėmėsi nenoromis, nes nebuvo vertėjas. Bet toliau versdamas pamatė, “jog labai man praverčia dėstytojo patirtis, archeologinės ekspedicijos, senovės ir dabartinių kalbų mokėjimas. Tada supratau, jog Apvaizda mane visą gyvenimą ruošė savais tikslais”. Prel. prof. A. Rubšys vertimo darbą pradėjo 1990 m. ir užbaigė 1995 m. Šis vertimas buvo išleistas keturiais tomais. Spausdinimui juos parengė dr. Jonas ir Teresė Bogutos Kovas Desktop Publishing įmonė, Cicero, II. Knygos buvo išspausdintos JAV nedideliu tiražu. Į jas atkreipė dėmesį Lietuvos hierarchija. Šis vertimas buvo toliau taisomas, tobulinamas, talkininkaujant ir įvairiems žmonėms ir čia, ir Lietuvoje, kol dabartinė knyga buvo parengta spaudai.

     Prel. prof. A. Rubšys Šv. Raštą studijavo nuo pat jaunystės, dėstė jį. Mokėjo senąsias Šv. Rašto vertimui reikalingas kalbas ir daug moderniųjų svetimų kalbų, buvo daug keliavęs ir aplankęs Šv. Rašte minimas vietoves bei parašęs apie jas nemaža knygų. Prel. prof. A. Rubšys priklauso keturioms savo specialybės mokslinėms draugijoms, yra LKMA narys, V. Didžiojo un-to garbės daktaras, nuo 1995 m. -Lietuvos Biblijos draugijos prezidentas. 1996 m. valstybinės premijos laureatas. Apie Šv, Rašto vertimą pokalbyje su žurn. Rūta Mikšioniene (Lietuvos rytas, 1999.1.5), Prelatas sako, kad “kai kur Šventąjį Raštą lengva išversti, o kai kur be galo sunku”. Jis duoda pavyzdžių. Žodis “hesed” lietuviškai reikštų meilę, bet šis žodis pagal prel. prof. Rubšį pirmiausia rodo gerumą, nelauktą, netikėtą Dievo meilę žmogui. Prel. A. Rubšys ypač mėgsta žodį “hesed” ir kitą žodį “zedaka”, kuris reiškia Dievo teisumą, Jo užmojį išganyti žmogų. Prel. A. Rubšys nevartoja mums įprasto pasakymo, kad Mozė Dievą matė “akis į akį”, o vertė posakiu “veidas į veidą”. “Dievo veido ieškojimu yra persmelktas visas Šventasis Raštas”, sakė jis.

     Apie Naujojo Testamento vertėją kun. Česlovą Kavaliauską Draugo rengtose Šventojo Rašto sutiktuvėse (1999.4.27) kalbėjęs jo draugas nuo jaunystės iki mirties dr. Kazys Gurauskas savo prisiminimuose gražiai išryškino šio žymaus kunigo gyvenimą ir veiklą.

     Dar gimnazistu būdamas, kun. Č. Kavaliauskas kūrė eilėraščius, kurie pasirodydavo jaunimo periodikoje. Įstojęs į kunigų seminariją, pasinėrė į mokslus, mokėsi ir svetimų kalbų. Naująjį Testamentą galėjo skaityti graikų kalba.

     1946 m. buvo įšventintas į kunigus, yra dirbęs keliose parapijose. 1950 m. buvo suimtas ir be teismo nuteistas 10 metų. Jis yra perėjęs daug kalėjimų, buvo Norilsko, Kolymos, Magadano lageriuose. Jis dalyvavo lietuvių kalinių sukilime Norilske, yra parašęs Norilsko sukilėlių himną. Iš tremties jis grįžo į Lietuvą 1956 m. Pradėjo studijuoti Šventąjį Raštą. Ypač Naująjį Testamentą. Kun. Č. Kavaliauskas yra dirbęs penkiolikoje ar daugiau parapijų. Visur gyveno labai vargingai, be jokių patogumų. Jis mokėjo aštuonias svetimas kalbas, o skaitė net 15 kalbų. Kun. Č. Kavaliauskas buvo romantiškos dvasios, labai mėgo gamtą ir nors kukliai gyvendamas, viską, ką turėdavo, išdalindavo vargšams. Labai mylėjo savo motiną ir seserį. Tėvas buvo jau seniai miręs. 1967 m. po Vatikano II suvažiavimo, vyskupų paragintas, ėmėsi versti Naująjį Testamentą iš senosios graikų kalbos. Šis didžiulis darbas, derinamas su redaktoriais, tęsėsi 5 metus. 1972 m. pasirodė Lietuvoje Naujasis Testamentas, 4 pakartotos laidos pasirodė Lietuvoje, JAV ir Austrijoje. Kun. Č. Kavaliauskas yra išvertęs ir kitų knygų religinėmis temomis. Yra parašęs knygų teologiniais klausimais bei daugybę straipsnių teologijos, moralės, mokslo, filosofijos ir kt. temomis. Jis kalbėdavo per Lietuvos radijo programas: “Dievo Žodis -kasdieniniai skaitymai”, Kultūra ir religija, buvo žmonių labai mėgstamas. Vėliau Kaišiadoryse vedė katechetų kursus, skaitė paskaitas Vilniaus ir Kauno universitetuose ir kt. miestuose. Mirė 1997 m. vasario 20 d. Kalbėdamas apie jo didžiulius nuopelnus Bažnyčiai ir tikintiesiems, kun. V. Aliulis MIC sakė: “Tokie kunigai gimsta sykį per 100 metų!”

