L. DAMBRIŪNAS
"Laiškų Lietuviams" š. m. rugsėjo num. P. P. Cinikas, M.I.C. supažindina skaitytojus su vad. Moralinio Atsiginklavimo (Moral Rearmament) sąjūdžiu. Straipsnis man atrodo ne visai tikslus, nes autorius sąjūdį pavaizdavo kaip kokią religinę sektą, pavadindamas jį "beveik atskira tikybos šaka". Toks jis autoriui atrodo, gal būt, dėl to, kad sąjūdis savo veikloje remiasi tokiais bendrais moraliniais principais, kaip teisingumas, skaistumas, nesavanaudiškumas ir meilė (honesty, purity, unselfishness, love).
Papildydamas straipsnio autorių, noriu pažymėti, kad sąjūdžio centras yra ne vien Mackinac saloje Michigano valstijoje, bet ir Caux mieste Šveicarijoje. Šių metų rugsėjo 20-ą dieną Caux mieste įvyko šio sąjūdžio Pasaulinis Seimas (World Assembly), kuriame dalyvavo atstovai iš 35 valstybių. Suvažiavime kalbą pasakė ir Benediktinų ordino viršininkas abatas dr. Bernardas Kaelin. Štai keletas jo kalbos sakinių:
"Moralinio atsiginklavimo ideologija gali laimėti visus žmones, nes jos standartai galioja visuotinai. Jis nėra religija nei religijos pakaitalas. Jis nėra sekta. Jis yra keturi galingi stulpai, kuriais turi remtis žmonių gyvenimas. Kiekvienas žmogus turi priimti šias idėjas, jeigu jis yra garbingas savęs atžvilgiu (honest with himself)".
Toliau tėvas Kaelin, pažymėjęs, jog ir jo ordino steigėjo šv. Benedikto regula reikalavo, kad šie keturi principai būtų vykdomi, sakė:
"Galima sakyti, kad Moralinis Atsiginklavimas ir Benediktinų ordinas turi tą patį tikslą — pirmiausia taiką jūsų pačių širdyse, kad ten nebūtų pasidalinimo tarp to, ką jūs išpažįstate, ir to, kaip jūs gyvenate. Paskui taika šeimoje, tautoje, pasaulyje. Moralinis At-siginklavimas yra nauja priemonė užkirsti keliui klaidingai ideologijai".
Tėvas Kaelin kalbą baigė šiais žodžiais:
"Turime pagrindą dėkoti Dievui, kad jis parinko žmogų, dr. F. Buchmaną, suformuluoti tokiai ideologijai ir įkvėpti ja kitus. Jis yra Dievo įrankis. Mes, Katalikų Bažnyčios atstovai, esame dėkingi, kad tokia ideologiją yra. Ji grąžina tikėjiman daugelį žmonių, kurie yra nuo jos atsitolinę ar kurie eina kitu keliu — žmonės, prie kurių mes, kunigai, negalime prieiti".
Tame pačiame suvažiavime Benediktinų ordino generalinis sekretorius tėvas Fidelis Beerli kalbėjo šitaip: "Moralinis Atsiginklavimas yra greičiausias, visuotiniausias ir veiksmingiausias kelias išgelbėti pasauliui. Misijos ir nauji vienuolynai yra svarbus dalykas. Jų įtaka jaučiama po ilgesnio laiko. Tačiau atsakyti į šių dienų krizę Morai. Atsiginklavimas yra skubiausias kelias... Aš esu nustebintas ir laikau Dievo stebuklu matydamas, kaip natūraliai ir normaliai visos rasės, kontinentai ir religijos yra suvienyti Caux mieste. Šiuose darbuose pasireiškia Dievo dvasia". Panašiai kalbėjo ir Šveicarijos Kapucinų šv. Antano Kolegijos rektorius tėvas Waldemar Gremper.
Apie šį sąjūdį labai palankiai yra atsiliepę ir tokie katalikų veikėjai politikai, kaip Sturzo, Adenaueris, Robertas Schumanas ir kiti. Į šių metų suvažiavimą Caux mieste Adenaueris pasiuntė savo oficialų atstovą, minis-terį dr. J. Merkatz. Federalinė Vokietija ir Prancūzija sąjūdžio pradininką dr. Buchmaną apdovanojo aukščiausiais valstybės ordinais.
