Spausdinti

Kęstutis Trimakas

Žodis Eucharistijos aukoje Laiškų lietuviamsšventėje, 1999 m. gegužės mėn. 2 d., Čikagoje.

     Brangūs Laiškų lietuviams Bičiuliai! Susibūrę prie Kristaus altoriaus Laiškų lietuviamsšventėje pamąstykime apie laiškų gilią prasmę. Šis žurnalas dabinasi labai prasmingu pavadinimu: “Laiškai...”

     Laiškas yra vieno asmens adresuotas raštas kitam asmeniui arba kitiems asmenims. Laiškas tuo brangesnis, kuo brangesnis yra rašantysis tam, kuriam rašoma: sūnaus laiškas motinai, mylimo asmens - mylimam. Ir laiškas tuo svarbesnis, kuo svarbesnė juo perduodama žinia: pavyzdžiui, jei nelaimės ištiktasis parašo, kad išliko gyvas.

Laiškų lietuviams šventės mišias koncelebruoja prel. Ignas Urbonas, kun. Kęstutis Trimakas ir kun. Algirdas Paliokas SJ.

Šventasis Raštas yra Dievo laiškas mums

     Dabar, kai jau išspausdintas viso Šventojo Rašto lietuviškas vertimas vienoje knygoje, matome, kokia ji stora. Kai žvelgiame į ją tik kaip į knygą, galime likti šalti, abejingi. Kai suvokiame, kad tai Dievo įkvėptas, mums asmeniškai adresuotas raštas - kad tai Jo laiškas mums, jis tuoj mums tampa nepaprastai brangus ir reikšmingas. Taip yra: visu Šventojo Rašto įkvėptu turiniu dieviškasis Autorius kreipiasi į mus. Tai per daugelį tūkstančių metų parašytas Dievo laiškas mums, kaip Jis kreipė visos žmonijos istoriją tam, kad kiekvienas blogio nelaimės ištikti nežūtume, bet būtume asmeniškai Jo Sūnaus išgelbėti.

Jėzus Kristus yra Dievo Tėvo laiškas mums

     Viso Šventojo Rašto turinys pagrindinai kreipiamas į vieną faktą, būtent, kad Dievas pasiuntė savo Sūnų žmogumi tarp žmonių. Tai Dievo laiško svarbiausia žinia. Pats Jėzus Kristus sakė, kad Jį atsiuntė Tėvas ir kad Jis ir Tėvas yra viena (plg. Jon 17, 22). Savo artimiausiam mokiniui Jonui Jis leido prisiglausti prie savo krūtinės ir sužinoti giliausias Jo paslaptis. Vieną tų paslapčių Jonas paskelbė savo džiugios naujienos - evangelijos pradžioje, kad Jėzus yra Dievo Žodis, siųstas mums. Dievui užteko pasiųsti Savo Sūnų, savo vieną Žodį, kurio pakako pasakyti viską žmonėms - savo gyvenimu, kančia ir mirtimi - kaip Dievas mus myli, o savo prisikėlimu iš numirusiųjų - kokią nuostabią galią turi Jis prieš blogį ir jo vaisių - mirtį. Jėzus Kristus yra vieno žodžio, vieno gyvenimo Dievo laiškas mums.

Mes, krikščionys, esame Kristaus laiškas

     Džiugi žinia apie Jėzų Kristų pirmiausia buvo skelbiama gyvu žodžiu, bet netrukus ir laiškais. Didysis Dievo įkvėptas laiškų rašytojas buvo pagonių apaštalas Paulius, rašęs juos naujoms jo įkurtoms krikščionių bendruomenėms -tesolonikiečiams, galatams, korintiečiams, romiečiams. Tie jo laiškai buvo parašyti anksčiau negu evangelijų knygos. Taigi geroji žinia apie Kristų buvo nuo pat pradžios perduodama ne tik gyvu žodžiu, bet ir laiškais, kurie dar ir šiandien tebeskaitomi. O Paulius juos rašė ir diktavo apie Kristų ir apie Jo sekėjus nuostabiai prasmingais žodžiais ir ugningais jausmais. Štai kuo jis vadino Kristų išpažįstančius, ne tik ano meto, bet visų laikų, taigi ir mus:

     “Jūs patys, esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, kurį mes, patarnaudami jums, surašėme ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse (2 Kor 2, 2-3).

     Paulius rašė laiškus, kad juos skaitantieji patys taptų gyvais laiškais, - ne tik jo, bet ir paties Kristaus. Laiškai turi įtikinti skaitančius ir uždegti jų širdis tiek, kad jie persiimtų paties Kristaus mintimis, jausmais bei norais ir visa tai atsispindėtų jų gyvenime tiek, kad kiltų įkvėpimas ir kitiems žmonėms aplinkui. Kokia prasminga laiškų paskirtis! Kokia svarbi laiškų autorių užduotis! Ir kokius nuostabius vaisius gali juos skaitantieji savo širdyse ir gyvenime nokinti!

Laiškai lietuviamskrikščioniškoje sampratoje:

     Jei žiūrime į Šventąjį Raštą tik kaip į storą knygą, liekame šalti, bet jei skaitome jį kaip Dievo laišką, parašytą mums, atsiveria nuostabi ir įkvepianti Jo tikrovė. Panašiai ir su Laiškais lietuviams. Šis žurnalas mums reikš tiek, kokiu žvilgsniu į jį žvelgsime. Čia, Dievo akivaizdoje, pažvelgėme į giliausią, krikščionišką laiško sampratą. Tai gal niekada pilnai nepasiekiamas idealas. Tačiau kuo arčiau to idealo tiek rašantieji, tiek skaitantieji, tuo nuostabesnė Laiškų lietuviams reikšmė.

     Žodis prie žodžio, straipsnis prie straipsnio -per pusšimtį metų buvo ir tebėra rašomi Laiškai lietuviams. Gimę išeivijoje, jie dabar pasiekia ir Lietuvą. Juose Dievo Tėvo mums pasiųsto Kristaus pavyzdys ir mokslas nuolat pritaikomas santuokos, jaunimo, visuomenės ir tautos gyvenimui.

     Čia, šioje šventėje, dėkojame Dievui už Laiškus lietuviams, už ištvermingąjį redaktorių tėvą Juozą Vaišnį, už leidėjus Tėvus Jėzuitus, bendradarbius, talkininkus, rėmėjus ir skaitytojus.

     Visų prasmingų laiškų pirmojo Autoriaus prašome, kad Jis ir toliau įkvėptų, laimintų ir jungtų tiek rašančius, tiek skaitančius, kad visi panašėtume į Kristų ir taptume Jo gyvais laiškais, o šioje Eucharistijos atnašoje aukojame visų mūsų pastangas dangiškojo Tėvo garbei ir mūsų visų gėriui - per Kristų, mūsų Išganytoją ir Idealą. Amen.