Spausdinti
   BAŽNYČIA IR NAUJOS DOGMOS
 
     Sužinojęs iš laikraščių, kad Popiežius neseniai paskelbė Marijos Dangun Ėmimo dogmą, norėčiau paklausti vieno kito dalykėlio, kurie man yra nesuprantami. Man atrodo, kad Kristus paskelbė savo mokslą visiems laikams ir norėjo, kad niekas jo nekeistų. Bažnyčios pareiga tą mokslą saugoti ir aiškinti žmonėms, bet neįvesti naujų dalykų. Mes turime tikėti tik Kristaus, o ne Bažnyčios paskelbtas tiesas.
 
     Taip pat manyčiau, kad šios naujos dogmos paskelbimas krikščionybei jokios naudos neatneš, priešingai, bus žalingas, nes pasunkins Protestantams ir Pravoslavams susijungti su Katalikų Bažnyčia.
 
J. S.
 
     Manau, kad Tamsta jau būsi skaitęs pereitame “L. L.*’ numeryje apie Marijos Dangun Ėmimo dogmą, todėl čia tų minčių nekartosiu. Ten buvo paaiškinta, kad ši tiesa nėra nauja, nes jau nuo senų laikų Bažnyčioje ji yra žinoma.
 
     Jeigu, kas sako, kad naujų dogmų paskelbimas yra prieš Kristaus mokslą, turėtų taip pat sakyti, kad ir astronomai, atrasdami naujas žvaigždes, eina prieš Dievo nustatytą tvarką. Juk tikėjimas sako, kad Dievas sutvėrė žemę, dangų ir visas žvaigždes. Kiek žvaigždžių Dievas sutvėrė, tiek jų dabar ir yra. Atrodo, kad astronomijos mokslas, atrasdamas vis naujas žvaigždes, nori lyg papildyti, pakeisti Kūrėjo darbą, įnešti į Dievo nustatytą tvarką naujenybių. Kiekvienam yra aišku, kad toks samprotavimas būtų labai vaikiškas ir juokingas.
 
     Bet ar nepanašiai yra ir dogmatinėj srity? Dievo apreikštos tiesos ir Kristaus paskelbtas mokslas nesikeičia. Tačiau ne visos Dievo apreikštos tiesos kiekvienam yra pirmu pažvelgimu aiškios. Taigi, Bažnyčios pareiga yra viską išaiškinti, atidengti tas tiesas, kurios jau nuo pačios krikščionybės pradžios yra Bažnyčioje, bet daugelio yra nepastebimos, lyg tos tolimos žvaigždutės.
 
     Taip pat būtų klaidinga, jei kas galvotų, jog Kristaus paskelbtas mokslas turi būti toks paprastas, kad jį galėtų suprasti kiekvienas žmogus be jokio kitų aiškinimo. Kad kiekvienas nemokyčiausias ir negabiausias žmogus suprastų visas tikėjimo tiesas, tai tos tiesos turėtų būti be galo primityviškos. Bet pagaliau ir primityviškiausioms tiesoms reikia aiškinimo. Juk net toks paprasčių paprasčiausias dalykas, kaip “du ir du yra keturi” yra vaikui mokytojo aiškinamas.
 
     Kristus, skelbdamas savo mokslą, nesakė, kad kiekvienas jį gali aiškintis ir suprasti, kaip jam patinka, bet liepė apaštalams — mokytojams eiti į visą pasauli ir mokyti visas tautas, aiškinti visiems Jo mokslą.
     Apie šios dogmos paskelbimo naudingumą taip pat šiek tiek rašėme pereitą kartą. Kad ji atneštų Bažnyčiai ir krikščionybei žalos, negali būti nė kalbos. Jokiu būdu ši tikėjimo tiesa nesukliudys krikščionių susijungimui. Šiame numeryje kiekvienas gali pasiskaityti apie visuotinį tikėjimą šia tiesa rytų (pravoslavų) Bažnyčioje. Bet ir Protestantai ne visi yra priešingi Marijos Dangun Ėmimo dogmos paskelbimui. Neseniai anglų laikrašty “Guardian” šiuo klausimu rašė žymus protestantų teologas Dr. E. L. Mascall. Jis visiškai pritaria šios dogmos paskelbimui, nes sako, kad ši tiesa yra tikima tiek vakarų tiek rytų Bažnyčiose nuo seniausių laikų, o yra negalimas dalykas, kad Šv. Dvasia prileistų tokią visuotinę klaidą visoje Bažnyčioje. Taigi, ir jo nuomone, ši tiesa yra paties Dievo apreikšta.
 
