Spausdinti
 
NUODĖMINGOS MINTYS
 
Geroji Onute!
 
     Jus kamuojąs klausimas vargina šimtus geriausio jaunimo. Todėl spausdinu jį ištisą ir stengsiuosi kuo aiškiausiai atsakyti. Tikiuosi tuo atsakymu paguosti daugelį širdžių.
 
     Rašai: “Kas galėtų padėti nugalėti neskaisčių minčių pasaulį, kurios nuo vaikystės dienų nuodija dvasią ir kaskart stipriau reiškiasi, visiškai pažeisdamos valią, neleisdamos susikaupti, ką skaitant ar dirbant, taip pat neleisdamos pasitikėti ir atsiduoti Dievui, nors praktikuojama išpažintis ir šv. Komunija kas savaitę.
 
     Protas neabejoja tikėjimu, bet dvasia savaime šąla, stingsta ir darosi nejautri, tiek tikėjimo, tiek gyvenimo dalykuose, nes nepajėgia atsisakyti mirtinai nuodėmingų minčių. Pilnai suprantu, kad tai įžeidžia Dievą, kaip tuo žudau pati save, bet tos mintys plaukia nesulaikomai, nešdamos nerimą, sunkią nuotaiką, apatiją.
 
     Jei žmogus iš prigimties turis silpną ydingą karakterį, menkų dvasinių dovanų, be motiniško nuoširdaus auklėjimo susipažįsta su ta gražiąja žmogaus gimimo paslaptimi, kaip su jo didžiuoju malonumų šaltiniu ir visa kūdikiška širdimi metasi į tą pasauli, sutrukdydamas savo dvasinį vystymąsi ir veržimąsi į dvasios pasaulio platybes, jei iki 22 metų amžiaus jo mintyse vis pinasi įvairiausi neskaistūs vaizdai, nuo kurių jau nepajėgia išsilaisvinti, ar beįmanoma tokiam žmogui tikėtis atgaivinti savo dvasią skaisčiam ir naujam gyvenimui?”
 
     Tose nuoširdžiose eilutėse iškeliate tris dalykus: labai dažnai ir įkyriai puolančias mintis prieš skaistybę, kylantį iš jų dvasinį atšalimą ir norite žinoti, ar begalima tokiam žmogui tikėlis atgaivinti savo dvasią naujam skaisčiam gyvenimui.
 
Ne viskas nuodėmė
 
     Gerai įsidėmėkit, Onute: nėra nė vienos nuodėmės, kurios žmogus negalėtų įveikti nuoširdžiai besistengdamas ir Dievo padedamas. Todėl yra galima nusikratyti ir nuodėmingomis mintimis prieš skaistybę. Tyčia pabraukiu žodį “nuodėmingomis”, nes ne visos mintys apie lyčių gyvenimą yra nuodėmingos, arba, kaip įprastai sakome, nešvarios. Jei kiekvienas pagalvojimas apie lytį būtų nuodėmė, tai nė vienas katalikas negalėtų dėstyti ar studijuoti mediciną; klierikai negalėtų imti moralinės teologijos kurso; aš negalėčiau Jums rašyti šito atsakymo. Bet visa tai yra galima padaryti be mažiausio nusikaltimo skaistybei. Tai ir Jūs galite turėti minčių ir sykiu būti skaisčiausia. Rodos Tihamer Toth, tas žymusis Vengrijos pamokslininkas ir jaunimo apaštalas yra pasakęs: “kai lyja ant kelio — pasidaro purvas. Gi prilijusios dirvos yra minkšta žemė”. Panašiai ir su mumis: kai mūsų lytinis gyvenimas, su visomis jo pasireiškimo formomis eina Kūrėjo išvestais keliais, jis nėra nuodėmingas, nėra “nešvarus”. Nuodėmė, neskaistumas yra tik iškrypimas iš Viešpaties nutiestų bėgių.
 
 Tikroji tvarka
 
     Dievas, sutvėręs skirtingas lytis, nustatė joms ir reiškimosi formas. Jaunuolei pasiekus brendimo metus, pabunda lyties pasaulis ir sykiu iškyla juomi susidomėjimas. Tas iššaukia mintis, vaizdus, kartais troškimus — jausmus. Visa tai yra natūralu. Nieko čia nėra žemo, nei neskaistaus. Jei bebręstanti ar jau subrendusi jaunuolė niekada nepajustų taip vadinamų “lytinių minčių”, tai būtų arba nepaprastos Dievo malonės stebuklas, arba jos lytinio liguistumo ženklas. Vadinas, kiekvienam normaliam žmogui ateina šios rūšies minčių, o kad jos nevirstų nuodėme, reikia žinoti tokiais atvejais tinkamai pasielgti.
 
     Prisiminkite, kaip yra papildoma nuodėmė. Žmogus turi žinoti, kas yra Dievo griežtai draudžiama ar įsakoma. Antra, tyčia, niekeno neverčiamas, laisva valia elgiasi prieš tuos Viešpaties nuostatus. Trečia, jei draudžiamas ar įsakomas dalykas yra svarbus, tai nuodėmė yra mirtinoji, o jei mažmožis — kasdienė. Niekas negali papildyti nuodėmės, jei sąžinė pirma neįspėja: “Nedaryk, tai yra nuodėmė”. Lygiai nėra nuodėmė, kas fiziniai ar moraliai yra verste priverčiamas ir tikrai neįstengia pasipriešinti.
 
     Tai pritaikius šeštam Dievo įsakymui, štai, kas paaiškėja:
Jis nustato, kas ir kaip gali naudotis stebuklingąja gimdymo ir meilės galia. Viskas toje srityje yra skirta tiktai vedusiems, nes tik jie gali sudaryti tinkamas sąlygas naujos gyvybės įsižiebimui ir busimojo žmogaus deramam išauklėjimui.. Nevedusieji vyrai ir netekėjusios mergaitės negali sudaryti žmonijos prieaugliui normalių sąlygų, todėl neturi teisės į kūrybinį aktą. Tuo pačiu neturi teisės palaikyti, džiaugtis mintimis ir jausmais, vedančiais prie to veiksmo. Todėl mergaitė, pajutusi savyje tas mintis ir tyčia jas toliau palaikydama bei jomis gėrėdamasi, sunkiai nusidės, nes nepasiduos Dievo nustatytai tvarkai. Bet jei jos mintys, tartum įkyrių uodų spiečius, nors jos sukeltų net aistrų audrą, ji nenusidės, jei tik pasistengs kuo ramiausiai kreipti savo dėmesį kitur, tyčia ir sąmoningai jomis nesidžiaugti, jų toliau neaušti, jei bus nepatenkinta jų atsiradimu ir nepasiduos.
 
     Kaip įvairūs žmonių karakteriai, taip Įvairiai pergyvena lyties bangavimus! Vieni dažniau ir aistringiau, kiti rečiau ir silpniau. Bet ir sunkiausias pagundas kenčiamieji, gali būti visiškai skaistūs ir labai intymūs Kristaus draugai. Jei gerai pamenu, tai šv. Brigita ilgus metus buvo labai kankinama stiprių pagundų prieš skaistybę. Kartą jau visiškai nusiminusi šaukia: “Viešpatie, kur tu esi, kad leidi šitaip kankinti savo sužadėtinę!” Ir ji išgirsta Jo balsą: “Esu tavo širdyje ir džiaugiuosi, kad taip ryžtingai kovoji.” Nuolatinė kova yra didelės ištikimybės Viešpačiui įrodymas. Ak, ir karys laimi garbės medalius ne už bulvių skutimą ramioje užfrontės virtuvėje, o už narsumą sunkiose, pavojingose kovose su stipriu priešu. Pagundų puolama skaistybė tik labiau stiprėja, labiau užgrūdina sielą ir laimi didžių Dievo malonių.
Kaip elgtis?
 
     Jūsų laiške yra viena labai reikšminga eilutė. Rašote: “...tos mintys plaukia nesulaikomai, nešdamos nerimą, sunkią nuotaiką, apatiją”. Kodėl ta eilutė reikšminga? Todėl, kad ji parodo, jog Jūs tų minčių pati nešaukiate, jų nenorite, dėl jų kenčiate. Kaip tik todėl, kad jos “plaukia nesulaikomai” reiškia jos nėra Jūsų laisvos valios padaras ir todėl negali būti nuodėmė.
 
     Gal Pati matei, kaip komunistai užplūdo Lietuvą. Tūkstančių tūkstančiai jų trypė mūsų žemelę, tankų tankai ardė vieškelius ir ta raudona banga pripildė baimės ir nerimo Jūsų jauną patrijotės širdį. Jūs nevainikavot tankų savo rūtomis, nepuolėt raudonarmiečiams ant kaklo bučiuoti. Jūs verkėte ir niršote, kad jautėtės bejėgė sulaikyti tą azijatų antplūdį. Panašiai elkitės ir užklupta “nešvariųjų minčių”. Neiškviesk jų tyčia, nepasveikink savaime ateinančių, ignoruok jas, užimk savo vaizduotę, protą ir širdį kilniais, Jus tikrai dominančiais dalykais. Taip elgdamasi, tikrų tikriausiai nenusidėsite.
 
     Kažkas yra išsitaręs, kad žmogaus protas esąs lyg tos dieną ir naktį besisukančios girnos. Ką jos mals, pareis nuo to, ką malūnininkas į jas įleis. Protas irgi “sukasi” dieną ir naktį. Vis ką nors mala, kuria. Jūs pati esate malūnininkas. Kad Jūsų protas nemaltų pelų, susikraukite dideles atsargas grynų kviečių. Yra tikra nelaimė, kad daugelis jaunimo nėra išmokyti tvarkyti savo mintis, o leidžia joms švaistytis, kaip drugeliams, kur tik nori. O jau sykį joms apsigyvenus lyties soduose, sunku bepagauti ir išvesti kitur. Bet tai padaryti yra galima. Geros knygos, žurnalai, dvasinis skaitymas labai daug padeda. Tai duoda gražios medžiagos protui ir širdžiai užimti laisvomis valandomis. Ar nebus, tačiau, svarbiausia priemonė apvaldyti įkyrias mintis ramus ir patvarus jų kreipimas į kilnius, gražius nekaltus dalykus. Kiek kartų pasijuntate nuklydusi, tiek kartų grįžkite “prie temos”. Dažna Komunija, nuoširdi malda, ypač tikras susidraugavimas su Švenč. Mergele Marija nepaprastai stiprina sielą, palaiko valios ryžtingumą bet kuria kaina laimėti kovą už savo sielos, už savo minčių laisvę.
 
     Baigdamas dėkoju už pasitikėjimą, pareikštą laiške. Tik jau nenusiminkite! Tik nenustokite drąsos! Nesibijokite nei savęs, nei minčių. Jūsų rūpestis liudija, jog esate kilni mergaitė. Auksas valomas ugnimi, skaistybė pagundomis. Dievo ir Marijos pagalbos niekada nepritrūksite ir pergalė bus Jūsų!
 
* * *
 
Prašau nurodyti Amerikos lietuvaičių vienuolynų adresus.
 
1.    Šv. Kazimiero Seserys, 2601 W. Marquette Road, Chicago 29, Illinois.
 
2.    Šv. Pranciškaus Seserys, St. Francis Convent, R.F.D. 10, Pittsburgh 27, Pa.
 
3.    Nukryžiuoto Jėzaus Seserys, Our Lady of Sorrows Convent Thatcher Road, Brockton 54, Massachusetts.
 
4.    Nekalto Prasidėjimo Seserys, R.F.D. 2, Putnam, Connecticut.
 
Ar priima Tėvai Jėzuitai kandidatus į savo Lietuvos Provinciją? Jei taip, kokiomis sąlygomis?
 
Taip, Tėvai Jėzuitai priima kandidatus ir jau turi gražų jų būrelį.
 
     Iš Europos atvykstantieji kandidatai turi būti baigę nors šešias gimnazijos klases, jei nori tapti kunigais. Stojant į brolius, pakanka pradžios mokyklos. Įstojan-tieji iš Amerikos mokyklų, turi būti baigę bent vidurinę mokyklą arba High School.
 
     Be to, reikalingi krikšto, sutvirtinimo ir sveikatos liudijimai bei vietos klebono ar stovyklos kapeliono rekomendacija.
 
     Smulkesnių informacijų gali duoti Rev. Jonas Kidykas, S.J. 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois.
 
 Fariziejiška Sąžinė
 
     "Prašau nurodyti, kokias knygas reiktų skaityti, kurios padėtų atgaivinti tikrąją sąžinę iš fariziejiškosios.”
 
     Nėra galima ligoniui pasigydyti pačiam, tik skaitant medicinos vadovėlius. Neįmanoma pataisyti, ar vienaip, ar kitaip iškrypusią sąžinę, skaitant knygas. Reikalinga išmintingo ir prityrusio dvasios vado pagalba.
 
     “Ar gali gimti žmogus su iškrypusią sąžine, ar tik pats gali ją sugadinti?”
 
     Sąžinė yra tas vidujinis žmogaus sieloje balsas, kurs jam pasako, kurs veiksmas yra doras, ir kurs nedoras. Bent pačiuose svarbiausiuose gyvenimo reikaluose visi žmonės turi teisingą sąžinę: Žino pav., kad nekaltą užmušti, paimti svetimą daiktą be savininko žinios yra nedora.
 
     Sąžinė pabunda sykiu su žmogaus protu. Kaip gali būti suklaidinamas protas, taip gali būti suklaidinama ir sąžinė. Suklaidinti gali ne tik pats žmogus, bet ir tėvai, ir draugai, ir visas auklėjimas. O gimsta kiekvienas žmogus su teisingos sąžinės pradais.
 
     Amerikos vaikų laikraštyje skaičiau, kad Jėzus turėjęs jaunesni už save brolį ir sesutę. Tuo reikalu teko ginčytis. Kadangi ir daugiau lietuvių tai skaitė, prašau paaiškinti spaudoje.
 
     V. Jėzus neturėjo nė vieno brolio, nei sesers. Turėjo giminių, dėdžių, tetų, kurių vaikai žydų kalboje, kaip ir kaikuriose lietuvių tarmėse, vadinami broliai, sesers.    
 
Už redaktorių,
 
Kunigas Jonas.