Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

2000m. 10 Spalis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

2000 / SPALIS - OCTOBER / VOL. LI, NO. 10

KUR TIKRASIS TIKĖJIMAS?

289

 Algirdas Paliokas SJ

KAS PADAROMA VAIKO LABUI

296

 Nijolė Sabonytė

KELIAUJU PO LIETUVĄ

299

 Antanas Marčiulaitis

KĄ PASIIMSIME IR KĄ PALIKSIME

302

 Marytė Mikėnienė

BIBLIJOS PASLAPČIŲ TYRINĖTOJAI

306

 Nijolė Jankutė

KAIP IŠVENGTI DEPRESIJOS

310

 Nijolė Rutkauskienė

KNYGOS

314

 Red.

KALBA

316

 Red.

TĖVYNĖJE

318

 Laima Krivickienė

ŠYPSULIAI

322

 Red.

TRUMPAI

323

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas įvairių fotografų rudeninėmis nuotraukomis.
Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Rasos Sutkutės.
Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

KUR TIKRASIS TIKĖJIMAS?

(Atsivertimo istorija)

Algirdas Paliokas SJ

     Sveikas nesirgęs žmogus negali suprasti ligonio, o dar labiau - didesnio ar mažesnio invalido. Katalikas, turįs tikėjimą ir tikėjimo pilnatvę, negali suprasti žmonių, turinčių vien tik dalį tikrojo tikėjimo. Kaip sveikas žmogus neįvertina to, ką jis turi, taip katalikas - savojo tikėjimo turtų. Paskutiniaisiais dešimtmečiais Katalikų Bažnyčioje vyksta pasikeitimai “iš viršaus” ir “iš apačios”. “Iš viršaus” įvykdytų pakeitimų banga nesustojo, nenurimo, neatslūgo. Šia banga pasinaudodamos jėgos “iš apačios”, stengiasi katalikybę “pritempti” prie vienų ar kitų nuo Katalikų Bažnyčios atsisky-

Rudens gėrybės

Vytauto Maželio nuotr.

rusių krikščionių. Tai vyksta klaidingai suprasto ekumenizmo vardu. Dėl to nureikšminamos kai kurios net ir didelės Katalikų Bažnyčios vertybės, stengiamasi daryti doktrinalinius pakeitimus...

     Be jokios polemikos ar apologetinių argumentų siūlau praeiti tikrojo tikėjimo ieškojimo kelią, kurį praėjo ieškodamas tiesos žydų tautos sūnus - Bob Fishman. Jis nesislepia ir savo atradimais pasidalina skaitydamas paskaitas, eidamas į diskusijas. Tuo pačiu jo istorija yra lyg atsakymas į klausimą: “Kuris tikėjimas tikrasis?” Sekdami jo keliais, pažinsime ir kitus tikėjimus, ir savojo gal dar nepilnai suprastas ir įvertintas vertybes. Šioje istorijoje toks ryškus Dievo vadovavimas ir pagalba Jo ieškančiai sielai. Kaip lengvai žmogus galėtų išeiti iš savo didžiausių problemų, jei tik pasikliautų ne savo ribotu protu, o Dievu.

Skaityti daugiau:

KAS PADAROMA VAIKO LABUI

 (Suaugusiiįjų grupėje premijuotas straipsnis)

Nijole Sabonytė

     "Netikėtai užauga iš meilės, o paskui vienas kitą paviję, už rankų laikydamies, eina kartu minioje - [širdys sugautos lyg paukščiai, profiliai augantys prieblandoj]. Žinau, kad jų širdys aprėpia visą žmoniją".

Karolis VOITYLA. Vaikai

     Vaikai. Jie ateina j pasaulį, prašydami šilumos ir laimės, gerumo, šviesos ir grožio. Jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių mes net svajonėse negalim aplankyti. Ateidami jie prašo, kad pasaulis išsaugotų jų mamą ir tėtį, prikeltų saulutę bundančiais rytais. Jie YRA. Jie atėjo ir atsinešė kvietimą gyventi: “Tu pakvietei. Aš atėjau. Ką man duosi?” Nuo tada ir prasideda auklėjimas.

Algirdo Grigaičio nuotr.

     Auklėjimas - žmogaus gimdymas iš naujo Dvasioje ir Tiesoje. Pradėti kūdikį ir pagimdyti jį - tegu pats auga - yra labai daug, bet amžinybės požiūriu yra per mažai. Svarbiau negu duoti fizinę gyvybę, yra suformuoti augančiame kūdikyje Meilę, nes Meilė yra vienintelis dalykas, kuris įprasmina žmogaus egzistenciją. Be to, reikia išmokyti augantį ir bręstantį žmogų valdytis, kad ta Meilė turėtų ribas.

