Europa kalba
Svetimame krašte atsidūrusi jauna motina rašo: “Šią naktį sapnavau, kad aš greit pagimdysianti kūdikį. Tokius sapnus aš sapnuoju gana dažnai, o nubudusi jaučiu vaiko ilgėsi. Ypač ilgiuosi mergaitės. Tas mano troškimas yra toks galingas, kad aš jį nugaliu, tik visas savo valios jėgas sutelkusi. Bet mano prigimtis yra stipresnė už protą. Esu jauna, ir sveika, ir stipri. Mano kūnas alksta motinystės. Obelys, kriausės stovi dabar, prisidengusios žiedų milijonais. Krautuvių languose jau galima rasti pirmąsias vyšnių uogas... Aš žinau, šiuo metu negaliu turėti daugiau kūdikių, nes neturėčiau ko duoti valgyti. Bet vis tiek aš jų labai, labai ilgiuosi. . .”
“Ak, tu mano dukrele. . . mano mažyte, mieloji mano!... Tu gyveni mano širdyje. Tu, lyg tas šviesus saulutės spindulėlis, veržiesi iš nebuities tamsumų. Tu nori įsijungti į meilės ir gyvenimo giesmę, kurią dabar gieda visa gamta. . . Tačiau niekada, niekada aš negalėsiu pažvelgti į tavo akutes...”
“Matau vaikučius, einančius mokyklon. Seku juos savo akimis. . . Negaliu atitraukti žvilgsnio nuo jų, ypač tų mažyčių mergaičių su knygų veršenikėmis ant pečių ir su baltomis priejuostėlėmis ... Jų tarpe ieškau savosios. . . Mano veidą užlieja ilgesio ašaros, bemąstant apie mano jaunas dienas, skriejančias į nebeatšaukiamas tolumas . . .” (Rachmanova: “Pieno pardavėja”)
Amerika pritaria
Kita, amerikietė motina, rašo: “Per 30 laimingų moterystės metų pagimdžiau 16 vaikų. Šį metą Tamukas, mano jauniausias, pabučiavo mane ir susijaudinęs išbėgo pirmą kartą mokyklon. Stovėjau prie lango ir verkiau. Ištekėjau, eidama aštuonioliktus metus. Per 29 metus vis turėjome mažytį savo namuose. Dabar mano paskutinysis išėjo, ir aš pasilikau viena. Mano namai, net visas gyvenimas pasidarė tuščias! Būčiau viską atidavusi, kad tik galėčiau turėti vieną, dar vieną vaikutį!”
Kūrėjas kaltas
Va, mielasis Kazy, ką jaučia, ko geidžia normali, moderniojo gyvenimo savimylos neapgadinta moteris. Tai tik du pavyzdėliai iš tūkstančių ir tūkstančių. Jie parodo, ko ilgisi tikroji meilė. Taip jaučia ne vien moterys, bet ir normalūs vyrai, nors jų troškimas kūdikio gal nėra toks galingas, kaip moters. Kitaip negali būti. “Meilė” — rašo vienas prancūzų rašytojas — “yra gyvenimo veržimasis nešti vaisių”. Dievas yra meilė. Todėl jis yra vaisingas. Prisimink, ką rašiau antrame laiške apie Švenčiausios Trejybės gyvenimą ir apie žmogaus bei pasaulio sukūrimą. Nestebėtina, kad Dievo paveikslas—žmogus trokšta būti vaisingas. Tas troškimas jam įdiegtas paties gyvybės Šaltinio. Jis yra gražiausia Kūrėjo dovana žmogui. Tiktai nenormalūs žmonės nejaučia troškimo mylėti ir daugintis. Tiktai išsigimėliai gali neapkęsti vaikų. Tikra meilė trokšte trokšta pražydėti gyvybės stebuklu.
Moterystės tikslas
Dievas žinojo atsirasiant žmonių, kurie suabejos gimdymo šventumu, kurie gyvybės kibirkštėlės įžiebimo veiksmą priskirs velnio išradimui. Ir tartum norėdamas užbėgti už akių ir pašalinti bet kuriuos galimus abejojimus, Viešpats davė žmogui ne tik stiprų troškimą daugintis, bet aiškų įsakymą: “Aukite ir dauginkitės ir pripildykite žemę” (Pradž.1,28). Toks aiškus įsakymas neleidžia abejoti, koks yra lyčių paskyrimas žemėje.
Ir Katalikų Bažnyčia iš pat pradžios suprato ir mokė, kad vaikų gimdymas moterystėje yra pirmutinis tikslas. Štai Tautų Apaštalo žodžiai: “Vyras teatiduodie moteriai, ką kaltas, taip pat ir moteris vyrui. Moteriškė neturi valios savo kūnui, bet vyras; taip pat ir vyras neturi valios savo kūnui, bet moteriškė. Nesišalinkite viens nuo kito. . (1 Kor.7,2-5).
Ar Tu, Kazy, žinai, kad vestuvių apeigų svarbiausia dalis yra ne kunigo palaiminimas ir net ne pačios Mišios, jei jų metu tuokiamasi, o vaikino žodis mergaitei ir mergaitės vaikinui, kad juodu ima viens kitą už vyrą ir moterį. Tais žodžiais juodu suteikia viens kitam teises į savo kūnus vaikučių gimdymui. Be tokio sutikimo negalima nei vesti nei ištekėti. Ta teisė yra pats moterystės sakramento branduolys. Todėl, jei kas po vestuvių atsisako, be rimtos priežasties, išpildyti tas savo pareigas, tas mirtinai nusideda. Jei moteris atsisako vyrui gimdyti kūdikį, ji sunkiai nusideda. Jei vyras atsisako moteriai suteikti prašomą vaiką, jis irgi sunkiai nusideda.
