Prieš keletą dienų atėjo redaktoriui šio turinio laiškutis:
 
Gerbiamas Kunige,
 
    Atleiskite, kad aš Jums taip atvirai rašau viską, kas man ateina į galvą. Manau, kad neužsigausite ir atsakysite į šį klausimą, kurio niekaip negaliu suprasti. Dievas rojuje mūsų pirmiesiems tėvams pasakė: “Veiskitės ir dauginkitės ir pripildykite žemę”. Man atrodo, kad kunigai nevesdami ir vienuolės netekėdamos nelaiko šio Dievo Įsakymo.
 
Jus gerbianti Birutė D.
 
Brangioji Birute,
 
    Būk visiškai rami ir klausk, kas tik Tau ateina Į galvą, aš niekuomet dėl to neužsi-gausiu. Priešingai, man labai patinka atvirumas, aš gerbiu tuos jaunuolius ir tas jaunuoles, kurie nesigėdi drąsiai kelti net ir jautriausių jiems rūpimų klausimų.
 
    Tu neesi vienintelė ir pirmutinė, kuriai yra nesuprantama, dėl ko kunigai neveda ir vienuolės neteka. Juk sukurti šeimą ir dalyvauti Dievo kūrimo darbe yra toks gražus, toks kilnus dalykas! Bet Tu turi suprasti, jog Dievas nori, kad žmonija augtų ne tik skaičiumi, bet ir tobulumu: yra svarbu kiekybė, bet dar svarbiau kokybė. Jau net ir Nietzsche tai suprato, sakydamas, kad žmonės turi augti ne tik daugyn, bet ir aukštyn — “nicht fort sollt ihr euch pflanzen, sondern hinauf”. Todėl teisingai pastebi J. Gobis knygoje “Meilė ir gyvenimas”, kad visi žmonės, kurie dirba kokiai nors idėjai, kaip dvasininkai, misijonieriai, dailininkai, mokslininkai, visuomenininkai moralės atžvilgiu yra vertesni už tuos, kurie tarnauja tik žmonių skaičiui didinti.
 
    Dėl to Katalikų Bažnyčia nelaiko “visuotinės moterystės” idealu, kaip tai daro protestantai, ir celibatą dėl aukštesnių idealų laiko kilnesniu dalyku, negu šeimyninį gyvenimą. Bet jei celibatas nėra priemonė aukštesniems idealams realizuoti, tada šeimyninis gyvenimas yra vertesnis už jį, ypač kai tėvai rūpinasi ne tiek savo vaikų žemiškąja gerove, kiek jų moraline tobulybe.
 
    Bet Tu gal sakysi, kad kunigas galėtų šiuos du idealu sujungti: būti geras kunigas ir geras šeimos tėvas. Teorijoj atrodo, kad tai yra galima, bet praktikoj būtų sunku.
 
    Kunigas, būdamas šeimos tėvas, turėtų pirmoje eilėje rūpintis savo šeima, kitiems pasišvęsti maža laiko terastų. Kai kunigas yra nevedęs ir neturi savo vaikų, visi jo globai pavesti berniukai ir mergaitės yra jo vaikai. Jais visais jis vienodai rūpinasi. Jei jis turėtų savo vaikų, kiti jam būtų svetimi ir jų negalėtų taip mylėti, kaip savus.
 
    Dabar kunigas neretai pasiaukoja kitiems karo ar kokių epidemijų metu, išstatydamas pavojun net savo gyvybę. Jeigu jis turėtų šeimą, negalėtų daryti tokių herojiškų aukų, nes jo pirmoji pareiga būtų rūpintis šeima, nepalikti jos be globos.
 
    Nebūtų lengva dabartinėse sąlygose ir materijališkai išlaikyti šeimą. Kunigai iš valdžios nieko negauna, turi gyventi ir išlaikyti bažnyčią tik iš parapijiečių aukų. Jau ir dabar žmonės murma, kai reikia duoti kokį centą, bet pagalvokite, kas atsitiktų, jei kunigas prašytų aukų, turėdamas šeimą. Ne vienas sakytų, kad jis prašo pinigų ne bažnyčiai, bet norėdamas žmonai nupirkti skrybėlaitę ar naują suknelę.
    Manau, kad žmonėms būtų daug sunkiau ir nuodėmes per išpažintį sakyti vedusiam kunigui, nes bijotų, kad jis išpažintyje girdėtų dalykų neišplepėtų žmonai. Juk panašiai kartais atsitinka ir su profesijonalais: santykiuose su kitais žmonėmis jie laiko profesijos paslaptis, bet santykiuose su žmonele sunku ištylėti.
 
    Pagaliau, jei kunigai vestų, nustotų daug pagarbos. Pirmaisiais krikščionybės amžiais kunigai vesdavo. Rytų apeigų kunigai dar ir dabar gali vesti. Bet lotynų apeigų katalikų kunigai laisvai atsisako vedybų, kad galėtų geriau ir pilniau pasišvęsti jiems pavestų sielų naudai.
 
    Be abejo, ši auka nėra lengva, nes ir kunigas juk yra žmogus, turįs širdį ne iš akmens ir kūną ne iš medžio. Todėl nereikia per daug stebėtis, garsiai trimituoti ir skambinti visais varpais, jei kartais pasitaiko vienas kitas iškrypimas šioje srityje. Tai yra tik išimtys, o didesnė dalis kunigų tiesiai eina pasirinktu keliu ir didvyriškai neša tą auką. Jie yra tikrai verti mūsų pagarbos.
 
    Manau, kad jau šiek tiek paaiškėjo Tavo klausimas. Jei dar ko nors nesuprastum, rašyk —- atsakysiu.