1871 — 1958

     GEORGES ROUAULT kūryba yra viena ryškiausių ir didingiausių mūsų laikų meno apraiškų. Joje siejasi sveika krikščioniškosios religinės dailės tradicija su rafinuotomis moderniojo meno atsiektomis plonybėmis. G. Rouault tapyba veikia žmogų savo monumentalumu ir kilniu dievobaimingumu. Rouault— tai moderniojo klasicizmo atstovas. Šiandien jis mums geriausiai pažįstamas savo stambiais, "grubių" patepimų paveikslais, primenančiais žėrinčių spalvų viduramžių vitražus. Šitą neatkartojamą, savitą, religinėmis nuotaikomis persunktą stilių Rouault pasiekė ne staiga, spontaniškai, bet ilgų ieškojimų, studijų ir darbo dėka, kas taip būdinga naujų, originalių formų menininkams.

A. KURAUSKAS

     Gimė Georges Rouault Prancūzijoje, Bretanijos provincijoje, staliaus šeimoje. Baigęs pradinį mokslą, stoja mokytis į Dekoratyvinio Meno Mokyklą Paryžiuje. Vėliau gauna stipendiją studijuoti pagarsėjusioje Ėcole des Beaux Arts, kur tuo metu profesoriavo žymusis GUSTAVE MOREAU, tapytojas, meno pedagogas ir kritikas. Jo ištikimu mokiniu Rouault išbūna penkerius metus. Mirus Moreau, prie kurio jaunasis Rouault taip artimai buvo prisirišęs ir savo mokytojotaip mylimas, jis tampa įsteigtojo Gustave Moreau Muziejaus kuratorium. Šitas titulas ir užimamoji vieta leidžia Rouault pilnai pasišvęsti kūrybiniam darbui. Pradžioje, 1896 m. pradeda tapyti eilę peisažų, paveiktas tų laikų naujausiai įsigalinčio tapybos žanro. Tačiau, būdamas jautrios ir religingos sielos, jis negali užmerkti akių jį

Iš ciklo MISERERE

Iš ciklo MISERERE

AKROBATAS litografija

PARADAS litografija

PARADO ŽINGSNIU litografija

DU BROLIAI aliejus

Žiema aliejus

ŽIEMA   aliejus

supančiai socialinei aplinkai. Pradžioje, gana akademiniu stiliumi, Rouault vaizduoja tai, kas jam skaudžiausia matyti: vargingus žmones, pašlijusius valdininkus, gatvės prostitutes, liūdnus teatro ir cirko užkulisius. Jo paveikslai kaskart įgyja vis daugiau naujos žėrinčios jėgos ir nepriklausomumo. Atsisakęs išorinių klasicistų priemonių, jis, kad ir tęsdamas akademinę tradiciją, įsijungia į tų laikų modernistųBraque, Matisse, Picassojudėjimą, bet nė vieno jų neseka, lieka nepriklausomas jokiai srovei ir ištikimas savo kūrybinėms versmėms.

     Nors Rouault ir priskiriamas ekspresionistams (Prancūzijoje jie vadinami "fauvistais"), bet jo kūryba yra tokia savita ir nepriklausoma, kad nedaug klystume, vadindami jį moderniuoju klasicistu. Jo kūryboje žmogus visada yra Dievo kūrinys. Nors ir prislėgtiekonominės ir moralinės aplinkos, Rouault paveikslų personažai nėra sužlugę žmonės. Klaunas savo dvilypiu gyvenimu tampa mūsų būties tragišku simboliu. Prostitutė jam nėra žema ir puolusi moteris, bet socialinės santvarkos netobulumo pažemintas ir paniekintas Dievo tvarinys. Gatvės valkata ir teismo rūmų teisėjas yra socialinės aplinkos pasigailėjimo vertos aukos. Visi tie personažai žiūri iš Rouault paveikslų, tartum viduramžių šventieji, primindami mūsų dvilypę prigimtį: kūnišką ir dvasišką. "Literatūrinėmis" temomis Rouault primena savo bendralaikį Honorė Daumier. Bet skirtumas yra tas, kad Daumier savo karikatūromis viešai plaka to meto iškrypusią visuomenę, ją plaka ironiškai, piktai ir dažnai be pasigailėjimo, o Rouault žiūri į žmogų liūdnai, su giliu tragizmu ir krikščionišku užuojautos bei pasigailėjimo jausmu.

     Tarp 1914-1918 m. Rouault darbotvarkėje atsiranda MISERERE temos. Jomis entuziastingai susidomėjęs, meno pirklys Ambroise Vollard duoda ta tema atlikti visą ciklą užsakymų ir, autoriaus pasirinkimu, įkūnyti grafikos technika. Tam darbui Rouault paskiria dešimt metų, nuolat ieškodamas ir intensyviai studijuodamas, kol pagaliau į viešumą išleidžiamas ciklas MISERERE, autoriaus atliktas rūpestingai išieškotose vario plokštėse (eaufort). Vėliau, A. Vollard leidimu, atspausdinus ribotą kiekį nuospaudų, originalios plokštelės sunaikinamos.

     MISERERE atidengia žmogiškąją dramą visa sielos giluma. Komplikuota eauforto technika apvaldyta taip meistriškai, kad daugelis ją vadina "tapyba varyje".

     George Rouault palikomums neįkainuojamą lobį tapyboje, grafikoje ir jam taip artimoje vitražo technikoje. Jis mirė, sulaukęs 87 metų, Paryžiuje, visą savo gyvenimą pašventęs atskleisti didžiojo gėrio ir blogio problemai. Būdamas vienišas ir vienintelis, visą gyvenimą liko ištikimas savo įsitikinimams, nepabūgdamas juos reikšti naujomis, dar nebandytomis priemonėmis, sukūręs retą palikimą žmogui, ieškančiam kūrybos AbsoliutoDievo.

     George Rouault kūryba moderniųjų menininku yra labai vertinama. Mes žinome, kad daugeliui, ypač jaunajai kartai, šio numerio iliustracijos patiks. Tačiau, be abejo, atsiras ir tokių, kuriems nepatiks. Būtų naivu norėti, kad viskas, kas yra kiekviename numeryje, visiems lygiai patiktų. Mes stengiames duoti įvairių straipsnių ir ivairių iliustracijų, kad patenkintume, kiek galima, visus.