Skaityti daugiau:

KELIAUJU PO LIETUVĄ

Antanas Marčiulaitis

     Man Lietuvasudiržę darbo rankos
     Ir motinų kančia dėl žuvusių sūnų,
     Man Lietuvapražydę sodai, lankos
     Ir vasaros diena, pilna darbų, dainų...

               Vincas Steponavičius

     Žilagalviai Lietuvos senukai dažnai padejuoja, galvomis palinguoja: “Ne tas mūsų gimtasis kraštas, koks buvo tada, kai mes jaunyste žydėjome, oi ne tas !” Ir ima skųstis, jog labai daug netekome to, kas buvo mums brangu ir miela. Išnaikinta daugybė puikių skaidriavandenių upelių, vinguriavusių per vešlias pievas, pasidabinusių medžiais ir krūmais. Jie paversti nykiais melioracijos grioviais. Retai tegirdime gandro (mūsų nacionalinio paukščio) kalenimus lizde ant kluono šelmens ar patrumpintoje medžio viršūnėje, nes senieji lizdai visokiausių audrų išdraskyti, o naujiems ruošti jau niekas senų ratų ar žiogrių nebekelia. O juk ir dabartinės sodybos be medžių, be kluonų, į niūrias gyvenvietes sugintos, viena prie kitos susispaudusios, pavydu ir barniais putoja. Argi gandrams tokiose sodybose lankytis? Ir gegutė, apyrečiai užvirkauja ar užsikvatoja; seniai nutilo vieversėlio virvenimai virš dirvonų. Pasiilgome akinančiai boluojančių ilgų lininių drobių juostų, išdriektų ant pievų; darbščiosios audėjėlės išmirė, staklelės išardytos ir sudegintos, kai kurios į etnografinius muziejus išsibėgiojo. Pasigendame panamėse jaukių rūtų ir jurginų darželių, alsavusių senojo lietuviško sodžiaus dvasia. Seniai jau nesigirdi ilgesingų dainų, kadaise vakaro atokvėpyje po plačius laukus pasiliedavusių, širdis alpiai kutendavusių, - visos dainužės, svaigios svajužės užmarštin nugrimzdo... Rodos, vartytum ir vartytum viską, ko neteko senasis lietuviškas kaimas, kuris ir pats tik senolių atsiminimuose ir širdžių gėloje bepaliko.

Skaityti daugiau:

Ką pasiimsime ir ką paliksime

Suaugusiųjų grupėje premijuotas straipsnis

Marytė Mikėnienė

     Bažnyčia - ramybės, meilės vieta. Ten ateiname nusilenkti Išganytojui, pasisemti dvasinės stiprybės, apmąstyti savo klaidas, padėkoti už suteiktas malones. Įžengiant į naująjį tūkstantmetį, Bažnyčia veda žmogų į atgailos kelią, nes silpnas, dažnai klystantis nusidėjėlis vien savo jėgomis negalėtų išgydyti sielos. Jam reikalinga Dievo draugystė ir malonė. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II apaštaliniame laiške “Trečiajam tūkstantmečiui artėjant” rašo: “Ne tik žmogus ieško Dievo, bet įsikūnijęs Dievas ateina kalbėti apie save žmogui ir parodyti jam kelio į save”.

     Visada yra laiko atgailai ir atsinaujinimui, apsivalymui nuo praeities klaidų. Stovėdami prie 2000 metų Jubiliejaus šventųjų durų slenksčio, turime apmąstyti gerus ir blogus savo darbus, aptvarstyti nuodėmių žaizdas, pažadinti savo širdyse meilę, kurią atsiuntė mums Dievas per savo Sūnų.

     Vienoje maldoje mes kreipiamės į Viešpatį: “Atverk mums savo Žodžio gelmę ir suteik jėgų Juo gyventi”. Dievas ant Sinajaus kalno pasakė tuos dešimt svarbiausių žodžių, įrašė juos į žmogaus sąžinę. Ar neištrynė jų laikas arba mūsų abejingumas Kūrėjui?

