* * *
JONAS MIŠKINIS
IETUVIŠKAS priežodis sako, kad geriausiai žmogų pažinsi, kai jis yra piktas, kai girtas ir nelaimei atsitikus. Kitaip sakant, tada žmogų geriausiai pažinsi, kai jis yra sujaudintas ir įvairių afektų paveiktas. Vaikų amžiuje įvairūs susijaudinimai yra labai reikšmingi. Jie geriausiai nusako vaiko pajėgumą, patologiškus nukrypimus ir tinkamumą vienokiam ar kitokiam darbui. Čia verta prisiminti prasmingą prancūzų priežodį: nedakepėlis blaškosi, kvailys verkia, o protingas, apviltas ar įžeistas, nieko nesakydamas, pasitraukia. Mokykloje vaikų nesusipratimai ir ginčai dažnai įrodo šio priežodžio teisingumą. Taip pat atsitikus nelaimei, kai labiau pasireiškia žmogaus jausmai, galima geriausiai pažinti jo vertę. Bendrai, kai vaikas laisvai jaučiasi, namie ar mokykloje žaisdamas, tada galima lengviausiai pastebėti jo gabumus ir palinkimus.
Susijaudinimai arba staiga sukilę jausmai, vadinami afektais, parodo būdo savybes. Pavydas, kerštas, nusiminimas, ilgesys ir kiti panašūs jausmai tartum nurodo tolimesnę vaiko jausmų kryptį. Jautulingumas (afektyviškumas) labai glaudžiai rišasi su bendra kūno ir sielos struktūra. Vadinas, afektai aiškiai parodo vaiko būdo savybes: normalumą, ištvermę, patologišką liguistumą. Afektai reiškiasi veido išraiška, judesiais, eisena, alsavimu, pulso pagreitėjimu ir t. t. Ypač jau paaugęs susivaldąs vaikas kartais moka vidaus jausmus sulaikyti ir paslėpti, bet toli gražu ne visiems ir ne visuomet tai pavyksta. Pastaruoju metu psichoanalizės mokslas įrodė, kad slėpimas ir tam tikrų jausmų nepareiškimas prasimuša pasąmonės keliu sapnuose.
Įsivyravę kai kurie jausmai kartais net išvaizdą pakeičia. Liūdesys, nusiminimas, baimė atrodo visai paprasti jausmai, bet didelis jų intensyvumas giminiuojasi su nenormalumu. Tačiau afektas reikia skirti nuo aistrų. Staiga sukilę įvairūs susijaudinimai greitai pasireiškia, visai užplūsdami sąmonę, o aistra, tarsi sielos gelmėse glūdinti jėga, yra pastovi ir laukianti tinkamos progos pasireikšti. Afektai, aptemdydami sąmonę, neleidžia apmąstyti elgesio pasekmių, o aistros veda į tikslą ir aiškiai numato visas pasekmes. Afektai, paliesdami sąmonę, ją išmuša iš vagos. Aplamai, afektai vaiko ir suaugusio žmogaus gyvenime yra daug didesnės svarbos negu mes manome. Pvz. malonumo afektai idėjų eigą paskatina ir pagreitina, o nemalonumo afektai sulaiko. Kartais jie būna daug patvaresni negu protas. Pvz. meilės jausmai arba liūdesys dėl artimo žmogaus mirties kartais ilgai ir nenugalimai vyrauja.
Taigi, afektai nusako vaiko ir suaugusio žmogaus būdą, nustato darbingumo tendenciją, parodo bendrą kryptį. Perdėtas linksmumas, nesuvaldomas juokas kartais eina ligi pamišimo. Tai yra patologiški afektai, kai sujaudintas žmogus tampa visai be sąmonės. Afektai smarkiai sukrečia kūną ir neleidžia susivaldyti. Pyktis, kerštas, nuliūdimas staiga taip žmogų gali apsėsti, kad jis pakrypsta į baisius darbus. Patologiški afektai kartais gali ilgesnį laiką bręsti ir tik mažu impulsu ypatingai pasireikšti. Patologiški afektai yra dažniausiai paveldėtos pairusios nervų sistemos pasekmė. Tačiau greta patologiškų afektų vaikuose galime rasti visą eilę nesuvaldomų patraukimų į impulsyvius veiksmus. Kartais be jokios svarbesnės priežasties vaiką apima nesuprantamas ir nesuvaldomas traukimas ką nors daryti. Vaikas dažnai supranta, kad tai negerai, bet negali susilaikyti.
