Spausdinti
KAZYS BRADŪNAS
 
Mes gulim po stuobriniais kryžiais, 
Įkaltais į ledinę žemę,
Kurią čia pirmąkart sušildo 
Atšalę mūsų kūnai.
 
Jūs apie tai parašot laikraščiuos,
Ir fotografijas parodote žurnaluos,
Ir skelbiat svetimom kalbom 
Aklajam ir kurčiam,
Kad ten kažkur, gale pasaulio,
Mes gulim po stuobriniais kryžiais. 
Be reikalo. Nedrumskite ramybės 
Ir netaisykit mūsų pagalvės, 
Palikite mus Viešpaties akivaizdoj 
Neaukštintus ir nepažemintus.
 
Mes nebenorim grįžti 
Į dieninius gyvųjų reikalus — 
Palikit po stuobriniais kryžiais 
Baltoj kaip Ostija taigoj 
Nepaliestojoj žemėj,
Kuri prisikėlimo būgnais dunda,
Kai krinta artimųjų ašaros...
Palikite mus Viešpaties akivaizdoj...