Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

2000m. 5 Gegužė


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

2000 / GEGUŽĖS - MAY / VOL. LI, NO. 5

GEGUŽINĖS PAMALDOS

145

 J. Vaišnora MIC

LAIŠKŲ LIETUVIAMSAUKSINIS JUBILIEJUS

151

 V. Kleiza

IR BEDIEVYBĖ, IR TIKĖJIMAS ĮRODO DIEVĄ

156

 Ignas Naujokass

LAIŠKŲ LIETUVIAMSAUKSINIS JUBILIEJUS

162

 Laima Krivickienė

VIEŠPATS DARO STEBUKLUS

165

 Jovaras

KANČIA, PABUDIMAS, TAPATYBĖ

169

 Kun. dr. Kęstutis Trimakas

KĄ PASIIMSIME

171

 Robertas Urbonavičius

KALBA

174

 Red.

TĖVYNĖJE

176

 Laima Krivickienė

ŠYPSULIAI

179

 Red.

TRUMPAI

180

 Juoz. M.

Šis numeris iliustruotas Zigmo Degučio, Tado Kulbio ir

Rolando Bartašiūno nuotraukomis iš Laiškų lietuviams jubiliejinės šventės.

Viršelio piešinys ir skyrių vinjetės- Rasos Sutkutės. Lietuviškas raidynas-Jono Bogutos.

LAIŠKAI LIETUVIAMS (LETTERS TO LITHUANIANS) (USPS 301-540) is published monthly except bimonthly July/August, for $20.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Periodicals postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636-1098.

GEGUŽINĖS PAMALDOS

J. Vaišnora MIC

     mžių bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jeriko rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balsamo medeliu. Kadangi gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, ypač gegužės mėnesį, jis yra paskirtas ir pašvęstas ypatingam Marijos garbinimui. Kasdieninės šio mėnesio pamaldos Marijos garbei yra vadinamos gegužinėmis pamaldomis. Gegužės mėnesį Bažnyčia kviečia savo vaikus rinktis į Marijos šventoves, prie jos paveikslų ir nešti dvasines maldų puokštes, prigimties ir malonės žiedus.

     Lietuviams, kurie taip uoliai dalyvauja gegužinėse pamaldose Marijos garbei, gali būti įdomu, kada ir kur pirmiausia atsirado šios pamaldos, kokia yra jų kilmė. Istoriniais šaltiniais remdamiesi, įvairūs autoriai duoda nevienodą atsakymą. Iš daugelio nuomonių čia parinkome tas, kurios atrodo tikriausios ir istoriškai labiausiai paremtos.

Skaityti daugiau:

Vaclovas Kleiza: LAIŠKŲ LIETUVIAMS AUKSINIS JUBILIEJUS

(Lietuvos generalinio garbės konsulo Čikagoje kalba, pasakyta šio jubiliejaus proga)

     1950-tų metų žiema. Daugeliui iš mūsų -pirmoji žiema šiame krašte. Vieną vasario popietę, grįžęs iš gimnazijos, pašto dėžutėje randu kuklų 8 puslapių leidinį. Jo pavadinimas - Laiškai lietuviams. Vartau. Trumpi, įdomūs straipsneliai. Pradedu skaityti pirmą puslapį:

     “Gal ne kartą Tau teko paimti į rankas ir paskaityti paprastą, kuklų mėnesinį leidinį, pavadintą Misijonieriaus laiškais. Tai buvo Tėvo Bružiko ar kurio nors kito jėzuitų misijonieriaus laiškai, siunčiami iš Vokietijos visiems lietuviams, kurių negalėjo pasiekti gyvas žodis. Pasikeitus sąlygoms, jų tolimesnis leidimas iš Vokietijos yra neįmanomas. Tačiau iš visų kampų mus “bombarduoja”, kad šį naudingą darbą tęstume. “Vox poluli, vox Dei”, pamanėme ir pasiryžome “Misijonieriaus laiškų” nenumarinti.

Pagrindinis šventės kalbėtojas generalinis Čikagos garbės konsulas Vaclovas Kleiza.      Rolando Bartašiūno nuotr.

     Ne visi šių laiškų rašytojai žada būti misijonieriai, todėl savintis Misijonieriaus laiškų vardo nepritiktų. Antra vertus, yra naudingiau žinoti, kam laiškas siunčiamas, negu kieno rašomas. Dėl to ir nutarėme juos pavadinti Laiškais lietuviams. Vadinas, jie yra skiriami kiekvienam lietuviui, nesvarbu kurioj pasaulio šaly jis begyventų.

