Spausdinti

Garsių pasaulinių čempionų rungtynių metu stadione pirmoje eilėje, turtingųjų žiūrovų tarpe, sėdi vaikutis ir seka rungtynes.

Šalia sėdintis stambus pilietis neiškentęs paklausia:

-    Ar tu toks turtuolis, kad galėjai šioje eilėje sau pirkti bilietą?

-    Aš jo nepirkau. Tai mano tėvo bilietas, -prisipažino vaikutis.

-    Aha, o kur tavo tėvas, kad pats nėjo?

-    Jis dabar namie ieško savo bilieto.

Mokytojas aiškina:

-    Anonimas tai yra asmuo, kuris nenori būti žinomas.

Staiga salės gilumoje pasigirsta juokas.

-    Kas čia juokiasi? - klausia mokytojas.

-    Anonimas.

-    Taip, gerbiamasis, - sako gydytojas, ištyrinėjęs savo pacientą, - laimė, kad tamsta laiku atėjai.

-    Suprantu, daktare, šiais laikais pinigai visiems labai reikalingi.

Tėvas vaikui: - Taigi, Alguti, aš labai norėčiau, kad tu užaugęs būtum džentelmenas.

-    Ne, tėveli, aš nenoriu būti džentelmenas, aš noriu būti toks, kaip tu.

-    Kaip tamsta išdrįsai mano dukteriai pasipiršti! - rėkė motina jaunikaičiui. - Kodėl gi tamsta manęs nepaklausei?

-    Bet man nė į galvą neatėjo, kad tamsta mane myli, - atsakė jaunuolis.

Vikaras: - Taip, tamsta sakaisi buvęs bažnyčioje ir klausęsis mano pamokslo. Na, ir kaip tau patiko pamokslas?

Parapijietis: - Gražus ir pamokantis pamokslas. Duodu kunigėliui žodį, kad ligi tamsta atvykai pas mus, mes nė nežinojome, kas yra nuodėmė.

Pacientą įvežė į operacinę. Gydytojas įėjęs paklausė:

-    Ar nesijaudini?

-    Truputį, - tasai atsakė , nes tai pirmoji mano operacija.

-    Man taip pat pirmoji, - paguodė gydytojas.

Moteris negali pakęsti pavydaus vyro, kurio ji nemyli, bet supyksta, jeigu vyras, kurį ji myli, nebūna pavydus.