Sakramentas veikia
Tos didelės teisės ir pareigos yra Dievo duotos Kūrėjo garbei ir pačių žmonių laimei ir, kas dar be galo svarbu, savęs pašventinimui. Šventasis Kardinolas Robertas Belarminas nurodo moterystės didelį panašumą į Švenčiausią Sakramentą. Tu žinai, kad Mišių metu duona ir vynas yra paverčiami Kristaus kūnu ir krauju. Bet ir Mišioms pasibaigus, iki pasilieka sveiki duonos ir vyno pavidalai, pasilieka Kristaus kūnas ir kraujas. Panašiai ir su moteryste: ne tik tą akimirką, kai vaikinas su mergaite stovi prie altoriaus ir paduoda viens kitam rankas, bet ir vėliau, per visą gyvenimą, iki vieno kurio mirties, jų santuoka lieka sakramentas. Tas reiškia, kad vyrui ir moteriai išnaudojant prie altoriaus viens kitam suteiktas teises, sėjant gyvybės sėklą Dievo skirton dirvon, juodu naudojasi moterystės sakramentu, tai yra, daugina viens kitame pašvenčiamą malonę (jei tuo metu nėra mirtinoje nuodėmėje). Juo daugiau žmoguje pašvenčiamosios malonės, juo panašesnis jis tampa į Dievą ir todėl Jam malonesnis. Iš to išeina, kad pats lytinis vedusiųjų gyvenimas yra Dievo iškeltas į sakramento aukštybes, yra priemonė pasišventinti, susidievinti. Dėl tos pačios priežasties ir nusikaltimai prieš ištikimybę moterystėje, ar nusikaltimai prieš gyvybę, yra kartu nusikaltimai prieš sakramentą.
Matai, Kazy, koks geras, koks dosnus yra Viešpats žmogui! Kaip jis nori palengvinti jam pasiekti amžinąją laimę! Kaip Viešpats nepavydi žmogui meilės, o jos reikalauja ir ją šventina, kaip pats Kūrėjas dalyvauja žmogaus kuriančioje meilėje, jei žmogus jos nesugadina. Tokia gryna, pagal Kūrėjo planus, deganti vedusiųjų meilė yra neišsemiamas laimės šaltinis. Vaikai tėvams yra neapsakomo džiaugsmo ir paguodos nešėjai. Štai dar keletas liudijimų.
Laimė žydi
“Ar begali būti žemėje didesne laimė už tą, kurią tu jauti, stovėdama su savo mylimu vyru prie miegančio kūdikio lopšelio? Ar esi kada nors kamšiusi patalėlius apie savo pačios vaikutį? Jei esi, tai žinai atsakymą. Taip, aš manau, kad yra didelis dalykas būti garsia gražuole, kai visi tavimi stebisi, kur tik tu pasisuki. Bet aš abejoju, ar ta gražuolės laimė gali nors iš tolo susilyginti su tuo džiaugsmu, kurį tu patiri, kai tavo mažytis spaudžia rankutėmis tavo kaklą ir jo saldžios lūpytės švebeldžiuoja “gela mamytė”. Aš nemanau!” Kita pora rašo: “Mano vyras ir aš tiesiog iš galvos kraustomės . , . Niekada nebūtume galėję tikėti, kad vaikutis galėtų atnešti tiek daug laimės. . .”
Ir dar viena motina rašo: “jau penktas vaikutis prisidėjo prie mūsų augančios šeimos (o aš tikiuosi susilaukti bent dvylikos!). Koks stebuklas kitiems keturiems! Koks manęs pačios atjauninimas! Ar tai todėl, kad aš esu pasivedusi Dievo valiai, ar todėl, kad aš taip labai myliu vaikus, bet aš jaučiu tokią didelę laimę, ramybę, džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad sunku ir apsakyti! Tik Dievas gali taip gausiai atlyginti!”
“Užeina mane aplankyti mano draugės. Jos ima mano mažytį į savo rankas . . . Jos sako labai mylinčios vaikutį ir prisimena tas dienas, kai jų pačių vaikai buvo mažyčiai. Aš mielai dalausi su jomis savo džiaugsmu, savo naujuoju stebuklu . . . Bet aš jaučiu, kad jos gauna tik trupinėlius nuo mano gausiai apkrauto stalo. Tas džiaugsmas, kurio jos patiria iš aplankymo savo draugų, iš kortų partijų, banketų . . . yra tik pelai, palyginus su mano laime”.
Kunigas Jonas.
“LAIŠKAI LIETUVIAMS” leidžiami Tėvų Jėzuitų kas mėnesį. Redaguoja T. Juozas Vaišnys, S.J. Redakcijos ir Administracijos adresas: 8101 Champlain Ave., Chicago 19, Illinois, U.S.A.
Metinės prenumeratos kaina 1 doleris, atskiras numeris 10 centų.
“LAIŠKAI LIETUVIAMS” (Letters to Lithuanians) Published monthly by the Jesuit Fathers. Office of Publication R.F.D. 2, Putnam, Conn. Subscription $1.00 yearly. “Application for entry as second class matter is pending”. May, 1950. Vol. 1 No. 4