Spausdinti
1950 m.    vasario mėn.    1 (34) nr.
 
    Gal nekartą Tau teko paimti į rankas ir paskaityti paprastą, kuklų mėnesinį leidinėlį, pavadintą “Misijonieriaus laiškais”. Tai buvo T. Bružiko ar kurio nors kito jėzuitų misijonieriaus laiškai, siunčiami iš Vokietijos visiems lietuviams, kurių negalėjo pasiekti gyvas žodis. Iki dabar buvo išleista 33 numeriai. Pasikeitus sąlygoms, jų tolimesnis leidimas iš Vokietijos yra neįmanomas. Tačiau iš visų kampų mus “bombarduoja”, kad šį naudingą darbą tęstume. “Vox populi, vox Dei”, pamanėme ir pasiryžome “Misijonieriaus laiškų” nenumarinti.
 
    Ne visi šių laiškų rašytojai žada būti misijonieriai, todėl savintis “Misijonieriaus laiškų” vardo nepritiktų. Antra vertus, yra naudingiau žinoti, kam laiškas siunčiamas, negu kieno rašomas. Dėl to ir nutarėme juos pavadinti “Laiškais lietuviams”. Vadinas, jie yra skiriami kiekvienam lietuviui, nesvarbu kurioj pasaulio šaly jis begyventų.
 
    Kas juos rašys, patys matysite, nes po laišku paprastai pasirašoma. “Laiškus lietuviams” leis Čikagos Tėvai Jėzuitai, bet jie nemano tik sau monopolizuoti jų rašymo, todėl kviečiame bendradarbiauti visus: kunigus, rašytojus, visuomenininkus, poetus. Šių laiškų tikslas — užmegsti ryšius su visame pasaulyje išblaškytais lietuviais, padėti jiems geriau orientuotis naujose aplinkybėse ir lengviau išrišti įvairias religines-dorines problemas.
 
    “Laiškai lietuviams” stengsis būti tokie, kokių jūs norite, todėl laukiame pageidavimų. Laiškai yra rašomi ne tik tam, kad kiti skaitytų, bet laukiama į juos ir atsakymo. Tad, gavęs šiuos laiškus, brangus lietuvi, atydžiai perskaityk ir siųsk mums atsakymą: kokį įspūdį jie Tau padarė, kas labiausia patiko, kas nepatiko, ko pageidautum kituose laiškuose.
 
    Ar šis laikraštukas pasiliks ir toliau toks kuklus savo forma ir dydžiu, priklausys nuo jūsų. Tikimės, kad neužilgo jis galės padvigubėti ir įsivilkti į gražius viršelius. O gal būt turės visiškai sustoti, viskas priklausys nuo skaitytojų, bendradarbių, rėmėjų.
 
    Pirmiau “Mis. laiškai” išsilaikė tik iš aukų, bet daugelis skaitytojų ir platintojų pageidauja, kad būtų nustatyta prenumerata. Nutarėme, kad šiems, 1950 metams, prenumerata bus 50 Amerikos centų (atskiras num. 5 centai). Daugelis lietuvių, ypač Vokietijoje, gyvena blogose sąlygose, jiems gal būt ir ši mažutė kaina bus per didelė. Jei kas negalės užsimokėti ir norės “Laiškų lietuviams”, siuntinėsime nemokamai, nes pasitikime lietuvišku duosnumu : kurie galės, nepasitenkins tik 50 centų, bet dar pridės vieną kitą centą, norėdami padėti savo vargstantiems broliams. Jei atliktų pinigų nuo spaudos ir persiuntimo išlaidų, jie bus naudojami išimtinai laikraštėlio gerinimui.
 
    Ypatingai dėkingi būsime platintojams. Todėl, brangus tautieti, tuojau rašyk mums, kiek egzempliorių reikėtų siųsti į Tavo gyvenamą vietą. Mielai siuntinėsime ir pavieniais adresais, bet, siunčiant didesniu skaičiumi, daug pigesnis persiuntimas.
 
    Tose šalyse, kur yra lietuvių jėzuitų, pav., Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kanadoje, gal bus patogiau pinigus pasiųsti arba įteikti jiems.
 
    Už kiekvieną atsakymą žodžiu ar darbu į šiuos mūsų laiškus, jau iš anksto tariame nuoširdų lietuvišką ačiū.
 
Redakcija ir Administracija