Skaityti daugiau:

LAIŠKŲ LIETUVIAMS AUKSINIS JUBILIEJUS- nuotaukos

Šventės rengimo komitetas su pirmininke Albina Ramanauskiene (viduryje) ir svečiai.     Zigmo Degučio nuotr.

Konkurso vertinimo komisijos sekretorė Laima Krivickienė skaito protokolą.     Zigmo Degučio nuotr.

Kalba kun. Antanas Saulaitis SJ.     Tado Kulbio nuotr.

IR BEDIEVYBĖ, IR TIKĖJIMAS ĮRODO DIEVĄ

Ignas Naujokas

Bedievio gyvenimo tuštuma reikalauja Dievo

     Be Dievo žmogaus gyvenimas yra tuščias, liūdnas, beprasmis. Jei pažvelgiame į gamtą, matome, kad aiškūs įstatymai ir tikslingumas ją tvarko ir duoda prasmę. Be abejo, dar aukštesnę prasmę turi turėti žmogaus gyvenimas. Juk žmogus yra apdovanotas dvasia, jis yra gamtos valdovas. Žmogaus gyvenimui prasmę gali duoti tik Dievas.

Laiškų lietuviams jubliliejaus Mišias su vysk. Eugenijum Bartuliu koncelebruoja kunigai: Algirdas Paliokas SJ, Juozas Vaišnys SJ, Antanas Saulaitis SJ ir Kęstutis Trimakas.     Zigmo Degučio nuotr.

     Kad bedievio žmogaus gyvenimas yra klaikiai tuščias ir kad jokiu žemiško turinio įprasminimu to skaudaus beprasmiškumo negalima pašalinti, tai aiškiai pamato tas, kas giliau į šį klausimą įžvelgia, tai patvirtina taip pat besiblaškančio bedievio gyvenimas ir atviri bedievių pasisakymai. Jau Senojo Testamento karaliaus Saliamono šios rūšies pasisakymai ir pergyvenimai bus visiems laikams klasiškas pavyzdys. Šv. Raštas sako, kad šis valdovas visur ir visada ieškojo savo gyvenimo įprasminimo ir praturtinimo šalia Dievo. Ko tik jo širdis geidė, jam nieko netrūko. Bet jis pamatė, kad visa tai dvasios nenuramina ir kad joje pasiliekanti tuštuma reikalauja kitokio užpildymo. Todėl iš jo širdies ir lūpų nuolat veržiasi, kad viskas yra tuštybių tuštybė.

Skaityti daugiau:

LAIŠKŲ LIETUVIAMS AUKSINIS JUBILIEJUS

Laima Krivickienė

     Laiškai lietuviamsjau 50 metų keliauja po visą pasaulį, aplanko lietuvių namus. Garbingas auksinis jubiliejus, o pradžia atrodo buvo taip neseniai, juk daug kas gali pasakyti - aš prisimenu pirmuosius numerius. Kelios kartos užaugo, skaitydamos šį leidinį, tikime, kad ne vienam jis buvo kelrodžiu, padėjo apsispręsti lemtingą gyvenimo valandą. Tai todėl didžiojo garbingo jubiliejaus pažymėti, padėkoti redaktoriui už ištvermę, kūrybingumą, palinkėti dar nenurimti, dar klestėti, balandžio 2 dieną į tėvų jėzuitų namus Čikagoje, į visų mėgstamą Jaunimo centrą rinkosi svečiai. Malda, šv. Mišiomis, kurias koncelebravo Šiaulių Vyskupas Eugenijus Bartulis, kun. Antanas Saulaitis SJ, kun. Algirdas Paliokas SJ, kun. Juozas Vaišnys SJ, kun. Kęstutis Trimakas, prasidėjo Jubiliejinė šventė. Vyskupas E. Bartulis pamokslo metu, kalbėdamas apie šventą tėvų jėzuitų pasiryžimą būti pasaulio lietuviams tikėjimo ir lietuvybės švyturiu, prisiimant Laiškų lietuviams žurnalo leidimo rūpesčius ir džiaugsmą, kuris ateina, kaip atpildas už gerą darbą, skleidžiant tiesą, dievišką meilę ir maldą, už prasmingą ryšį rašančiojo ir skaitančiojo, už pasitikėjimą parašytu ir perskaitytu žodžiu, už paguodą ir sielos sustiprinimo žodį, tikrojo kelio nurodymą, tikėjimo paslapčių atskleidimą ir Dievo prasmės suvokimą.