Valios impulsų arba afektų pasireiškimas glūdi: a) pavėluotame apmąstyme, b) valios nekintamume, c) nenormaliame įspūdingume. Aplamai, visi afektyviški veiksmai reiškiasi valios pakrikimu.
Dalinai reikia pripažinti visų afektų formavimosi centru lytišką brendimą. Lytiškas brendimas ilgainiui sukrečia visą jaunuolio konstrukciją ir kartais nepataisomai suardo. Prieš lytinį subrendimą vaikai labiau afektais vadovaujasi: yra impulsyvūs, dažnai pasiduoda kitų įtakai, linkę meluoti. Lytinio brendimo metu jaunuolis labai pasikeičia. Dėl to Freudas visur seksualizmą temato.
Psichologo Savičo tyrimu, lytiniam brendimui artėjant, kreičiasi kūno išvaizda. Naujos reakcijos kuria naujas formas. Naujų reakcijų priežastis glūdi endokrininio aparato pasikeitime. Kiekvienas bręstąs jaunuolis savotiškai tą periodą pergyvena. Greta kūno pasikeitimų reiškiasi ir psichiški nukrypimai: nepastovumas emocijų srity, nepasitenkinimas, savotiškas dvipusiškumas — iš vienos pusės užsispyrimas ir noras kovoti, o iš kitos pusės išsiblaškymas ir lėtumas. Taip pat pasireiškia nesidomėjimas, fantazijos lakumas, perdėtas egocentriškumas, palinkimas į gudravimą ir sofizmą, logikos painiava. Anot psichologo Ziehen, ypač lytinio brendimo metu pasireiškia įvairios psichinės ligos, paveldėtos iš tėvų. Šiuo metu ypač ryškiai prasimuša įvairūs nervų sukrikimai. Dėl visų šių priežasčių lytinio brendimo metu vaikai yra sunkiai suvaldomi. Jie tampa labai neramūs, linkę į avantiūrizmą, vis labiau ir labiau atsiskirią nuo tėvų.
Norint užauginti sveiką vaiką, yra reikalinga visa eilė kūniškos higienos dėsnių. Nemažiau reikšminga ir svarbi tėvų pareiga yra kreipti dėmesį į proto ir valios higieną. Įvairių emocijų pradai labai stipriai įsigali kūdikio amžiuje. Bloga priežiūra ir netinkamas auklėjimas kartais ir sveiką išnervina, suerzina ir sugadina, tad ką bekalbėti apie paliegusius!
Šeimyninis jaukumas ir tėvų sugyvenimas savaime vaiko prigimtį auklėja, bet šeimos suirimas ir nesantaikos visiškai pakerta vaikų jėgas ir laidžia bujoti ydoms.. Gražiai yra pasakęs Goethe: "Jei nori būti mylimas — mylėk!" Psichiškai silpni vaikai yra viskam labai jautrūs. Ne baudimai ar pamokymai bei įrodinėjimai vaikus patraukia, bet gražus elgesys, nuoširdus tonas ir geras pavyzdys. Visi aiškinimai vaikui turi būti kreipiami ta prasme, kad tvirčiausias džiaugsmo ir laimės pagrindas yra gerumas, tvarka, ištikimybė. Dievo ir artimo meilė. Pedagogiškai religine praktika tinkamiausiai galima įeiti į vaiko sielos gelmes ir sušvelninti proto bei valios ydas. Dažna malda vaikas turi Dievą pamilti, Jam guostis. Jo suraminimo ir pagalbos laukti.