     Didžiausia kliūtis susijungti visiems krikščionims yra Popiežiaus neklaidingumo dogma. Jei kada nors Protestantai ir Pravoslavai pripažins Popiežiaus valdžią, be jokios sunkenybės jie priims ir visas jo paskelbtas tiesas. Popiežius yra Kristaus Vietininkas žemėje, jei kas jo nepripažįsta, negali priklausyti prie Kristaus įsteigtos Bažnyčios.
 
 Išrinktoji tauta
 
     Perskaičius 8 - tame “L. L.” numeryje paaiškinimą apie klausimus, padariau išvadą, kad klausti gali visi skaitytojai, todėl leiskite man paklausti, dėl ko žydų tauta yra vadinama išrinktoji tauta. Kas ją išrinko ir dėl ko?    O. A.
 
     Visai teisingai galvojate, kad kiekvienas “Laiškų Lietuviams” skaitytojas gali klausti, ir jam bus atsakoma kaip galima tiksliau ir nuoširdžiau.
 
     Jūsų klausimas mus perkelia į senus laikus, maždaug 2150 metų prieš Kristaus gimimą, kai Dievas liepė Abraomui palikti savo gyvenamąjį kraštą Ur ir eiti į pažadėtąją žemę. “Aš padarysiu tave didelės tautos tėvu ir palaiminsiu tave, o per tave bus palaimintos visos žemės giminės”, pasakė jam tada Dievas. Nuo to laiko prasideda žydų tautos istorija, aprašyta Senojo Testamento knygose.
 
     Gal kai kas labai abejingai į tai pažvelgs — juk 2000 metų prieš Kristų tai be galo seni laikai, kas gali žinoti, kaip ten buvo. Iki 1924 metų panašiai galvojo ir daugelis istorikų. Nors jie žinojo Abraomo vardą iš Šventojo Rašto, bet neturėdami jokių kitų istorinių žinių nei apie jį nei apie jo gimtąjį miestą Ur, visus tuos pasakojimus jie laikė gražia legenda. Tik 1924 metais netikėtai užtinkami prie Eufrato upės netoli Persijos įlankos Ur miesto likučiai su daugeliu gražių indų, kurie pagal mokslininkų tyrinėjmus yra iš laikų maždaug 3000 metų prieš Kristų. Taip naujausių laikų istorija vėl patvirtino Švento Rašto pasakojimų tikrumą.
 
     Pirmasis išrinktos tautos tėvo vardas buvo Abram — garbingas tėvas. Pats Dievas jo vardą pakeitė į Abraham — tautų tėvas. Jis buvo dešimtasis Noės arkoj išsigelbėjusio Semo sūnus. Jo giminė tame krašte buvo vienintelė, kuri dar garbino tikrąjį Dievą. Dėl didelio ir gyvo Abraomo tikėjimo Dievas jį išrinko būti tos tautos tėvu, iš kurios turėjo gimti žmonijos išganytojas, kaip buvo žadėta dar rojuje. Dėl to ir iš jo kilusi tauta vadinosi išrinktoji tauta.
 
     Pats Abraomas dar daug kartų turėjo įrodyti savo tikėjimą ir paklusnumą Dievui. Jis klausė Dievo, palikdamas savo kraštą, tikėjo Dievu, žadėjusiu jį padaryti tautų tėvu, nors iki 100 metų savo amžiaus neturėjo sūnaus. Jis nenustojo tikėti Dievo pažadėjimu net tada, kai Viešpats liepė jam pačiam paaukoti savo sūnų Izaoką.
 
     Ir iš jo kilusioji žydų tauta, nors daug kartų suklydo ir nusikalto Dievui, bet visą laiką išsaugojo tikėjimą į Dievo pažadėtąjį pasaulio Išganytoją. Tai padaryti žydams padėjo jų tautos ypatingai kietas charakteris ir vis iš naujo Dievo siunčiami pranašai. Bet kadangi žydų tauta vadinosi išrinktoji tauta tik dėl to, kad iš jos turėjo kilti Mesijas, o ji pati tą gimusį Mesiją atmetė, tai taip pasielgdama, ji nustojo teisės vadintis išrinktoji tauta. Dabar Dievo išrinktoji tauta yra visi Kristui priklausantieji žmonės, visi, kurie išpažįsta Jo mokslą, tai yra Katalikų Bažnyčia.

     Kai kurie gerb. Skaitytojai dar nėra atsilyginę už laikraštį ir nepratęsę prenumeratos ateinantiems metams. Jau būtų laikas tai padaryti. “L.L.” dabar turi apie penkis tūkstančius skaitytojų. Jei kiekvienas skaitytojas surastų po vieną naują, tai už tą pačią kainą galėtume padvigubinti puslapių skaičių arba leisti du kartu per mėnesį.
 
     Laukiame naujų skaitytojų ir Jūsų pageidavimų dėl laikraščio formos bei turinio.

N. P. Seserų Spaustuvė, Putnam, Conn.