     Gražiai išpuoštoje Jaunimo centro didžiojoje salėje rašytoja Nijolė Jankutė-Užubalienė, maloniai pasveikinusi visus atvykusius, jubiliejinės šventės programą pradėjo, gana plačiai apžvelgdama 50 pralėkusių kūrybingų leidinio metų, prisimindama ir pradžią: “Emigracinei lietuvių bangai atplaukus į JAV ir tėvams jėzuitams įsikūrus Čikagoje, buvo nutarta leisti leidinį Laiškų lietuviams vardu. Laiškai greitai prašoko visas didžiausias leidėjų viltis, tapdami populiariausiu išeivijos žurnalu. Ir čia jau, žinoma, reikia kalbėti apie redaktorių - kun. Juozą Vaišnį, kuris davė žurnalui veidą ir toną -ryškų ir nepaliaujantį skambėt net pusšimtį metų.

Skaityti daugiau:

VIEŠPATS DARO STEBUKLUS

Jovaras

     Šįryt smarkiai apsipykome su draugu. Pamenu, jog vos vos susilaikiau, neužsimojęs sugniaužtu kumščiu.

     Kadangi jo bjauraus poelgio išties buvau nejuokais įnervintas, tad dešimtą valandą pats paskambinau į dabartinio priešininko duris. Tas jas atidarė ir, kaip visad, nutaisė tokią miną, tartum nė nenutuoktų, ko aš čia atsibeldžiau. Tada pasiteiravau, kur mano šimtinė, kurią, altruistiškos dvasios paskatintas, vienai dienai paskolinau jau prieš kokią savaitę. O tuomet vietoj to, kad nuoširdžiai atsiprašytų, nedėkingasis vaikinas ėmė ir užsipuolė mane, kam, matai, aš čia ramybę žmonėms drumsčiu. Kaip tik tuomet neištvėręs, užsiplieskiau pykčiu. Tačiau būtent tada aš intuityviai suvokiau, kad man bus daug geriau, jeigu išmesiu iš savo galvos visas negeras emocijas, pamiršiu tą nelemtą skolą, draugo negražų elgesį, pyktį ir kuo greičiau pasišalinsiu. Taip ir padariau. Nusigręžiau ir išėjau. Bet, deja, buvo per vėlu!

Aleksandra Likanderienė, buvusi ilgametė žurnalo administratorė.

     Neapykantos, paniekos jausmai, plykstelėję tik vieną mirksnį, tarsi pilkšvas, lipnus, dvokiantis dūmas pasiekė mano sielą ir ją subjaurojo, krištolo spindesį pakeisdami kunkuliuojančios smalos ratilais.

Skaityti daugiau:

KANČIA, PABUDIMAS, TAPATYBĖ

Kun. dr. Kęstutis Trimakas

     Šis pasakojimas yra iš spaudai paruošto Lietuvos akademinio jaunimo patirties rinkinio: “Jaunimas: patirtis ir įžvalgos”. Jovaras (slapyvardis) pradeda savo istoriją kritiško ryto pasakojimu, kurį pertraukia prisiminimais ir gale sugrįžta prie to paties ryto, kuris nulėmė jo gyvenimo permainą. Jo ypatinga įžvalga, kad Dievas veikia jo gyvenime, ypač leidęs jam kentėti.

     Savo pasakojimą jis pavadino “Viešpats daro stebuklus”, nes savo gyvenime yra pastebėjęs nuostabių dalykų, kuriuos jis laiko atliktus paties Dievo.

Per Mišias gieda dr. Vilija Kerelytė, akomponuojant Manigirdui Motekaičiui.

Tado Kulbio nuotr.

     Pirma, pradėdamas pasakoti, jis cituoja Fr. Koppe žodžius: “Taigi šimtą kartų tebūnie palaiminta kančia, mane privedusi prie Jo! ” Jovaras yra įsitikinęs, kad šie žodžiai išsipildė ir jo paties gyvenime, nes Dievas tiesiog stebėtinai ir jį per kančią patraukė prie Savęs.

