Spausdinti

DR. JUOZAS PRUNSKIS

(Jų atradimai ir pasaulėžiūra)

     Labai teisingai Paskalis yra pasakęs, kad "gamtoje yra daug tobulumų, kurie parodo, kad ji yra Dievo atspindys, bet yra ir daug netobulumų, kurie parodo, kad ji yra tik atspindys".

     Iš visų gamtos sričių bene daugiausia naudos žmonijai atnešė elektros apvaldymas. Čia mes susiduriame su eile mokslo žvaigždžių. Jau 1749 m.

Benjaminas Franklinasįrodė, kad audrų žaibai yra elektrinės kilmės, ir išrado perkūnsargį.

     Franklinas labai vertino religiją. Kai jis buvo J.A.V. pasiuntinys Paryžiuje, kartą ano meto salionų draugystėje buvo nepagarbiai atsiliepta apie Šv. Raštą. Franklinas klausėsi ir po valandėlės pratarė, kad jis, eidamas pro senų knygų parduotuvę, nusipirkęs vieną leidinį, kuriame esą labai gražių posmų. Čia pat jis ir paskaitė kelias ištraukas. Pokalbyje dalyvavusiųjų susižavėjimas buvo didelis; jie gyrė stilių ir mintis. Tada Franklinas atskleidė paslaptį — tai buvo Šv. Rašto knyga. Joje, sakė jis, yra daug tokių puikių vietų, ir pirmiau apie Šv. Raštą buvo blogai atsiliepta tik dėl to, kad jis nebuvo pažintas.

Galvani — tretininkas

     Elektros srityje nepamirštamas L. Galvani (1737 - 1798) vardas. Jis buvo gydytojas ir gamtininkas. Yra žinomi jo eksperimentai su varlėmis, kai jis, paleisdamas į negyvą jos kūną elektros srovę, matydavo, kad srovė veikia nervų sistemą. Tada ir negyva varlė pajudindavo koją. Jis yra daug nusipelnęs elektros srityje, už tai jis buvo pagerbtas, pavadinant jo vardu elektros srovės matavimo įtaisą — galvanometrą. Galvani buvo giliai religingas, net priklausė šv. Pranciškaus tretininkų ordinui.

     Tarp elektros mokslo kūrėjų yra paminėtinas ir Aleksandras Volta (1745 - 1827). Jis sugalvojo elektros gaminimo įtaisą. Jo vardas yra įamžintas, elektros matavimo vienetą pavadinant voltu. Jis buvo nuoširdus katalikas. Yra žinomas jo posakis: "Aš laikiau ir tebelaikau šventąją katalikų tikybą vienintele tikra ir neklaidinga religija. Dėkoju Dievui, kad Jis man įkvėpė šį antgamtinį tikėjimą. Evangelijos nesigėdžiu".

     Kai 1931 m. buvo švenčiama šimto metų sukaktis nuo to įvykio, kada M. Faraday (1791 - 1867) atskleidė elektros indukcijos dėsnį, Europos mokslininkai buvo suvažiavę pagerbti šį mokslui didžiai nusipelniusį vyrą. Britų Elektros Inžinierių institutas net surengė parodą, kad galėtų atvaizduoti, kokią didelę įtaką Faraday dėsnis turėjo praktiškame gyvenime. Faraday taip pat buvo giliai tikintis žmogus, net 1840 m. tapęs dvasiškiu. Yra išlikusių jo sakytų pamokslų tekstų.

     Tarp pirmųjų elektros mokslo kūrėjų yra skaitomas ir G. S. Ohm (1787-1854). Jo nuopelnai mokslui yra pagerbti, jo vardu pavadinant elektros varžos vienetą — omą. Šis vokiečių mokslininkas buvo taip pat tikintis ir yra profesoriavęs Koelno jėzuitų kolegijoje.

Nuostabusis Ampere

     Vieno devynioliktojo šimtmečio mokslininkų suvažiavimo metu gilų susidomėjimą sukėlė A. M. Ampere (1775-1836). Jis pademonstravo, kaip veikia viena kitą elektros srovės. Jeigu lygiagrečiai padėtomis vielomis bėga priešingos elektros srovės — viena kitą traukia, o jeigu tos pačios — stumia. Iš tų jo tyrinėjimų atsirado veikalas, vardu "Elektrodinaminių reiškinių matematinė teorija". Amperas buvo ypatingai gilaus proto mokslininkas. Dar tebebūdamas 11 m. amžiaus, jis iš miesto bibliotekos ėmė matematikos veikalus. Būdamas 30 m. amžiaus, jis jau buvo Paryžiaus politechnikos mokyklos profesorius. Jis buvo pakviestas nariu Londono, Berlyno, Stockholmo, Briuselio, Lisabonos mokslo akademijų. Jo vardas tapo įamžintas, pavadinant elektros srovės jėgai matuoti įtaisą ampero-metru.

     Gamtamokslis Amperą vedė į tikėjimą. Kartą jis rašė: "Mes galime stebėti Dievo darbus ir per juos kilti prie Jo. Kaip tikrieji žvaigždžių judesiai yra pridengti regimųjų, o vis dėlto šie regimieji judesiai mums padeda susekti tikruosius, taip ir Dievas yra tartum paslėptas savo darbuose; per šiuos darbus mes pakylame prie Jo ir net lyg įsižiūrime į Jo dieviškąsias savybes". Anot jo, apie Dievą, stipriausiai kalba "ta nuostabioji priemonių harmonija, kuria laikosi visatos tvarka".