Skaityti daugiau:

BIBLIJOS PASLAPČIŲ TYRINĖTOJAI

Nijolė Jankutė

     Kartais pasitaiko, kad du asmenys skirtingų tautybių, skirtingų profesijų, įsitikinimų ir talentų (vienas žurnalistas, kitas medicinos daktaras) parašo labai įdomias knygas ta pačia tema apie tą patį objektą bei su juo siejamą asmenį. Šiam užmojui įgyvendinti jie pašvenčia keletą įtemptų metų, nukeliaudami ne vieną tūkstantį mylių, apklausinėdami būrius įvairiausių žmonių ir atidžiai išstudijuodami Šv. Raštą.

     Apie tokius du vyrus ir jų knygas kaip tik ir noriu papasakot. Tai Graham Hancock, britų žurnalistas, keleto knygų apie Afriką ir Trečiąjį Pasaulį autorius, ir prof. Courtenay Bartholomew iš Trinidado, tarptautinio garso vėžio bei AIDS ligų tyrinėtojas ir, nežiūrint griežtųjų mokslų, pasižymėjęs mariologas.

     Šių gabių vyrų tyrinėjimo objektas — Sandoros Skrynia, Senojo Testamento šventasis indas, slėpęs 10 Dievo Įsakymų akmens plokštėse. Ši skrynia buvo ir tebėra viena iš didžiųjų ir įdomiųjų istorinių paslapčių. Senajame Testamente yra gausu aprašymų apie jos išvaizdą, apie medžiagas, iš kurių ji buvo padaryta ir apie jos stebuklingas jėgas, nugalint izraelitų priešus bei sugriaunant jų miestus. Tačiau iš rašytinės istorijos lapų skrynia dingsta tuo laiku, kai Saliamonas pastatydino didžiąją šventyklą Jeruzalėje.

Ženklas ir Antspaudas

     G. Hancock savo knygą pavadino The Sign and the Seal- “Ženklas ir antspaudas”, nes pagal Šv. Testamentą Sandoros Skrynia buvo Dievo buvimo žmonių tarpe ženklas, o 10 Jo Įsakymų joje - antspaudas, nes pagal S. Testamentą, Sandoros Skrynia buvo Dievo buvimo žmonių tarpe ženklas, o 10 Jo Įsakymų joje -antspaudas sutarties tarp Absoliuto ir jo tvarinių. “Aš būsiu tavo Dievas, tu būsi mano tauta”, kaip Šv. Rašte pasakyta.

Skaityti daugiau:

KAIP IŠVENGTI DEPRESIJOS

Suaugusiųjų grupėje premijuotas rašinys

Nijolė Rutkauskienė

     Aš nežinau, kas yra depresija, bet žinau, kaip kenčia žmonės, kurie tai išgyvena.

     Depresija yra liga, kaip ir kitos ligos. O kaip jos išvengti? Kaip apsisaugoti nuo bet kokių ligų?

Algimanto Žižiuno nuotr.

Manau, reikia siekti kūno ir dvasios harmonijos - tobulinti, gryninti dvasią. Kuo sveikesnė siela, tuo sveikesnis kūnas.

     Kas sukelia depresiją? Čia yra daug priežasčių. Pirmiausia, manau, jautri žmogaus prigimtis. Kuo žmogus jautresnis arba kuo jautresnė jo nervų sistema, tuo jam sunkiau išgyventi daugelį dalykų. Psichologai tai vadina padidėjusiu jautrumu aplinkai arba nesugebėjimu prisitaikyti prie aplinkos. Sunkumų, iš tiesų, yra daug.

Skaityti daugiau:

KNYGOS

LIETUVIŠKASIS ŠVIETIMAS ŠIAURĖS AMERIKOJE

Penkiasdešimt metų lituanistinei mokyklai 1949-1999

Redaktoriai: Juozas Masilionis ir Stasė Petersonienė

     Leidimą parėmė Lietuvių Fondas ir gausūs aukotojai. Kompiuteriu rinko Skirmantė Miglinienė, maketavo ir spausdino Ričardo spaustuvė. išleido Pedagoginis lituanistikos institutas, 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636. USA. Tiražas 800 egz.. 755 psl., daug iliustracijų iš mokinių, mokytojų ir vadovybės veiklos, kaina 30 dol.

Kazio Ambrozaičio nuotr.