     Antra, pasakojimo gale Jovaras užsimena, kad vos tik sužinojo, jog egzaminai, kuriuos jis, užeidamas į bažnyčią, manė praleidęs, iš tikro buvo atidėti dėstytojai susirgus, jis tyliai pasakė: “Viešpats daro stebuklus!!!”. Jis įžvelgė, kad Dievas taip sutvarkė, jam atsirado galimybė egzaminus laikyti vėliau.

Skaityti daugiau:

KĄ PASIIMSIME IR KĄ PALIKSIME, ŽENGDAMI Į TREČIĄJĮ TŪKSTANTMETĮ

 (Jaunimo grupėje premijuotas rašinys)

Robertas Urbonavičius

     Šis didysis jubiliejus - tai malonės metas. Tai laikas sugrįžti į savo šeimą, atitaisyti skriaudas, atleisti. Tai metas, kada reikia keltis ir eiti pas Tėvą.

     Todėl įsivaizduokime, jog mes šioje žemėje esame keleiviai, laiko stotyje laukiantys traukinio į trečiąjį tūkstantmetį. Ką pasiimsime į šią kelionę? Ką paliksime? (Kalbame apie dvasinius, o ne materialius dalykus).

Meninę programą atlikęs Ričardo Soko vokalinis moterų ansamblis.     Rolando Bartašiūno nuotr.

     Gal pirmiausia atsikratykime to, kas mums nereikalinga. Abejingtimas. Dėl jo kaltės žmonės labai nutolo vienas nuo kito. Jo dėka mes nekreipiame dėmesio į svetimo, dažnai ir artimo skausmą ar jį ištikusią nelaimę. O kur dar pasaulio galiūnų abejingumas, kai naikinamos silpnosios tautos (1940 - Lietuva, Latvija, Estija. Dabar - Čečenija).

     Šalia abejingumo savo kelionių lagamine randame ir ateizmą. Būtų gerai jį išmesti, nes: “jei nėra Dievo, vadinasi, viskas galima” (F.Dostojevskis). Dievas mirė! Religija - liaudies opiumas! Puikiai žinome šiuos lozungus ir jų padarinius: atimtas tikėjimas, viltis, sugriauti gyvenimai... Mirties civilizacija, mirties kultūra. Jau nebestebina laikraščių žinutės: “Žmonių klonavimas tik laiko klausimas”, “Abortai tapo kasdienybe”, “Vis daugiau jaunimo laimės ieško narkotikuose”, “Netekęs vilties, pasikorė bedarbis”. Tolstame nuo Dievo. XX amžiuje Vakarų kultūros kelrodė žvaigždė jau nebe Dievas, o hedonistinė pasaulėžiūra.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

DVIEMAR DVIEMS

     Skaitvardžio du naudininko ir įnagininko forma yra dviem. Ši forma yra dviskaitinė (be s gale). Tokia šio skaitvardžio forma ir tėra galima, nes skaitvardis du tik dviskaitos formą tegali turėti. Šnekamojoje kalboje ir spaudoje pasitaiko formų ir su s gale: dviems. Tokia forma yra netiksliai pavartojama pagal kitų žodžių analogiją. Taip dažnai pasako ar parašo asmenys, kilę iš tų tarmių (rytų aukštaičių, dzūkų, kapsų), kur daugiskaitos naudininkui vartojama dviskaitos forma: laukam, vaikam, žmonėm. Jie, išmokę bendrinės kalbos formą (su s gale: laukams, vaikams, žmonėms), mano, kad reikia ir skaitvardžio du naudininkui pridėti s (dviems). Tas pat pasakytina ir apie įnagininko linksnį. Tad forma dviems bendrinėje kalboje nevartotina.


Programos vedėja Nijolė Užubalienė-Jankutė.   Zigmo Degučio nuotr.

VIETININKO TRUMPINIMAS

     Daiktavardžiai su galūnėmis -is, -ys, -uo vietininko linksnyje turi galūnę -yje. bendrinėje kalboje galima vartoti ir sutrumpintą vietininko formą su galūne -y, tačiau neteiktinas trumpinimas su galūne -yj. Tad galima vartoti: pilyje arba pily, lopšyje arba lopšy, akmenyje arba akmeny, bet neteiktina: pilyj, lopšyj, akmenyj. Juk taip parašytus žodžius būtų sunku ir ištarti.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė Laima Krivickienė

DOVANOS

     Almos Adamkienės paramos ir labdaros fondas Jonučių vidurinei mokyklai įrengė dailės studiją: nupirko baldus, molbertus, dailės kūrinių reprodukcijų, kompiuterį. Visa tai fondui kainavo apie 22 tūkst. litų. Šiai mokyklai padovanota ir daugiau kompiuterių.

