P. P. ČINIKAS, M.I.C.
Praėjusių metų rugsėjo mėn. “Laiškų Lietuviams" numeryje man teko trumpai apibrėžti naują sąjūdį, pasivadinusį Dorovinio Persiginklavimo (Moral Re-Armament) vardu. To paties žurnalo gruodžio mėn. numeryje L. Dambriūnas pareiškė keletą "abejonių" dėl mano straipsnio. Čia nemanau leistis į ilgesnes diskusijas, tik noriu pateikti keletą bažnytinių dokumentų, kalbančių apie šį sąjūdį.
Marquette (Mich.) diecezijos vyskupo direktyvos
1958 m. rugpiūčio mėn. 15 d. Marquette diecezijos vyskupas Tomas Noa parašė tikintiesiems ganytojišką laišką, kuriame kalba apie minėtą sąjūdį. Štai to laiško ištrauka:
"Vatikano dienraštis "Osservatore Romano" yra pusiau oficialus šv. Sosto organas. Šiame laikraštyje 1957 m. gruodžio mėn. 9 d. buvo vėliausia autoritetinga nuomonė apie MRA (Moral Re-Armament) sąjūdį. Straipsnio autorius neabejoja nuoširdžių ir geros valios žmonių, dalyvaujančių šiame sąjūdyje, nusistatymu. Bet vis dėlto autorius tvirtina, kad MRA sąjūdis yra religinis, su religine ideologija, ir šios ideologijos esmė skiriasi nuo katalikiškosios.
Katalikams reikia priminti, kad tame straipsnyje minimos Tikėjimo Apsaugos Kongregacijos direktyvos, liečiančios MRA sąjūdį, galioja visame pasaulyje. Atsižvelgiant į pavojus mūsų tikėjimo grynumui ir vientisumui, straipsnyje priduriama, kad nėra nuostabu, jog kai kurie autoritetingi katalikiškosios hierarchijos nariai yra uždraudę savo tikintiesiems dalyvauti šiame sąjūdyje.
Savo ganytojiškame laiške mes esame davę nurodymus, liečiančius Bažnyčios mokymo autoritetą tikėjimo ir moralės klausimuose. Nurodėme pavojus, kurie gresia katalikams jų tikėjimo grynumui ir vientisumui MRA sąjūdyje.
Kol mūsų Motina Bažnyčia nenuspręs, kad nėra pavojų katalikų tikėjimui šiame sąjūdyje, šis ganytojiškas pamokymas yra baigiamas šia direktyva: Marquette diecezijos katalikams ir visiems kitiems katalikams, kai jie atvyksta į šios diecezijos ribas, yra draudžiama dalyvauti MRA susirinkimuose ir veikloje".
Šventojo Tikėjimo Apsaugos Kongregacijos nurodymas
Tikėjimo Apsaugos Kongregacija buvo užklausta, ar pritinka, kad dva-siškija ir vienuolynų nariai dalyvautų MRA susirinkimuose. Buvo duotas toks atsakymas:
"Šventojo Tikėjimo Apsaugos Kongregacijos Jų Eminencijos kardinolai ir kunigai, susirinkę 1951 m. rugpiūčio mėn. 8d. pilnaties posėdyje, nuodugniai ištyrė iškeltą klausimą ir nusprendė išleisti tokias direktyvas:
1. Netinka, kad diecezijų ar vienuolynų kunigai ir vienuolės dalyvautų MRA susirinkimuose.
2. Jei nepaprastos aplnikybės reikalautų dalyvavimo, tai iš anksto yra reikalingas Tikėjimo Apsaugos Kongregacijos leidimas. Šis leidimas bus duotas tik mokytiems ir prityrusiems kunigams.
3. Taip pat netinka, kad tikintieji imtųsi atsakingų pareigų MRA sąjūdyje, o ypač stotų į jų vadinamus "policy teams".
Kardinolo J. Pizzardo priminimas
Tikėjimo Apsaugos Kongregacijos sekretorius kard. Juozapas Pizzardo apaštališkajam Kanados delegatui Joniu Panico, primindamas minėtus tris kongregacijos punktus, priduria šiuos žodžius:
"Kadangi MRA stengiasi pagyvinti savo veiklą visame pasaulyje ir prisiminus, kad dažnai yra kreipiamasi į šią kongregaciją, prašant šiuo reikalu instrukcijų, manau, kad yra gera proga priminti Jūsų Ekscelencijai, kas buvo pranešta Apaštališkajai Delegacijai 1951 m.
Šventoji Kongregacija yra nustebinta, kad katalikai ir net kunigai ieško ir siekia tam tikrų dorovinių tikslų, nežiūrint kaip tie tikslai būtų girtini, tokiame sąjūdyje, kuris neturi nei tų tiesų, nei dvasinio gyvenimo tėvonys-tės, nei antgamtinių malonių priemonių, kurias turi Katalikų Bažnyčia.
Ši kongregacija yra dar labiau nustebinta, sužinojusi, kad kai kurie žmonės rodo tokį didelį entuziazmą dėl MRA vartojamų būdų ir priemonių, jog mano esą efektyvesni šiame sąjūdyje negu Katalikų Bažnyčioje. Negalime ilgiau paneigti sinkretizmo ir religinio indiferentizmo pavojaus, dėl ko buvo duodami perspėjimai MRA sąjūdžio atžvilgiu".
Šį kardinolo perspėjimą paskelbdama NCWC žinių agentūra 1958 m. sausio mėn. 24 d. pridėjo tokį patarimą:
"Tie katalikai, kurie jaučia nepaprastą įkvėpimą su uolumu ir meile darbuotis, tegul savo veiklos nepadaro bergždžia, dalyvaudami nekatalikiškuose sąjūdžiuose. Verčiau tegul jie entuziastingai ir nepailstančiu ryžtu pasišvenčia darbuotis įvairiose apaštalavimo srityse, nurodytose Šv. Tėvo praėjusių metų spalio 5 d., kalbant Pasauliečių Apaštalavimo Kongrese. Tokiu būdu jie užsiims vaisingu darbu, tinkamu pasauliečiui katalikui, Šventojo Tėvo pavadintu "consecratio mundi" (pasaulio pašventinimu). Tai bus prisidėjimas prie Mistinio Kristaus Kūno patobulinimo".
Kas norėtų plačiau susipažinti su šiuo klausimu, gali kreiptis į Marquette diecezijos kuriją arba į "Our Sunday Visitor" redakciją (Huntington, Ind.). Ir viena ir kita įstaiga nemokamai prisius jų išleistas šiuo klausimu knygutes.
Redakcijos prierašas.Nemanome daugiau kam nors leisti šiame žurnale šiuo klausimu diskutuoti, nes jis mums, lietuviams, nėra labai aktualus. Iš iki šiol buvusių pasisakymų aišku, kad minėtas sąjūdis yra geras, turįs labai kilnius ir naudingus tikslus, bet katalikams jame aktyviai dalyvauti gali būti tam tikras religinio indiferentizmo pavojus, panašiai kaip ir dalyvaujant kitos labai paplitusios ir geros organizacijos, vadinamos YMCA vardu, veikloje. Nors šios organizacijos nėra religinės, bet vis dėlto turi tam tikrą religinį atspalvį. Katalikai, jose aktyviai dirbdami drauge su kitų tikybų nariais, gali pamažu niveliuotis savo religinių nusistatymų atžvilgiu, ypač jeigu jų religinis išsilavinimas nėra pakankamai stiprus. Tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios Katalikų Bažnyčios vadovybė nepataria katalikams šiuose sąjūdžiuose dalyvauti.