Kas iš tikrųjų yra šis sąjūdis? Man atrodo, kad ne kas kita, kaip tarptautinis sąjūdis prieš komunizmą ideologinėje srityje. Kaip Nato, Cento ir kt. yra tarptautinės organizacijos kovai prieš komunizmą politinėje, ekonominėje bei karinėje srityje, taip Moralinis Atsiginklavimas yra tokia tarptautinė organizacija ideologinėje srityje. Tik ją suorganizavo ir jai vadovauja ne oficialūs valstybių žmonės, o privatūs asmenys. Šioje srityje sąjūdis yra nemažai nuveikęs, ir dėl to Maskva jį smarkiai puola. Ir naujausias sąjūdžio leidinys "Ideologija ir Koegzistencija" skirtas vien kovai su komunizmu.
Kadangi pasaulinio masto kova ideologinėje srityje negali remtis kurios vienos konfesijos principais, o turi bazuotis pačiais bendriausiais pagrindais, priimtinais visoms konfesijoms, tai kai kas susidaro įspūdį, kad sąjūdis yra indiferentiškas religijai. Tai greičiausia nesusipratimas. Kaip sąjūdis gali būti tuo atžvilgiu indiferentiškas, jei jis savo ideologijos pagrindan sakosi dedąs teizmą. Dievą prieš komunistų ateizmą bei materializmą? Tačiau tiesiogiai sąjūdis religija, kaip tokia, nesirūpina, nes jo tikslai nėra religiniai. Moralinio Atsiginklavimo santykius su religija galima palyginti su demokratijos santykiais su religija. Nors demokratija nėra susijusi su jokia konfesija, o remiasi pačiais bendriausiais principais, priimtinais visoms konfesijoms, tačiau dėl to negalima daryti priekaišto, kad demokratinis sąjūdis yra abejingas religijai. Lygiai toks priekaištas netinka ir Moralinio Atsiginklavimo sąjūdžiui, kuris, kaip demokratija, vadovaujasi pačiais bendriausiais principais. Abu jie nėra susiję su kuria konfesija ir nelaiko savęs galinčiais atstoti konfesijas ar esančiais virš konfesijų. Tai visai skirtingos srities dalykai, turintieji savo specifinius uždavinius. Lygiai Moral. Atsiginklavimo sąjūdis nėra ir kokia moralinio tobulinimosi mokykla. Todėl šito sąjūdžio negali atstoti Katalikiška akcija. Pasauliečių apaštalavimas ar kas nors panašaus, kaip tai siūlo minėto straipsnio autorius.
Sąjūdis tiki, kad jis gali nugalėti komunizmą svarbiausiame — ideologiniame fronte. Valia tuo tikėti, valia netikėti, kaip lygiai valia tikėti ar netikėti, kad demokratija ar Nato nugalės komunizmą. Bet jeigu kova su komunizmu organizuojama tarptautiniu mastu visose srityse, tai ar galima iš tos kovos išskirti ideologinę sritį? Ar čia galima tenkintis tik partizaniška kova, kiekvienai Bažnyčiai, kiekvienai ideologinei organizacijai ar srovei kovojant atskirai? Jeigu visur kitur vieningumas tinka, tai kodėl jis čia turėtų netikti? O jeigu tas sąjūdis kai kam atrodo toks, kad jame netinka dalyvauti visiems, pvz. katalikams, tai kodėl niekas nesiūlo tinkamesnio pasaulinio sąjūdžio? Ar buvimas kad ir netobulo (kuris gi žmogaus padaras yra tobulas?) sąjūdžio nėra geriau, negu nebuvimas jokio? Pagaliau jeigu katalikui nedraudžiama dalyvauti kovoje su komunizmu pasauliniuose politiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose sąjūdžiuose, tai kodėl jam turi būti draudžiama dalyvauti šiame ideologiniame sąjūdyje? Ar katalikas neturėtų remti visus sąjūdžius, kurie kovoja su didžiausia šių laikų blogybe? Ar iš tikrųjų nėra teisingi šie tėvo Bernardo Kaelin žodžiai:
"Šiandien yra tautų ir valstybių, kurios iš savo žmonių širdžių ištrynė Dievo pažinimą smurtu. Štai kodėl svarbu, kad visi, kurie palaiko kokius ryšius su Dievu ir Kristumi, turėtų susivienyti ir susiburti į vieningą frontą, t. y. už Dievą. Yra nepaprastai svarbu, kad mes nežiūrėtume to, kas mus skiria — konfesijos, rasės, tautybės, bet rūpintumėmės tuo, kas mus vienija. Mes visi esame reikalingi vienas kito sukurti galingam frontui ir kovoti prieš kitą frontą".