     Redakcija davė šiai knygai labai tikslų ir idomų pavadinimą: Lituanistinių mokyklų istorijų istorijos. Juk iš tikrųjų čia aprašyta JAV ir Kanados lituanistinės mokyklos, ir tie aprašymai sudaro įdomią lietuviško švietimo Siaurės Amerikoje istoriją.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

KAI KURIŲ ŽODŽIŲ AR POSAKIŲ VARTOSENA

pramatyti - nevart. r. “numatyti”: Reikia pramatyti (=numatyti) ateities veiklą. Šie du veiksmažodžiai numatyti ir pramatytidaugelio yra maišomi, bet jų reikšmė yra skirtinga. Pramatyti reiškia “praregėti, pradėti matyti, pro ką nors matyti”, pvz.: Įvyko stebuklas - ligonis tuoj pramatė (praregėjo). Padarius operaciją, nuo pat gimimo buvęs aklas berniukas pirmą kartą savo gyvenime pramatė. Nors tas langas labai nešvarus, bet vis tiek galima šiaip taip pro jį pramatyti.Bet žodis pramatytinegali būti vartojamas, kalbant apie ateitį, t.y. ką nors žinoti iš anksto, nujausti, numatyti, pranašauti. Tad yra taisytini,pavyzdžiui, tokie sakiniai: Jau yra pramatytos (= numatytos) ateinančių metų išlaidos. Aš gerai pramačiau (= numačiau, nujaučiau), kad taip įvyks. Jokiu būdu nebuvo galima pramatyti(= numatyti, nujausti, atspėti), kuriuo keliu jis pasuks.

praplaukti - nevart. r. “nuplaukti”: Sportininkas 100 m distanciją praplaukė (=nuplaukė) rekordiniu greičiu.

praraja tarp kartų (angl. generation gap). Prof. A. Salys šiam reikalui sugalvojo gerą terminą - kartų atotrūkis,t.y., kai viena karta savo galvosena, save elgesiu ir gyvenimo būdu atitrūksta nuo kitos.

prasme - nevart. r. “pagrindu, atžvilgiu”: Į šį klausimą reikėtų pažvelgti ir kitokia prasme (= kitokiu atžvilgiu).

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Laima Krivickienė

KRISTUI GIEDOJO VISA LIETUVA

     Vienas po kito Lietuvoje vyksta Jubiliejinių 2000-ųjų krikščionybės metų renginiai. Žmonės tebegyvena Kaune įvykusio II-ojo Eucharistinio kongreso įspūdžiais, o liepos mėnesio 2 dieną Vilniuje, Kalnų parke, Trijų kryžių kalno papėdėje, po atviru dangumi įvyko giesmių šventė “Kristui gieda visa Lietuva”. Pristatydamas šią šventę, organizacinio komiteto pirmininkas Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas rašė: “Tai pirmoji tokio pobūdžio šventė per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Joje dalyvauja neprofesionalūs bažnytiniai vaikų ir suaugusiųjų chorai iš tolimiausiųjų Lietuvos bažnytkaimių, miestelių ir miestų. Prisimindami šv. Pauliaus raginimą “Giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį” (Ef 5,19), jie sekmadieniais savo giedojimu praturtina liturgines apeigas. Taigi ši giesmių šventė - džiaugsmas tiek klausytojams, tiek dalyviams, nes ji skirta Kristui, kurį Dievo Tėvo meilė atsiuntė žemėn prieš 2000 metų. Tai buvo paprasta širdies giesmė, nuoširdi malda, skirta Didžiajam krikščionybės jubiliejui.

Algirdo Grigaičio nuotr.

     Iš visų Lietuvos vyskupijų suvažiavo giesmininkai. tačiau daugiausia jų atvyko, kaip ir galima buvo tikėtis, iš Panevėžio vyskupijos - net 41 choras. Džiugu, kad net nedideliuose miesteliuose esama net po kelis chorus.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Kai Čikagoje buvo pastatytas Jaunimo centras, jo vadovybei kilo daug rūpesčių: kaip jį administruoti, kokius renginius organizuoti, kad įplauktų daugiau lėšų jo išlaikymui. Kartą JC direktorius su savo pavaduotoju ilgai posėdžiavo, svarstydami ateinančio renginio programą. Pagaliau, atrodo, buvo viskas gerai apsvarstyta, abudu vadovai buvo patenkinti, bet pavaduotojas atsidusęs išsitarė: “Kad tik būtų geras oras!” Direktorius, kuris negalėjo pasigirti savo tobula klausa, jį nuramino sakydamas: “apsieisime ir be choro...”

Televizijos programa šį rudenį buvo tokia bloga, kad vaikai dabar mieliau ruošia pamokas, negu žiūri televizijos.

Tėvas aiškina savo sūnui apie darbo naudingumą ir prideda:

- Nuo darbo dar niekas nemirė.

