Spausdinti

PANEGIRIKA KUN. A. MILUKUI

     Lietuviškų knygų rinkoje pasirodė naujas gana stambus veikalas — kun. A. Miluko monografija. Išorinai veikalas gana gražiai atrodo, bet jį sugadina neribotai perdėtas kun. A. Miluko aukštinimas, niekinant kitus, ne mažiau garbingus mūsų išeivijos vadus, kurių daugelio nuopelnai yra tikrai dideli mūsų tautai. Kai kuriuos tokius kunigus autorius išvardina ir neteisingai kaltina, jog jie persekioję kun. Miluką. Štai tų kunigų pavardės: A. Kaupas, J. Kasakaitis, J. Kaulakis, J. Inčiūra, S. Pautienius, V. Dargis, P. Abromaitis, J. Dumčius, B. Žindžius, J. Kuras, J. Kelesinskis, A. Pankauskas, A. Šaulinskas, J. Dielininkaitis, prel. K. Urbanavičius, A. Kaminskas, A. Staniukynas, V. Varnagiris, M. Kriaučiūnas, E. Stefonoviče, V. Vizgirda, J. Klanauskas. Daugelio šių garbingų kunigų nuopelnai yra ne mažesni už kunigo Miluko.

     Knygoje pripasakota tiek nebūtų dalykų ir pasakų, keliant kun. Miluką į antžmogius, kad žinančiam faktus koktu net ir skaityti. Toks perdėtas kun. Miluko liaupsinimas, drauge niekinančiai įtarinėjant kitus kunigus, būk jie kun. Milukui prieštaravę iš pavydo, toli gražu, neatitinka tikrovės. Toks istorinių faktų klastojimas nedaro garbės nei autoriui, nei kun. Milukui, nei šios monografijos leidėjams. Veikalas yra žemiau kritikos. Autorius labai negražiai apvylė geraširdžius monografijos rėmėjus ir kun. Miluką išstatė pajuokai.

     Kun. A. Miluko nuopelnai knygų ir brošiūrėlių leidime yra dideli. Jo darbai apie ji patį daug rimčiau ir iškalbingiau pasako negu Vlado Mingėlos panegirikos. 

Redakcijos prierašas. Šių metų birželio mėn. numeryje buvome įdėję minėtos knygos recenziją. Dabar dedame vieno mūsų skaitytojo laišką. Jis kun. Miluką gerai pažinojo ir tais laikais dirbo (ir dabar tebedirba) lietuvišką darbą. Gavę šį laišką, pasiteiravome ir pas kitus asmenis, pažinojusius kun. Miluką. Visi teigia, kad jo nuopelnai lietuviškosios spaudos puoselėjime yra tikrai dideli, bet taip pat priduria, kad jis turėjęs ir žmogiškų silpnybių. Tad šį laišką ir dėjome dėl to, kad primintume įvairių biografijų ir monografijų rašytojams, jog negera yra kurį nors asmenį į antžmogius kelti, visai neminint ir jo žmogiškų silpnybių. Toks aprašymas nebūna objektyvus, ir aprašytas asmuo tampa kažkokia negyvenimiška ir kitiems sekti neįmanoma būtybe. Daug simpatiškesnis, gyvenimiškesnis ir sektinesnis būna toks asmuo, kuris aprašomas natūraliai, objektyviai, taip, koks jis iš tikrųjų gyvenime buvo.

J. K. TAUTMYLA

* * *

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” LIETUVIŠKUMAS

     Teko spaudoje skaityti, kad kai kurie asmenys mano, jog “Laiškai Lietuviams” tampa vis mažiau lietuviški, nes viršelyje žodis “Lietuviams” dedamas vis mažesnėmis raidėmis. Kai kurie mano, kad gal ateityje tas žodis bus visiškai išleistas, ir šis gražus lietuviškas žurnalas bus taikomas ne tik lietuviams, bet ir kitataučiams. Būtų malonu išgirsti Redakcijos paaiškinimą.    V. B.

     Redakcijos paaiškinimas. Yra įvairių žmonių, įvairiai suprantančių lietuviškumą ir įvairiais matais jį matuojančių. Tą pat matome ir kitose srityse. Pavyzdžiui, yra tokių asmenų, kurie kito žmogaus tikėjimą matuoja jo rožančiaus karoliukų didumu.