Spausdinti

PR. ALŠĖNAS

PIE 90 mylių nuo Toronto, netoli Midlando miestelio, yra visoje Kanadoje žinoma šventovė, vadinama "Martyrs' Shrine", kur XVII šimtmetyje kankinių mirtimi mirė ir buvo paskelbti šventaisiais aštuoni prancūzai jėzuitai misijonieriai, nešdami krikščionybės ir kultūros dvasią Kanadai. Šiuo metu tenai yra pastatyta graži ir didingai atrodanti bažnyčia kankinių garbei. Kanados Lietuvių Katalikų Federacijos iniciatyva šio krašto lietuviai toje pat vietoje, už didingosios kankinių šventovės, ant gražaus kalniuko 1957 m. pastatė puošnų lietuvišką kryžių, pašventintą tų metų rugsėjo mėn. 8 dieną, dalyvaujant apie 1500 žmonių.

     Šventinimo diena, kaip matome, buvo parinkta Marijos gimimo šventė, kuri lietuviams, Marijos žemės vaikams, yra itin prasminga. Pastatytasis kryžius yra tikrai puikus paminklas mūsų krašto kankiniams, kuriems jis yra skirtas. Pastačius šį lietuviškąjį kryžių, toji vietovė mūsų tautiečiams tapo labai artima. Atrodo, kad kiekvienais metais ten lietuviai rinksis pasimelsti į mūsų krašto kankinius ir paprašyti Tėvynei laisvės.

     Pernai (1958) Kanados lietuviai, švęsdami taip pat šv. Kazimiero 500 metų gimimo sukaktį, iš visų kampelių buvo gausiai susirinkę į šią vietą. Tame lietuvių suvažiavime dalyvavo arkiv. Giovanni Panico, apaštališkasis delegatas Kanadai, vysk. Vincentas Padolskis ir keli lietuviai kunigai. Ten buvo Mišios, palaiminimas ir pamokslas.

     Vysk. Padolskis savo pamoksle nurodė, kad katalikybei plisti Kanados žemė buvo labai nesvetinga. Tik tada pasidarė laisvas katalikybės tiesų praktikavimas ir skelbimas, kai Kanados keliai ir takai buvo nulaistyti kankinių krauju. Prisiminęs šv. Kazimiero sukaktį. Ekscelencija priėjo ir prie šių dienų tikėjimo persekiojimo Lietuvoje, pabrėždamas, kad ir Lietuva, o taip pat ir tolimos Sibiro taigos nūdien nulaistytos Lietuvos kankinių krauju ir nubarstytos jų kaulais. Tikime, kad ateis laikas, kada ir mes ten statysime šventoves tų kankinių garbei. Arkiv. Panico taip pat tarė žodį angliškai, baigdamas savo kalbą lietuvišku sakiniu: "Telaimina Aukščiausias jūsų darbus ir žingsnius ir kuo greičiau teatgauna jūsų tėvynė laisvę!"

     Toje Kanados šventovėje atvykusių maldininkų mintis istorija perkelia į ankstyvuosius šio krašto gyvenimo metus, kur tarp 1639 ir 1649 m. buvo įsteigtas pirmasis Kanadoje katalikybės ir civilizacijos centras ir pirmųjų misijonierių buveinė. Deja, jų heroiškas pastangas tuomet vietiniai gyventojai — indėnai paskandino kraujuje ir kančiose.

     Žinoma, tai nebuvo nei pirmasis, nei paskutinis misijonierių žygis toje šalyje. Jie toje vietoje buvo aplankę apie 30 kaimelių Huron ežero rajone, kur tada gyvenę apie 30 tūkstančių indėnų. Ne visi gyventojai buvo žiaurūs ir ne visi žudė misijonierius. Misijonieriai studijavo jų kalbą ir papročius, lankė juos, aprūpindami dvasiniais ir mediciniškais patarnavimais. Vienas misijonierius savo raporte rašė, kad jie 1645 m. maitinę ir davę pastogę net trims tūkstančiams vietinių gyventojų.

     Nors tada jau tūkstančiai indėnų buvo pakrikštyti ir į jų gyvenimą įnešta nemaža tikėjimo ir kultūrinės šviesos, vis dėlto misijonieriaus kankinio Lalemant rašte yra sakoma: "Kada tik jūs lankysite indėnų gyvenamąsias lindynes, jūs tenai rasite miniatūrinį pragarą. Tenai pamatysite nužudytų žmonių sužalotus lavonus, pilna šunų, kurie laikomi ir taip mylimi kaip vaikai. Šunys guli drauge su žmonėmis tose pačiose lovose, maitinasi iš tų pačių indų. Ten visur baisi nešvara, purvas, dulkės."

     Tad tokiose sąlygose reikėjo dirbti pirmiesiems misijonieriams ir dažnai paaukoti net savo gyvybę. Kilnūs ir dideli tikslai dažniausiai yra teatsiekiami didelėmis pastangomis. Mes, lietuviai, lenkiame galvas prieš tuos Kanados kankinius, bet taip pat ir prieš savo tautos kankinius, kurių garbei čia pastatėme lietuvišką kryžių. Tebūna ši vieta mūsų tautinė šventovė, kur kasmet nuvykę galėtume semtis jėgų ir ryžto kovai už savo idealus.

Linksmumas dažnai gimdo didžius ir kilnius darbus, jis padeda su šypsena nugalėti kliūtis ir sunkenybes, jis žmogų kilnina ir lenkia prie gėrio, tiesos ir grožio, nugali žemus polinkius ir žadina gražius pasiryžimus.

P. W. Keppler