Spausdinti
Bažnyčios įsakymai
 
Malonus Redaktoriau,
 
     Gražiai atsakai į kitų klausimus. Neatsisakyk ir man paaiškinti, ar Katalikų Bažnyčios įsakymus Dievas tikrai patvirtino ir jų nesilaikančius baus pragaru. Aš, pav., abejoju, ar gali būti sunki nuodėmė sekmadieniais be svarbios priežasties nenueiti į bažnyčią, neduoti pinigų kunigui, kuris už mane jų daug daugiau turi, t.y. neremti bažnyčios, penktadieniais valgyti mėsą ir t.t.
 
A. Strazdaitis
 
     Teologija įrodo, kad yra Dievas, kad Kristus yra Dievas, kad Jis įsteigė savo Bažnyčią. Įsteigęs Bažnyčią, jos vadams Kristus pasakė: “Kas jūs klauso, manęs klauso, kas jus niekina, mane niekina” (Luko 10, 16). Jeigu visa tai tiki, tai lengvai gali suprasti, jog Kristus, tai sakydamas, patvirtino Bažnyčios mokslą ir jos įsakymus. Tokiu būdu jau iš anksto Bažnyčios įsakymus Kristus padarė savo įsakymais.
 
     Šventą dieną švęsti liepia trečias Dievo įsakymas. Bažnyčia savo įsakymais tik paaiškina, kaip reikia švęsti, t.y. susilaikyti nuo sunkaus darbo, išklausyti Mišias ir t.t. Visi Bažnyčios mokytojai drauge su Popiežium yra lyg kokia teisininkų kolegija, įsteigta paties Kristaus. Ši kolegija neklaidingai interpretuoja (aiškina) visus tikėjimo ir doros klausimus. Dėl to neklaidingai, kad Kristus jau iš anksto patvirtino visa tai, ką ši kolegija sakys ir prižadėjo jai savo pagalbą, apsaugojančią ją nuo klaidingo mokslo.
 
     Galimas dalykas, kad kunigas, kurs iš Tavęs prašo pinigų, jų turi daugiau už Tave, bet jam daugiau jų ir reikia. Jis turi išlaikyti bažnyčią, parapijos mokyklą ir kitus bažnyčios tarnus. Bet apie tai plačiau buvo rašyta antrame “L.L.” numeryje.
 
Kas čia per biznis?
 
     Misijonierius kartą per pamokslą sakė, kad Mišios yra jokiais žemiškais turtais neįvertinama Kristaus dieviškoji auka. Tad kam kunigai Mišias pardavinėja, o žmonės už 2-3 dolerius jas perka ir giriasi: “Užpirkau Mišias, mano Mišios bus tada ir tada”. Kas čia per biznis?
 
J. Karlėnas
 
     Tikrai, Mišios yra jokiais žemiškais turtais neįvertinama Kristaus dieviškoji auka. Jų negalima pirkti ne tik už tris dolerius, bet net nė už milijonus dolerių. Jei kas jas mėgintų pirkti arba parduoti, padarytų sunkią simonijos nuodėmę. Tad dėl ko kunigai ima pinigus už Mišias? Ne už Mišias imami tie pinigai, tik duodama kunigui auka už jo patarnavimą. Sakoma, kad “kas altoriui dirba, iš altoriaus turi ir gyventi”. Kunigas tarnauja žmonėms, jiems teikdamas sakramentus, laikydamas už juos Mišias, mokydamas tikėjimo tiesų. Niekas jam už tai algos neduoda, todėl žmonės jį turi išlaikyti savo aukomis. Būtų daug gražiau, kad nei už Mišių atlaikymą, nei už sakramentų teikimą, nei už laidotuves nebūtų paskirta, kiek reikia aukoti. Bet žmonės, nesuprasdami parapijos reikalų ir būdami dažnai perdaug šykštūs, visai nieko neduotų arba duotų labai mažai, už tat yra nustatoma bent mažiausia auka, kurią reikia duoti už šį ar tą kunigo patarnavimą. Jeigu kas yra tikrai neturtingas ir negali duoti nė tos mažutės aukos, kunigas jam patarnaus ir nemokamai. Bet už tai kiti, kurie yra turtingi, turėtų duoti daugiau, negu nustatyta. Jei žmonės būtų duosnesni ir ne toki egoistai, tai tuojau pranyktų iš parapijų ir bažnyčių ta “biznio” išvaizda.
Meilės “liga”
 
Gerbiamas Kunige,
 
     Esi daug dirbęs su jaunimu, padėk ir man šiame reikale. Įsimylėjau mergaitę, bet tikrai žinau, kad negalėsiu jos vesti. Patarkite, kaip man tą meilę iš širdies ištrinti ir kaip iš tos “ligos” pasigydyti.
 
Algis B.
 
Mielasis Algi,
 
     Tavo klausimas yra labai rimtas. Teorijoj yra lengva duoti atsakymą, bet pritaikyti ji praktikoje bus be galo sunku. Atsakymą į tokius klausimus lengviau yra duoti asmeniškai, gerai žinant visas aplinkybes ir geriau pažįstant žmogų. Todėl patarčiau su kokiu nors geru auklėtoju asmeniškai išsikalbėti.
 
     Čia trumpai galėčiau tik tiek pasakyti, kad kai kurios ligos yra gerai išgydomos vaistais, kitoms būtinai reikia operacijos. Panašiai yra ir su tomis “meilės ligomis”. Kartais ta meilė ir širdies kankinimas pranyksta labai lengvai ir visai netikėtai, bet kartais, norint ją iš širdies ištrinti, būtinai reikia atsisikirti nuo to mylimo asmens ir stengtis nesusitikti. Ir italų patarlė sako: “Toli nuo akių, toli nuo širdies”. Tai reiškia, kad atsiskyrus nuo mylimo asmens, ir prisirišimas prie jo vis mažėja ir mažėja iki visai pranyksta. Be abejo, operacijos yra visuomet skaudžios ir nemalonios, bet jeigu tai yra vienintelė priemonė, ką padarysi...
 
Ar niekintina visa, kas žemiška?
 
     “Laiškai Lietuviams” man labai patinka, juose randu daug vertingų dalykų, ypač dabartiniame tremties gyvenime. Bet tenka susidurti ir su skirtingų nuomonių žmonėmis, kurie neigia vieną kitą dalyką. Viena “aukšto išsilavinimo” moteris sakanti: “Kaip galima niekinti visa tai, kas žemiška ir trokšti tik dangiškų gėrybių? Argi mūsų civilizacija, padariusi tiek pažangos, yra niekas?
 
M-nė
 
     Civilizacija ir pažanga nėra niekas, bet nėra nei viskas. Katalikų tikėjimo mokslas neliepia niekinti visa tai, kas žemiška, tik liepia žemiškų dalykų nevertinti daugiau už dangiškus. Juk visa tai, kas yra šioje žemėje, praeis, mums yra svarbu tik amžinybė.
 
     Mūsų laikų išradimai yra tikrai didelis dalykas. Mes suprantame, kokia didelė Dievo dovana yra žmogaus protas. Bet proto neturi užtemdyti visokios aistros. Protas mums turi kalbėti apie žmogaus tikslą. Visi žemiški dalykai, visi didžiausi išradimai nėra niekintini, bet prie jų žmogus neturi taip prisirišti, kad daugiau nieko nematytų. Jie yra tik priemonė pasiekti mūsų tikslui.
 
     Jei žiūrėsi į gražiai nušveistus stiklo gabaliukus, tai negalėsi sakyti, kad tai yra niekas, nes jie yra tikrai gražūs ir yra įdėta į juos daug žmogaus darbo. Bet jeigu juos labiau vertinsi, negu tikrus perlus, tai būsi tikrai neišmintingas. Panašiai ir lyginant žemiškus, praeinančius dalykus su amžinaisiais.
 
 Pasninkai
 
     Kai kurie sako, kad laikymasis pasninkų yra pasenęs dalykas, tik paprotys, todėl jo nesilaikant jokios nuodėmės nėra. Ar tai yra tiesa?
 
M-nė
 
     Ne, ne tiesa! Pasninkas yra Bažnyčios įsakymas, o ne paprotys. Jo reikia laikytis, kaip ir kitų Bažnyčios įsakymų. Jei kam nors yra sunku pasninkauti, gali prašyti kunigo, kad dispensuotų, tada nebus jokios nuodėmės. Savo valia nesilaikyti pasninkų yra visuomet nuodėmė.
 
 Moteris ir vyro reikalavimai
 
     Ar moteris visuomet turi sutikti su vyro reikalavimais lytiniuose santykiuose? Kai kurie sako, kad vedusiems yra viskas leista.    M-nė
 
     Moteris turi sutikti tik su protingais ir Dievo įsakymams neprieštaraujančiais vyro reikalavimais. Daug kas moterystėje yra leista, bet ir čia yra ribos. Kas yra moterystėje leista, kas ne, galėjai suprasti, skaitydama kun. Jono straipsnius apie moterystę “L.L.” skyriuje “Prie šeimos židinio.”