Spausdinti

jaunimo paslaptys

Juozas Vaišnys, S. J.

Mieloji mergaite,

     Nevadinu Tavęs vardu, nes čia kreipiuosi į kiekvieną jauną mergaitę. Nors jūs visos esate trupučiuką viena nuo kitos skirtingos, nes vienos esate blondinės, kitos brunetės, vienos žemesnės, kitos aukštesnės, vienos jaunesnės, kitos vyresnės, tačiau visos turite bendra tai, kad esate mergaitės. Tad ir Tu, mieloji mergaite, esi viena iš jų ir tuo turi didžiuotis! Kartais sakoma, kad mergaitė yra sukurta iš visa to, kas gražu, kilnu ir švelnu. Gal būt, Dievas, tverdamas pirmąją mergaitę, stengėsi į ją sudėti daug grožio, kilnumo ir švelnumo, nes žinojo, kad viena iš jūsų bus Jo motina.

     Tad žinok, kad ir Tu esi lyg įsikūnijęs grožis. Tavo veide žaidžia saulutės spinduliai, Tavo akyse yra okeano gilumo, visa Tavo išvaizda dvelkia pavasariu. Ar tai tik tušti, nerealūs komplimentai? Visai ne! Visas kultūringasis pasaulis tai jau seniai pastebėjo, pradėdamas moterį gerbti ir visur skirti jai pirmąsias vietas. Juk gerbiama ir vertinama tik tai, kas kilnu ir gražu. To tavo grožio ir kilnumo niekas pasaulyje negali iš Tavęs atimti, išskiriant vieną asmenį. Ar atspėsi, kas yra tas asmuo? Tai Tu pati! Ir gal tragiškiausia yra tai, kad Tu sudarkai savo grožį ir žavumą, norėdama būti dar gražesnė ir patrauklesnė, lyg nebūdama patenkinta tuo, kuo Tave Dievas taip gausiai apdovanojo. Bet žinok, kad žmogus, taisydamas Dievo kūrinį, jį gali tik sugadinti.

     Žinau, kad Tu nori būti graži. Argi neatsimeni, kad dažnai prieidavai prie mamos ir jos klausdavai: "Mama, ar aš esu graži?" Juk mama Tau būdavo didžiausias autoritetas kiekviename klausime. Nežinau, ką mama Tau atsakydavo, bet jeigu ji norėdavo Tau sakyti tiesą, tai turėdavo pripažinti, kad esi tikrai graži. Tu taip pat esi girdėjusi, kad kai kurie prikiša, jog per daug dabiniesi ir seki įvairias naujas madas. Kartais Tau pagrasinama, kad tokiu būdu gali net nusidėti, vesdama į pagundą kitus. Bet Tau tie grasinimai dažniausiai nebūna suprantami, ir Tu naiviai atsakai: "Aš taip rengiuosi ir dabinuosi tik tam, kad būčiau graži!"

     Argi yra negera, jeigu Tu nori būti graži? Tai yra labai gera ir kilnu. Jeigu Dievas Tave tokią gražią sutvėrė, tai Jis nori, kad būtum ir pasiliktum graži. Negera būtų tik tai, jei savo grožiu visai nesirūpintum arba netinkamu būdu jį sudarkytum.

     Taip, kadaise savo grožiui įvertinti šaukdavaisi mamos autoriteto, bet dabar jau ją pamiršai. Grožio autoritetu dabar Tau tapo madų žurnalai ir biznierių reklamos. Bet žinok, kad jiems ne Tavo grožis rūpi, bet jų pačių kišenės. Į jų pinigines Tu krauni dolerius, o ant savo žavaus veido krauni sluoksnius dažų, paslėpdama tikrąjį grožį ir užsidėdama Užgavėnių kaukę. Atrodo, lyg Tu grimuotumeis, eidama į sceną vaidinti piktos raganos...

     Niekas Tau nedraudžia vartoti šiek tiek kosmetikos, kad dar labiau paryškintum savo natūralų grožį — juk kiekvienam yra leista geras priemones vartoti geram tikslui. Tačiau esi tikra grožio niekintoja, jeigu taip nuteplioji savo veidą, kad tampi nebepanaši į jauną mergaitę, bet į kažką, kieno nė vardo nenoriu minėti. Tad saugok savo natūralų grožį ir žavumą, bet negadink! Nusimanančius apie grožį patraukia tik natūralus grožis, o ne dirbtinis. Juk Tu gerai žinai, kad ir natūralūs perlai yra daug brangesni už dirbtinius.

     Neseniai gavome iš Vokietijos laišką, kuriame vienas mūsų skaitytojas (Petras Vaitiekūnas) atsiuntė parinkęs keletą minčių apie tikrą mergaitės žavumą, kurs yra kelias į kiekvieno vyriškio širdį. Čia tas mintis ir pateikiame.

     "Sužavėjimas patraukia. Bet ne vien tik fiziniai gražios yra žavios. Žavumas nepriklauso nė nuo amžiaus. Bet mergaitės žavumas yra tikriausias kelias į vyro širdį. Domiesi? Aš taip ir maniau, nes juk kiekviena mergaitė svajoja apie karalaitį iš tolimos šalies... Žavumu čia visuomet daugiau pasieksi negu kitokiomis pastangomis ir gudrumu. Kiekviena mergaitė yra natūraliai žavi, bet kuri tai supranta ir tuo pasinaudoja? Kartais žavumą gali nustelbti nedrąsa ir stoka pasitikėjimo savimi.

     Žavumas yra reikalingas ne tik kelyje į vyro širdį, bet ir kiekviename socialinio bei visuomeninio gyvenimo kelyje. Bet kas gi yra tas žavumas? Paklausk eilę vyrų ir gausi eilę atsakymų. Jie visi tvirtins, kad tai yra tik maži dalykėliai, bet, sudėti draugėn, jie daro žmogų žaviu.

     Ar mergaitei sunku yra būti nuoširdžiai? Tikrai ne. Daug sunkiau jai būti nenuoširdžiai, nes šiuo atveju ji turėtų vaidinti, vaizduoti tai, kokia ji nėra. Paviršutiniška ir įsivaizduojanti moteris niekados nebus žavi. Nuoširdumas sukelia sielos aidą kituose žmonėse, kurie tuoj pajunta kažkokią malonią šilimą, daug patrauklesnę negu graži išvaizda. Tad savo žavumo priemonių sąraše įrašyk nuoširdumą pirmoje vietoje!

     Žavumą turi rodyti visas mergaitės elgesys: švelnus balsas, malonus žvilgsnis, gražus apsiėjimas su kitais. Stenkis būti judri ir graži. Sakiau, kad išvaizda nėra viskas, bet ji neturi būti klaidinanti ir slepianti Tavo natūralų grožį. Būk gražiai išsiauklėjusi, tvarkingai apsirengusi, grakščiai vaikščiok, maloniai kalbėk. Ar nepastebėjai, kad pobūviuose vyrai traukiasi nuo įkyrių spiegiančių balsų ir atkreipia dėmesį į tyliuosius bei švelniuosius?

     Labai yra svarbus kalbos žavumas. Paimk knygą ir garsiai skaityk kelis sakinius. Klausyk, kaip ištari, ar neskubi? Jeigu savo balsu nesi patenkinta, tai nuolat garsiai skaityk ir stenkis pataisyti klaidas. Kai išmoksi gražiai kalbėti, atkreipk dėmesį į kalbos būdą. Jei pastebi, kad kalbi įkyriai, verčiau nutilk. Juk Tu turi žmones žavėti, o ne atstumti. Jeigu ginčas neišvengiamas, tai tebūna tik labai trumpai. Vėliau nerūstauk ir neprisimink jo iš naujo.

     Niekuomet nebūsi žavi, jeigu nedrąsa Tau užčiaups bumą. Jauskis laisvai, natūraliai. Nedrąsa gali būti nugalėta. Tam pirmas žingsnis — domėtis kitais žmonėmis. Tada jausiesi užimta ir neturėsi laiko rūpintis savimi.

     Visuomet saugokis tų dalykų, kurie labai kenkia žavumui. Žavi mergaitė nekramto nagų (nei gumos!), jos plaukai nėra susivėlę, kosmetikos vartojimas saikingas. Kai Tavo žavumas didės, neatsiliks nė populiarumas. Ypač kreipk dėmesį į šiuos dalykus:

     1. Būk tuo, kuo esi — natūrali. 2. Tavo veidą dažnai tepuošia šypsnis. 3. Akys tebūna skaidrios ir besidominčios gyvenimu. 4. Kai kiti kalba, mokėk klausyti. 5. Būk moteriška ir švelni".

     Lietuvaitės visuomet pasižymėjo savo grožiu ir žavumu. Bet dabar dažnai mūsų berniukai skundžiasi, kad amerikietės mergaitės yra daug natūralesnės ir nuoširdesnės už lietuvaites. Neseniai ir iš Lietuvos atvykę jaunuoliai tuoj pastebi, kad čia esančios lietuvaitės yra išdidžios, įsivaizduojančios ir ne tokios nuoširdžios kaip Lietuvoje. Redakcija būtų labai dėkinga, jeigu šiuo klausimu sulauktų skaitytojų pasisakymų. Ar yra tiesa, kad čia gyvenančios lietuvaitės yra pasikeitusios ir netekusios lietuviško nuoširdumo? Jeigu taip, tai kokios yra šio pasikeitimo priežastys?

Gal didžiausia tragedija žmogaus gyvenime yra ta, kad, kai tik jis pradeda pažinti gyvenimą, pamato, kad jis jau baigiasi... Bet gal taip reikia? Juk šios žemės gyvenimas yra tik pasiruošimas tikrajam gyvenimui. Kai žmogus pradeda gyvenimą suprasti, jis jau yra jam pribrendęs.