     Dovanų - dviejų komplektų kompiuterių sulaukė ir Trakų Kęstučio vidurinė mokykla. O Trakų internatinei mokyklai A. Adamkienė perdavė kompanijos “McDonald’s” dovanotą automobilį “Škoda Felicia”. (Valstiečių laikraštis Nr. 20)

Svečiai pripildė didžiąją Jaunimo Centro salę.     Tado Kulbio nuotr.

METŲ NEGANDAS PIKELIŠKIAI SUKIŠO Į MORĘ

     Užgavėnės - senoji lietuvių liaudies šventė. Ir Lietuvos galulaukėj esanti Pikelių pagrindinė mokykla dar kartą įrodė, kad šventei niekad ribų nėra: jie suorganizavo tokią žiemos išgujimo akciją, kad šitaip išgąsdinta žiemužė kitais metais gali nė nebeateiti. Prigužėjo tiek persirengėlių, kiek Pikeliuose žmonių tikrai negyvena. Vėliau paaiškėjo, kad taip ir buvo: viena jaunų raganaičių delegacija buvo atvykusi iš Krakių, kitų “Čiučelių” grupė - iš Balėnų. 

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

-    Ponas advokate! Labai man pagelbėjai! Tiesiog nežinau, kaip tamstai ir atsidėkoti!

-    Na jau - nežinote! Tai kam tada finikiečiai pinigus išrado?

*

Mokytoja:

-    Petriuk, kiek tavo motina sumokės už du litrus spanguolių, jei vienas litras kainuoja tris litus?

-    Penkis litus.

-    ?!

-    Mano mamytė visad litą nusidera.

Skaityti daugiau:

Trumpai

■    Telšių vysk. A. Vaičius ir Platelių parap. klebonas kun. A. Gylys prašo aukų Platelių ir Beržoro bažnyčioms atnaujinti. Aukas galima siųsti per dr. A. Razmą, Lietuvių Fondo steigėją ir veikėją.

■    Pasaulio jaunimo dienos, vienas iš daugelio jubiliejinių metų renginių, vyks rugpj. 10-20 d. Romoje.

-Klausyk, kaimyne, kas pasidarė tavo žmonai, kad tokia rami, meili ir nepikta tapo?

■ Šių metų pradžioje Vatikane lankėsi Palestiniečių išlaisvinimo organizacijos vadas Yasir Arafat ir pasirašė su popiežium Jonu Paulium II paktą, kad būsimoje Palestinos valstybėje galės laisvai veikti katalikų Bažnyčia.

■ Kun. Pranas Gavėnas, salezietis, Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos garbės klebonas, mirė vasario 8 d. Daug metų jis dirbo Brazilijoje, Sao Paulo mieste, Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje, redagavo laikraščius “Mūsų lietu-vą” ir “Saleziečių žinias”, parašė keletą knygučių. 1993 m. grįžo į Lietuvą.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams

100.00    dol.  W. Gvildys, A. Janonis, V. Janusonis, Jaunimo Centro Moterų klubas, I. Kairytė, V.&M. Momkus.

80.00    dol.  A. Cipkus, J. Jankauskas, S.&L. Krutulis, kun. J. Kučingis.

60.00    dol    A. Lesevičius, kun. L. Peck, V. Rapšys, A. Sutkus, A. Žemaitaitis.

50.00    dol.  D. Bilaišienė, kun. M. Kirkilas, I. Leonas-Kriaučeliūnas.

40.00    dol. H.Bagdonienė, Z. Didžbalis, J. Gedrimienė, E. Jasaitienė, L. Normantas, J. Petronis; E. Sinšinas.

30.00    dol.    M. Bajorūnienė, R.Boris, I. Budrys, R. Čepulis, S. Dameika, A. Domanskis, P. Gruodis, A. Januška, V. Kleiza, A. Kuliešius, B. Lukas, G. Murauskas, G. Napjus, G. Riškus, kun. R. Rubšys, S. Slavickas, N. Šumskis, R. Taunys, A. Telson, kun. K. Trimakas, prel. I. Urbonas, V. Valantinas, A. Valavičius, E. Vilkas,   M. Vilutis, S. Žilevičius.

Skaityti daugiau: