Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ

DVIEMAR DVIEMS

     Skaitvardžio du naudininko ir įnagininko forma yra dviem. Ši forma yra dviskaitinė (be s gale). Tokia šio skaitvardžio forma ir tėra galima, nes skaitvardis du tik dviskaitos formą tegali turėti. Šnekamojoje kalboje ir spaudoje pasitaiko formų ir su s gale: dviems. Tokia forma yra netiksliai pavartojama pagal kitų žodžių analogiją. Taip dažnai pasako ar parašo asmenys, kilę iš tų tarmių (rytų aukštaičių, dzūkų, kapsų), kur daugiskaitos naudininkui vartojama dviskaitos forma: laukam, vaikam, žmonėm. Jie, išmokę bendrinės kalbos formą (su s gale: laukams, vaikams, žmonėms), mano, kad reikia ir skaitvardžio du naudininkui pridėti s (dviems). Tas pat pasakytina ir apie įnagininko linksnį. Tad forma dviems bendrinėje kalboje nevartotina.


Programos vedėja Nijolė Užubalienė-Jankutė.   Zigmo Degučio nuotr.

VIETININKO TRUMPINIMAS

     Daiktavardžiai su galūnėmis -is, -ys, -uo vietininko linksnyje turi galūnę -yje. bendrinėje kalboje galima vartoti ir sutrumpintą vietininko formą su galūne -y, tačiau neteiktinas trumpinimas su galūne -yj. Tad galima vartoti: pilyje arba pily, lopšyje arba lopšy, akmenyje arba akmeny, bet neteiktina: pilyj, lopšyj, akmenyj. Juk taip parašytus žodžius būtų sunku ir ištarti.

NĖ - NEI

     Galima sakyti, kad ir nei yra sinonimai, kai jie vartojami vienarūšėms sakinio dalims neigti. Čia jie atlieka jungtukų funkcijas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) duoda tokius pavyzdžius: Neturiu tėvo, motinos Mėnuo nei šviečia, nei šildo, vis dėlto kai kurie kalbininkai nepataria vartoti jungtuko kelioms vienarūšėms sakinio dalims neigti. Tad pirmajame čia paduotame sakinyje geriau būtų sakyti: Neturiu nei tėvo, nei motinos. Paprasčiausia taisyklė būtų tokia: neigiamoji dalelytė yra nė, o neigiamasis jungtukas - nei. Štai keli pavyzdžiai: Aš nė negalvojau ten eiti. Jis nė tėvo neturi. Jo čia nė kvapo neliko. Bet kai tas neiginys eina jungtuku (t.y. kai sakinyje vartojamas daugiau negu vieną kartą), geriau vartoti nei: Jis nemoka nei šokti, nei dainuoti, nei groti. Čia nei mano, nei tavo reikalas.

     Čia reikia pažymėti, kad nei gali būti ir dalelytė, reiškianti kaip, lyg, tartum, pvz.: Pasipūtęs nei kalakutas. Žydi nei rožė.

PRAEITASIR PEREITAS

     Kaip yra geriau sakyti: praeitą vasarą ar pereitą vasarą? Ir vienas, ir kitas pasakymas yra geras. Dar galima pasakyti ir praėjusią vasarą. Visos šios trys formos yra sinonimai - jų reikšmė yra ta pati. Kai kas mano, kad, kalbant apie laiką, negalima sakyti pereitas, nes laikas ne pereina, o praeina. Bet reikia neužmiršti, kad kalboje ne visuomet paisoma griežtos logikos. Jau Neselmanno lietuviškai vokiškas žodynas (1851) žodį pereitas vartoja pažymėti praėjusiam laikui (“die vergangene Woche”). Taip pat ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas veiksmažodžiui pereiti duoda ir šią prasmę: praeiti, praslinkti. Vis dėlto bendrinei kalbai teiktinesnė lytis praeitas arba praėjęs.

KĄ REIŠKIA "TAMPRUS" ?

     Šis žodis yra susijęs su veiksmažodžiu tempti. Jo reikšmė: atsparus, stangus, elastingas. Jis netinka tokiuose sakiniuose: Tarp jų šeimos narių yra labai tamprūs (=glaudūs) ryšiai. Amerika ir Kanada labai tampriai (=glaudžiai, artimai) bendradarbiauja.

RAVĖDAMI PIKTŽOLES, NEIŠRAUKIME JAVŲ

     Šiame skyriuje jau ne kartą rašėme apie įvairius žodžius bei posakius, kurie turėtų būti ujami iš mūsų kalbos. Šį kartą priminsime tokius žodžius, kurie yra geri, vartotini, bet daugelio yra arba pamiršti, arba laikomi nevartotinais. Toks yra ir būdvardis drūtas. Vieniji laiko nelietuvišku, kiti -grynai tarmišku. Tačiau taip nėra. Jis yra geras lietuviškas žodis ir taip plačiai vartojamas gyvojoje žmonių kalboje, kad net įvairiose tarmėse turi skirtingas reikšmes. Keletą jų paminėsime.

     1.    Storas, stambus, didelės apimties. Tokia reikšme jį vartoja šiaurės rytų aukštaičiai ir šiaurės vakarų žemaičiai. Pvz.: Pati laiba, o blauzdos drūtos (Panevėžys). O jis drūtas, kad net rankom apimti negalima (Žiežmariai). Jis drūtas kaip kaladė (Daugėliškis). Drūtosios žarnos (Grinkiškis).

     2.    Stiprus, tvirtas, pajėgus. Šia reikšme jį vartoja vakarų aukštaičiai (suvalkiečiai) ir jiems gretimos žemaičių, vidurio aukštaičių bei dzūkų tarmės. Pvz.: Koks jis drūtas, net geležis lanksto! (Lukšiai). Drūtas kaip arklys (Gižai). Bepigu drūtam akmenis raičioti (Daukšiai). Drūtas kaip žaliomis varlėmis penėtas (V. Krėvė).

     Tai yra dvi pagrindinės šio žodžio reikšmės, tačiau kai kur dar jis reiškia storą (kalbant apie balsą), o kai kur kietą. Pvz.: Šneka drūtu balsu (Ramygala). Vyrai dainuoja drūtais balsais, o moterys - laibais (Karsakiškis). Nepilk visų miltų, bus labai drūta duona (Liškiava). Iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai (Donelaitis).

     Įvairiose tarmėse pagrindinėmis šio žodžio reikšmėmis yra vartojamos ir kai kurios išvestinės jo formos, pvz.: drūtybė, drūtumas, drūtai, drūčiai, apydrūtis, drūtyn.

     Suvalkijoje dažnai šis žodis vartojamas sveikinant: Labai drūčiai sveikinu! Sveikas drūtas, kaip gyvuoji? Jis vartojamas ir bendrinėje kalboje tai viena, tai kita reikšme.

     Liaudies kalboje taip pat nuo senų laikų plačiai vartojamas žodis sarmata, bet bendrinėje kalboje jau beveik visai jį yra išstūmusi gėda. Bet turėtų gėdytis tie, kurie savo perdėtu greižtumu susina kalbą, stengdamiesi iš jos išmesti tokius žodžius ar posakius, kurie yra geri ir vartotini. Žinoma, taip daro ne kalbininkai, o tik kalbos mėgėjai. Reikia pripažinti, kad yra buvęs vienas kitas atvejis, kai ir mūsų žymieji kalbininkai, pvz., Būga ir Jablonskis draudė vartoti kokį nors neaiškios kilmės žodį ar posakį, bet paskui savo nuomonę pakeitė.

     Taigi sarmata, ir sarmatintis yra geri žodžiai, tik nevartotinas sarmatlyvas dėl savo slaviškos priesagos.

     Buvo ir yra tokių mokytojų, kurie nori “nugriauti” visus kaminus ir palikti tik dūmtraukius; nenori pirkti ar siūtis rūbų, o tik drabužius, bet Dabartinės liet. kalbos žodyne visus šiuos žodžius rasime. Žodynai labai ramiai pakenčia ne tik rūbus, bet ir apdarus, o net ir drapanas.