Spausdinti

ALĖ RŪTA

BALĖS VAIVORYTĖS

“NARDŽIO PULKAS”

     Šiais gerų skaitinių jaunimui bado laikais Saleziečiai užsimojo gražiam ir vertingam darbui: duoti tremties jaunimui visą biblioteką. Jų spaustuvė Italijoj išleido jau eilę spalvingų paviršiumi ir literatūrinių - pedagoginių turiniu knygų ir knygelių, kurios, nebrangios nusipirkti, yra tikra dovana jaunam lietuviui.

     Tų leidinių tarpe neseniai pasirodė ir Balės Vaivorytės nemaža apysakėlių knyga, pavadinta “Nardžio pulku”. Balė Vaivorytė (Petronėlė Orintaitė - Janutienė) yra jau davusi eilę vertingų knygelių jaunimui. Autorė, būdama pedagogė ir apysakų - romanų suaugusiems gabi rašytoja, labai atidžiai parenka jaunam skaitytojui temas ir dar atidžiau jas literatūriškai atskleidžia, su psichologiniu nuoseklumu ir gyvu, sultingu, vaizdžiu stiliumi bei tyriausia lietuvių kalba. Užtat jos jaunimui skirtos knygos yra visokeriopai naudingos ir patrauklios skaityti.

     Toks yra ir “Nardžio pulkas”. Šioje pusantro šimto puslapių knygutėje autorė išgyventai atpasakoja keletą “didelių” Suvalkijos kaimo vaikų nuotykių; vaikų pulko, kuriam vadovauja narsus ir geras berniukas Nardis. Tie nuotykiai aprašyti vaizdžiai, su meile ir sukeliant vaikų smalsumą, taip kad mažiesiems skaitytojams visi anie atsitikimai gali atrodyti dideli ir be kabučių. Be to, iš tų mažų nuotykių galima pasidaryti dideles išvadas, nejučiomis vaikus pamokančias, galinčias turėti įtakos visam jų gyvenimui.

     Iš gyvenimiškų nuotykių Nardžio pulkas pats pasidaro logiškas išvadas, kad svetimų vaisių geriau nevogti, kad mokytis ir kitiems mokytis padėti yra garbės reikalas, nes neišmanėliu gali būti bet kas, kad mokyklos griežta tvarka ir kiti jos vargai apsimoka, nes ten randi kažką nepaprasto, kas patenkina smalsų protą, ir taip toliau.

     Šioje knygoje jaunas skaitytojas randa mįslių, pasakų, dainelių, istorijos, protą įtempiančių klausimų. Čia yra jaučiama žmogui pagarba, silpnesniam meilė, gyvulėliams užuojauta ir globa. Bet visa tai iš skaitytojo vaizduotės autorė išgauna ne dirbtiniu būdu, ne pamokslavimu, įkyriais monologais, bet iš literatūrinio vaizduojamų veikėjų atspindžio, iš jų darbų, nuotykių, nelaimių, apsivylimų, džiaugsmų ir iš natūralaus jų apsisprendimo gėriui.

     Labai gražiai ir vaizdžiai aprašoma Suvalkijos gamta, išorinė vaikų išvaizda, jų nuotaikos ir mąstymai. Pavyzdžiui — bent kelios trumputės citatos:

     —    Dailiai gelsta nokdami linai, brandindami svarias galvutes, o bulvių virkščios bejėgiškai kniumba į dirvą, tartum apglobdamos žemėj besiilsintį savo vaisių.

     —    Jis buvo tylus, kaip vienišas kačiukas...

     —    Kva kva kva! — prajunka palaidu džiaugsmu visa mokyklos menė, kad net suglerę valdiški langai žvanga.

     — Vienas mažiulis bliovė lopšyje, kitas, neką už gaidį didesnis, plento pagrioviu vištas vaikėsi ir su kačiukais ritinėjosi.

     — Nardis kumštelėjo mergaitėms: teisinkitės! tai jūsų amatas! O jis tuo metu dairėsi į suolus: juk iš veido lengvai pažinsi tą nevidoną, kuris jiems su lieptu kiaulystę iškrėtė.

     Knygoje apstu gražių, retų žodžių, kurių platesnis paaiškinimas duotas knygos gale.

LIUDA GERMANIENĖ

MOKYMASIS MOKYTIS

     Niekas Amerikos mokslinėse institucijose neturėjo tiek daug perversminės įtakos, kaip nauja J. Dewey švietimo teorija. Tapo paneigti senieji ir priimti naujieji mokymo metodai. Montessori metodas, kuris eksperimentiniu būdu gimė Italijoje ir naujojo progresivizmo Amerikoje buvo užslopintas, iš lėto vėl išeina viešumon, sukeldamas abejonių Dewey galvojimo tikslumu. Raštiškai tas abejones buvo sunku įrodyti, nes visi montesoriniai veikalai buvo išleisti prieš 30-40 metų, o likusiame dvidešimt metų tarpe atsirado labai nedaug, ypač anglų kalba, knygų, kurios šį metodą tiksliai apibrėžtų ir įvertintų.

     Tik dabar, šių metų pradžioje, spaudos lentynose pasirodė vertinga Nancy McCormick Rambusch montesorinio metodo knyga “Learning How To Learn”. Vien tik knygos pavadinimas tiksliai apibrėžia tą rūpestį, kurį pergyvena tėvai ir mokytojai. Kiekvienas vaikas yra pilnas potencialaus noro ir energijos išmokti, sužinoti jį supančio pasaulio tiesas ir paslaptis. Bet, kada jis pereina per modernaus mokslo sistemines girnas, tas didysis noras sužinoti ir išmokti dažnai išblunka iki indiferentiškumo.

     Savo knygoje autorė iškelia, kad tik mūsų vaiko dvasinių reikalavimų nesupratimas yra kaltas dėl jo klaidų, o išeitį ir to supratimo Įsisąmoninimą galima pasiekti Montessori metodo keliu. Ši knyga tam tikros analizės keliu atskleidžia ir palygina su montesorine praktika dabartinius auklėjimo galvojimus, būdus ir tarpus tarp rezultatų, teorijai su praktika nesutapus.

     Pirmoje knygos dalyje autorė kalba apie vaiko prigimtus reikalavimus, jo ritminį vystymąsi, imlųjį protą ir laisvę reikiamose ribose. Šie minėti ir vaikui būtini reikalavimai, tinkamai ugdomi, veda vaiką į atsakomybės pajautimą ir pilnos asmenybės susiformavimą. Kitos dvi knygos dalys parodo, kaip paruoštoje klasėje padėti vaikui išmokti patenkinti jo įgimtą potencialų smalsumą. Palaipsniniais aiškinimais autorė taip pat atskleidžia vaiko auklėjime skirtumą tarp tėvų ir mokytojų ir kaip montesorinio metodo principai gali būti įgyvendinti šeimos aplinkoj.

     “Learning How to Learn” knygos išleidimą galima skaityti autorės lyg ir moksliniu darbu, nes rašant buvo panaudoti 481 veikalai ir leidiniai, liečią Montessori sistemą ir aplamai su auklėjimu susijusias institucijas bei veiksnius.

     “Learning How to Learn”, autorė — Nancy McCormick Rambusch. Išleido Helicon Press, Baltimore, 1962. Kaina $4.50.

Mes neturime laiko skaityti gerų knygų, reikia skaityti tik geriausias.