Brangioji Birute,
 
     Tu manęs klausi, kas yra koketavimas ir flirtas, koks yra tarp jų skirtumas. Trumpai stengsiuosi atsakyti.
 
     Koketavimas paeina nuo prancūziško žodžio “coquette”, t. y., mergaitė, kuri nuduoda, vaidina kitą mylinti. Koketavimas yra moters ypatybė, vyrui jis netiktų, jis to nemokėtų ir jeigu mėgintų, būtų negražu. Koketavimas yra glaudžiai susijęs su moters dvasia.
 
     Pagal vyraujančius mūsų civilizacijos papročius ir pažiūras yra neįprasta, nepriimta, kad mergaitė aktyviai imtųsi iniciatyvos rinktis sau gyvenimo draugą. Vyras veda, o mergaitė išteka.
 
     Kartais galėtų taip pasitaikyti, kad mergaitė taip įsimyli ir prisiriša prie vyriškio, jog jam tenka jai sakyti “taip” arba “ne”. Bet dažniausiai taip būna tik filmose, o paprastame gyvenime vyras renkasi, o mergaitė sako “taip” arba “ne”.
 
     Mokslininkai diskutuoja, ar ta praktika, kad vyras o ne mergaitė “veda”, priklauso prie papročių ar tai išplaukia iš pačios lyčių esmės.
 
     Koketavimas yra mergaitės žaidimas su jaunuoliu: vieną kartą savo elgesiu ji sako “myliu”, o kitą kartą “nemyliu”, “taip”, “ne”, “patinki”, “nepatinki”. Jaunuoliui tampa neaišku, ką sakyti ir ką daryti. Psichologai stengiasi išanalizuoti tuos mergaitės jausmus. Atrodo, kad jai yra įdomu savyje pastebėti jėgas, kurios veikia į kitus, į vyrus.
 
G. Simmler (“Zur Psychologie der Frauen”) skiria tris koketavimo rūšis:
 
     1.    Pataikaujantis (schmeichlerischer) koketavimas: mergaitė tartum sako jaunuoliui: “Tiesa, tu galėtumei mane suvilioti, tu man patinki, bet vis dėlto aš tau nepasiduosiu.”
 
     2.    Žeminantis koketavimas: “Aš pasiduočiau suviliojama, bet tu to nesugebėsi, tu man nepatinki.”
 
     3.    Provokuojantis koketavimas: “Gal mane suviliosi, o gal ne — pamėgink.”
     Kokias priemones mergaitė šiam tikslui naudoja? Yra vienas labai charakteringas koketavimo bruožas, kad mergaitė nusuka nuo jaunuolio veidą, bet akis vistiek kreipia į jį. Psichologai sako, kad koketuojanti mergaitė žaidžia dviem jausmais — kartu ji yra paslaptinga ir atvira, pusiau pasako, pusiau nutyli. Jaunuolis turi spėti, dasiprotėti, susiprasti, susidomauti.
 
     Kita priemonė — nuduoti supykusią, pirmiau buvo meili, ir žiūrėk, staiga supyko. Ji nori žinoti, kaip jaunuolis į tai reaguos, nori visokiais būdais ištirti, ar jis ją myli. Koketavimas turi dar vieną ypatybę, t. y., jis staigiai nutraukiamas. Mergaitė sudaro jaunuoliui įspūdį, kad ji yra “beširdė”, net “žiauri”, kad ji jaunuolį “kankina”. O iš tikrųjų ji nėra nei beširdė, nei žiauri, nei kankintoja. Tik jai staiga ateina baimė, kad tie jausmai, su kuriais ji žaidžia, gali ją pačią į sūkurį pagauti ir pražudyti. Jos kuklumas ir religija sulaiko ją eiti toliau. Ji staigiai pasakys, kad jos mamytė laukia, kad turi eiti pas draugę arba namo.
 
     Taip viskas ir pasibaigė. Mergaitė jau savo padarė, tolimesnė eiga jau priklausys nuo jaunuolio. Jeigu jis jos ieškos, gali išsivystyti smarkus įsimylėjimas, kurs gali vesti prie moterystės. Taigi, matome, kad koketavimas išeina iš pačios prigimties ir eina prie lytims skirto tikslo.
 
     Kuo skiriasi koketavimas nuo flirto? Pagrindinis skirtumas yra tas, kad koketavime artistė yra tik viena mergaitė, jaunuolis yra tik stebėtojas, žiūrovas, visiškai pasyvus, jis tik stebi artistę. Flirte yra dvi rolės, jaunuolio ir mergaitės. Juodu abu veikia, abu vienas kitame vysto įvairius jausmus: pirma pagarbos, paskui simpatijos, vienas kitam malonius komplimentus pasakoja, veido ir akių išraiška prisideda sustiprinti įspūdį. Iš to natūraliai išsivysto meilė. Sunku yra nustatyti ribą tarp flirto ir meilės.
 
J. Venckus, S. J.
Georgetown University, Washington 7, D.C.