     Šventojo Rašto paruošiamieji spausdinimui darbai buvo labai pavyzdingai ir dailiai atlikti JAV Boguta Design įstaigoje, Cicero, II. Dr. Jonas Boguta pokalbyje apie paruošiamuosius darbus Drauge (1999.4.10) sakė, kad jis išstudijavęs dešimt skirtingų biblijos modelių ir apsistojęs prie “Oxford Annotated Bible”, išleistos Oxford University Press leidyklos. Šis modelis ir tapo lietuviškojo Šventojo Rašto išvaizdos pagrindu. Toliau jis sakė, kad ieškojo gražaus ir darnaus ryšio tarp raidžių, rūpinosi žodžių ryšiu. “Biblijos tekstas turi atrodyti patraukliai, būti lengvai skaitomas, nes knyga taikoma įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms”, pabrėžė jis. Dr. J. Boguta sakė, kad Lietuviškas Šv. Raštas iš tikrųjų yra abstraktus objektas informacijos erdvėje. Jo viena forma yra Lietuvoje jau išspausdinta knyga, kita bus CD-ROM, o trečia - internete, randama šiuo adresu: www.boguta.com”

     Darbas buvo atliekamas rūpestingai ir kruopščiai. Jis sakė, kad paskutinė knygos korektūra buvo daroma dešimt kartų. Salomėja Narkėliūnaitė, prel. Antanas Rubšys ir jis pats net akis pražiūrėję, kelis kartus korektūras skaitydami. Tačiau pasitaikė klaida - 1,785 psl. įdėtas ne tas titulinis lapas. Tai buvo padaryta Lietuvoje ir nebebuvo galima patikrinti ir klaidą pataisyti, bet “nepaisant šios ir keleto klaidelių, Šventasis Raštas vis tik yra didžiausias ir svarbiausias darbas, kurį Boguta Design atliko”, -sakė jis.

     Šventojo Rašto iškilmingos sutiktuvės jau buvo Lietuvoje, Vilniuje. Neseniai gražias ir įspūdingas jo sutiktuves suruošė Čikaga ir New York’as.

     Apie Šventąjį Raštą jo sutiktuvėse Lietuvoje prel. Dr. A. Rubšys sakė: “Tai pokalbio žmogaus su Dievu kelionė. Būtina išgirsti, kaip Dievas žmogų pašaukia per džiaugsmą, per nuosprendį - ir tas pašaukimas lieka amžinai”.

     Dabar, turėdami Šventąjį Raštą lietuvių kalba vienoje knygoje, taip puikiai paruoštoje, imkime šią brangią knygą ir skaitykime, kalbėkimės ir mes su Dievu, nes nieko nėra kilnesnio ir gražesnio kaip žmogaus pokalbis su Dievu, ir dar tokia nuostabiai gražia ir sklandžia lietuvių kalba! Juk ne be reikalo prof. dr. Antanas Klimas susižavėjęs rašė straipsnyje “Prel. Rubšio didžioji dovana lietuvių tautai” (Draugas, 1999.3.6.): “skaitau ir beveik verkiu iš džiaugsmo, taip gražiai liejasi Dievo žodis grakščia, puošnia, meilia lietuvių kalba. “Vėl kartoju: lenkiuosi ligi žemės ir sakau: Ačiū Jums, gerbiamas Prelate!” Manau, kad šie žodžiai išreiškia nuomonę visų tų, kurie šį Šventąjį Raštą įsigijo ir skaito!