-    Žinau, tėveli, bet aš nenorėčiau būti pati pirmoji auka.

Sakyk, ar tu patsai taip pat laikaisi tų patarimų, kuriuos duodi kitiems?

-    Ne, - atsakė filosofas. - O ar tu nešioji visus tuos batus, kuriuos pasiuvi?

Skaityti daugiau:

Trumpai

■ Vilniaus Kalvarijos- Kristaus kančios kelias - buvo įrengtos 1661 m., išvarius rusų kariuomenę, kaip padėka už laisvę Dievui. Pradžioje koplytėlės buvo medinės, vėliau barokinio stiliaus mūrinės. Šias Kalvarijas prieš I Pasaulinį karą lankydavo maldininkai iš visos Lietuvos. 1962 m. bolševikai koplytėles susprogdino. Šv. Kryžiaus parap. klebono kun. K. Latožos rūpesčiu ir tikinčiųjų parama 7 koplytėlės jau atstatytos ir pašventintos. Per šių metų Sekmines vyko didieji Kalvarijos atlaidai.

■    Marquette Parko Čikagoje Švč. M. Mergelės Gimimo parapijos klebono kun. M. Yakaičio rūpesčiu klierikas Tomas Skrudupis iš Panevėžio vyskupijos nuo šio rudenio pradės teologijos studijas Mundelein kunigų seminarijoje.

■    Kun. R. Gudeliui vasarą išvykus į Lietuvą, Marquette Parko lietuvių parapijos bažnyčiai talkininkavo iš Lietuvos atvykęs kun. Petras Baniulis.

■    Arvydas Žygas, cicerietis, JAV gimęs, užaugęs ir daktaro laipsniu mokslus baigęs, nuo Atgimimo laikų persikėlęs į Lietuvą, dėstęs Vytauto Didžiojo universitete Kaune, vėliau įstojęs į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, 2000 m. birželio 29 d. ark. Sigito Tamkevičiaus buvo įšventintas kunigu.

■    Kun. Kęstutis Kevalas, mokęsis Kauno ir Baltimores, JAV kunigų seminarijose, birž. 29 d. Kaune buvo įšventintas kunigu ir rugp. 6-13 d. buvo Mokytojų studijų savaitės Dainavoje, JAV, kapelionu.

■    Kryžių kalno pranciškonų namų kertinis akmuo buvo padėtas 1991 m. gegužės 9 d. Pastatas iškilo per 18 mėnesių, vienuolyno statyba kainavo 8 mil. litų. Ją finansavo  Italijos, provincijos pranciškonai iš surinktų aukų. Liepos 8 d. namus pašventino apaštalinis nuncijus ark. Ervin Encler. Prieš šventinimą buvo perskaitytas pop. Jono Pauliaus II sveikinimo laiškas, kuriame tarp kitko rašo: “Iš širdies gelmių linkiu, kad Kryžių kalnas virstų vis reikšmingesniu gailestingumo ir išgelbėjimo ženklu, kuriuo yra mūsų Išganytojo Kryžius ir Prisikėlimas”.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

42-asis Laiškų lietuviams konkursas

     Skelbiame naują straipsnio konkursą, kuris bus šiek tiek skirtingas nuo buvusiųjų. Šį kartą konkurso dalyviai nebus skiriami į dvi grupes: suaugusiųjų ir jaunimo. Iš ilgos praktikos įsitikinę, kad jaunimas gali drąsiai konkuriuoti su suaugusiais. Taip pat ir temų skyrimas bus kitoks: laisvesnis ir įdomesnis. Nurodysime tik medžiagą, iš kurios patys dalyviai galės susigalvoti temas. Ta medžiaga tai bus įvairios atskirų asmenų savybės: teigiamos ir neigiamos.

     Teigiamos savybės. Nuolankumas, susivaldymas, pastovumas, ištikimybė, užuojauta, atlaidumas, kantrybė, tolerancija, tiesumas, pagarba asmeniui, teisingumas, atsakomybė, dosnumas, vienodas elgesys su visais.

     Neigiamos savybės. Pataikavimas, išsisukinėjimas, diplomatija, simuliavimas, dviveidiškumas, veidmainystė, pajuoka, sarkazmas, apkalba, šmeižtas, užsispyrimas, įtarinėjimas, į viską žiūrėjimas tik iš neigiamos pusės, ypatingos draugystės su vienais, ignoruojant kitus.

Skaityti daugiau: