Spausdinti
1950 m. rugpiūčio (August) mėn. Vol. 1, No, 7
 
BROLI,
     Dar, turbūt, niekuomet pasaulis nebuvo taip pilnas neteisybės, kaip šiandien. — Kiek pavergtų ir žudomų tautų, kiek nekalto kraujo, gailių ašarų ir dangaus keršto besišaukiančių vaitojimų.
 
     Kiek melo, veidmainystės, neapykantos ir kitų nuodėmiu. Atrodo, lyg pragaro galybė būtų išėjusi į pasaulį visa naikinti. Daug žmonių jai talkininkauja ir nėra kas ją sulaikytų, pasipriešintų ar bent pasipriešinti norėtų. Gi tie, kurie turėtų stoti į beatodairinę kovą yra “pavargę”. Jie pasirenka geriau ramų ir patogų, nors jau ir trumpą gyvenimą, nes tas, kurs neša mirtį, jau arti pergalės.
 
     Tarsi, jie nieko daugiau nenorėtų žinoti ir girdėti, tik: “Valgykim ir gerkim, rytoj mirsime.” Visa tai matant, ir Tau bus ne kartą kilusi mintis, kaip anai moteriškei, kuri sakė: “Kodėl Viešpats Dievas nepavažinėja perkūnu skersai ir išilgai per žemelę, kad neliktų gyvas nė vienas žmogus? Kam leidžia toliau tokias niekšybes daryti.” Taip nėra tik dėl to, kad Dievas yra ne tik teisingas, bet ir gailestingas. Dievas būtų pagailėjęs Sodomos
ir Gomoros, jei būtų rasta ten bent 10 teisiųjų. Jis pasigailėjo sugedusio miesto Ninivės, nes gyventojai, pranašo Jono Įspėti, darė atgailą. Jo gailestingumas neteisiesiems yra didelis ir šiandien. “Dievas yra kantrus, nenori nusidėjėlio mirties, bet laukia, kad pasitaisytų.” O kad atgailos dvasia dar gyva mūsų dienomis, tai liudija, kad buvo išgirstas — tebūnie šie Šventieji Metai visiems didelio apsiplovimo ir atsilyginimo metai — į atgailą kviečiąs Šventojo Tėvo balsas. Ėmė plaukti iš visų kraštų maldininkų minios į Šventąjį Miestą. Ir vėsią žiemos dieną, nebodami lietaus, ir karštą vasarą, braukdami gausų prakaitą nuo veido, traukia maldininkai Romos gatvėmis, lanko Bazilikas, kad laimėtų atlaidus, kad išmelstų pasauliui grįžimą. Kiekvieną kartą, kai girdžiu iš atgailojančių krūtinių tą gūdų Kyrie eleison, Christe eleison, tvirtai tikiu, kad dėl atgailą darančiųjų šios baisios bandymų ir bausmės dienos bus sutrumpintos.
 
     Aš žinau, Mano Broli, ir Tu mielai įsijungtum į šią atgailos procesiją, sekančią juodą kryžių. Bet... gyvenimo sąlygos pastoja Tau kelią, kaip ji pastoja broliams iš tėviškės geležinė siena. Aš žinau, Tu rasi ir kitų būdų padaryti šiuos metus atgailos metais, aukodamas kaip atgailą Viešpačiui savo sunkų darbą, kiekvieną prakaito lašą, kiekvieną širdies gėlą ir Tavo per dieną nuvargusio, vakaro maldą. Junk visa tai su kankinamų brolių skausmais, siųsk Dievui ir neabejok, kad tai yra vertinga Jo akyse. Tu rasi būdų ir visuotinius atlaidus pelnyti (pvz. kasdien per mėnesi kalbėdamas Šv. Metų maldą). O vis dėlto aš liūstu, kad Tu negali atvažiuoti į Romą. Ne dėl to, kad Tu nepamatysi žilosios senovės paminklų, muziejų su garsiais menininkų kūriniais, kuriuos Tu galėtum čionai pamatyti. Bet jų ir kitur pamatysi, kad ir ne tokių puikių. Aš norėčiau, kad Tu galėtumei atvažiuoti į Romą dėl to, ko kitur nerasi. Čia daugiau nei kitur galima pamatyti ir pajusti, kad mūsų Motina Bažnyčia tikrai yra katalikiška — visuotina. Čia susirenka prie Krikščionių Tėvo kojų vaikai iš viso pasaulio, visų tautų ir rasių. Balti, juodi ir geltoni. Įvairiais rūbais apsirengę, kalba skirtingomis kalbomis, o jaučiasi visi viena. Atsiradęs šitoj margoj minioj, nematai šalia Tavęs stovinčio negro negražių lūpų ar japono primerktų akių, tik matai, kad jis to paties Tėvo vaikas, lygiai taip mylimas, kaip ir tu, tiki į tą patį Dievą ir garbina jį tuo pačiu būdu, ir kad jis ir Tu kažkas bendra, kad esate broliai. Ir juo ši minia susirenka didesnė, juo ji margesnė, tuo įspūdis didesnis.
Didžiausia, turbūt, buvo susirinkusi į Dievo Kūno procesiją. Tai buvo procesija! Buvo nešamas Dangaus ir Žemės Valdovas, pasislėpęs Ostijoje. Jo Vietininkas žemėje — Šv. Tėvas ir Kristaus Krauju paženklintas korporalas — didelis stebuklingas liudininkas įrodytojas tam, kurs suabejotų, kad duona tikrai yra Kristaus Kūnas ir vynas Jo Kraujas.
 
     1263 metais bohemietis kunigas Pietro da Praga, tikėjimo abejonių, ypatingai Kristaus realiu buvimu Eucharistijoje, kankinamas, keliavo į Romą ieškoti malonių. Pakeliui Bolsena miestelyje prie taip vadinamojo ‘‘keturių kolonų” altoriaus laikė šv. Mišias. Komunijos metu abejojantis kunigas mato, kad iš laužiamos Ostijos laša kraujas ant korporalo. Sumišęs kunigas, pridengia Ostiją korporalu ir purifikatorium, išbėga iš bažnyčios. Sužinojęs apie tai Popiežius Urbonas IV pasiuntė vyskupą Jokūbą stebuklą ištirti. Vyskupas brangiąją relikviją pernešė į Olivetti miestelį, 50 km. nuo Romos, kur tuo metu buvo Popiežius. Čia relikvija saugoma iki šiai dienai. Šv. Tėvo paliepimu korporalas buvo atgabentas į Romą ir iškilmingai nešamas procesijoje. Jį galėjo matyti daugybė žmonių. Šias eilutes rašančiajam teko laimė matyti šį Kristaus Krauju persunktą korporalą iš visai arti. Šis stebuklas, tai lyg pakartojimas Kristaus žodžių Tomui: “Kadangi mane matei, Tomai, tu įtikėjai; palaiminti, kurie nematė ir tikėjo” (Jon. 20, 29).
 
     Procesija pasibaigė. Pusmilijoninė minia suklupo, kurie dėl spūsties negalėjo atsiklaupti, palenkė galvas, o Šv. Tėvas pakėlė Švenčiausiąjį palaiminimui. Tada išsiveržė iš visų krūtinių galingas “Credo”. Maldoms pasibaigus, atsigręžęs nuo Bazilikos, stebėjau minią. Žmonių buvo pilna Šv. Petro aikštė, pilna ir didelė, ilga gatvė iki Tiberio. Žmonės nesiskubino skirstytis. Kažkas juos buvo taip smarkiai sujungęs. Kas kita, jei ne tai, kad jie visi tiki į tą patį Dievą, visi tiki taip, kaip moko Motina Bažnyčia. Kai palyginu aną didingą vaizdą su šituo, kurį Tu susidarysi, skaitydamas mano laišką, matau tarp jų milžinišką prarają ir gailiuosi, kam pradėjau rašyti. Ne, tokie dalykai neaprašomi, juos reikia pamatyti, išgyventi.
Su meile
     Tavo brolis
J. Juozukas

LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois. Yearly subscription one dollar. Single copy 10 cents.
Application for entry as second class matter is pending.
LAIŠKAI LIETUVIAMS leidžiami Tėvų Jėzuitų kas mėnesį. Redaguoja T. Juozas Vaišnys, S.J. Administratorius Petras Kleinotas, S.J. Redakcijos ir Administracijos adresas: 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois Telefonas: HEmlock 4-1677.
Metinės prenumeratos kaina 1 doleris. Atskiras numeris 10 centų.