     Ampero užrašuose randama daug pastabų, panašių į šią: "Šis pasaulis praeis. Jeigu tu tik maitinsies jo tuštybėmis, tai ir tu praeisi, kaip jos. Tačiau Dievo tiesa pasilieka amžinai. Jeigu tu ja maitinsies, tapsi nenugalimas. Darbuokis maldos dvasioje. Studijuoki šio pasaulio dalykus, tačiau į juos žiūrėk tik viena akimi, antrąją nuolat atkreipdamas į amžinąją šviesą".

     Žymus prancūzų Ozanamas, kai dar buvo studentas, kartą užėjo į bažnyčią ir pamatė prie altoriaus beklūpintį kažkokį garbingos išvaizdos asmenį. Susidomėjęs priėjo arčiau ir atpažino garsųjį mokslininką Amperą. Jo rankose buvo rožančius. Jaunam studentui tai padarė didelį įspūdį. Jis vėliau prisipažino, kad tai labiau jo tikėjimą sustiprino, negu eilė skaitytų knygų.

     Viename savo laiške Amperas rašė: "Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu, bet kas jie prieš paprastą sielą, pažįstančią patį Dievą!" Kai jis gulėjo, sunkiai sirgdamas savo mirties išvakarėse, kažkas pasiūlė jam paskaityti iš "Kristaus Sekimo" knygelės, bet Amperas atsakė, kad šią gražią knygą jis išmokęs atmintinai.

Krikščionybės įtaka mokslui

     Vienas pirmųjų mokslininkų, ėmusių stebėti elektros srovės įtaką į magnetinę adatėlę, buvo gamtininkas H. Ch. Oersted (1777-1851). Dėl to jis yra laikomas elektromagnetizmo pagrindų tiesėjas ir jo vardu (oerstedas) yra pavadintas magnetinio lauko įtampos vienetas. Jis visada buvo nuoširdus krikščionis, kas matyti iš jo knygos, pavadintos "Gamtos dvasia". Kai Danijoje buvo švenčiama tūkstančio metų sukaktis nuo krikščionybės įvedimo, Oerstedas iškėlė krikščionybės įtaką mokslui.

     Elektros moksluose naują erą pradėjo škotų fizikas J. C. Maxwell (1831-1879). Jis yra elektromagnetinio lauko ir elektros šviesos teorijos kūrėjas, numatęs elektromagnetinių bangų buvimą. Jis vasada buvo nuoširdžiai religingas. Tai liudija ir biografų užrašytas vienas jo posakis: "Visagalis Dieve, kuris sutvėrei žmogų panašų į save, duodamas jam nemirtingą sielą, kad galėtų Tavęs ieškoti ir viešpatauti tvariniams, išmokyk mus pažinti Tavo rankų darbus, kad galėtume žemiškus dalykus panaudoti savo gerovei ir kad sustiprintume savo protą Tavo tarnyboje, kad tuo būdu galėtume priimti Tavo laukiamą Žodį ir tikėtume Tą, kurį Tu siuntei, kad padėtų mums pažinti savo išganymą ir atneštų nuodėmių atleidimą. To mes Tave meldžiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu".

     Čia suminėti išradimai elektros srityje vedė prie kitų didžiųjų išradimų, pvz. radijo. Šioje srityje pirmiausia paminėtinas prancūzų fizikas E. Branly. Jo nuopelnai yra labai dideli radijo technikos srityje. Jis išrado radijo bangų detektorių, kas leido pirmą kartą praktikoje panaudoti radijo telegrafą. Savo išradimą jis pademonstravo Mokslo Akademijos susirinkime Paryžiuje 1890 metais. Jis buvo religingas ir dėstė Paryžiaus katalikų institute.

Radijo išradėjas Marconi

     Tačiau didžiausi nuopelnai radijo srityje priklauso italui Guglielmo Marconi (1874-1935). Jis jau 1896 m. Anglijoje išėmė patentą aparatui, kuriuo be vielų buvo galima siųsti ir priimti signalus dviejų mylių atstume. 1899 m. kovo 28 d. bevieliu įtaisu buvo perduoti žodžiai per La Manšo sąsiaurį. Marconi čia pagerbė Branly nuopelnus, nes jo parinktas tekstas buvo toks: "Marconi siunčia bevieliu telegrafu per La Manšą pagarbius sveikinimus Branliui, nes šis didingas išradimas, dalinai yra įvykdytas dėka Įdomių Branly darbų". 1902 m. pirmą kartą buvo per Atlantą perduota žinia bevieliu telegrafu. Tai buvo didingasis Marconi išradimas.

     Marconi, kaip ir Branly, buvo katalikas. Jo priežiūroje buvo įrengta Vatikano radijo stotis. 1935 m. savo kalboje jis pasakė: "Mokslas negali išaiškinti daugelio dalykų, ypač visų didžiausios paslapties — mūsų buvimo. Aš su pasididžiavimu pareiškiu, kad esu tikintis ir katalikas. Aš tikiu maldos galybę. Tai aš tikiu ne tik kaip katalikas, bet ir kaip mokslininkas. Kiekvienas mokslininkas žino, kad mokslas turi savo ribas, kurios žmogaus pažinimui yra neperžengiamos. Tik tikėjimas aukštesne Esybe, kurios mes turime klausyti, duoda drąsos gilintis į gyvenimo paslaptis".

     Kai automobilio nelaimėje jis neteko vienos akies, gydytojo paklaustas, ar labai skauda, atsakė: "Taip, labai skauda. Atrodo, kad aš ta akimi daugiau nebematysiu. Tačiau, jei taip nori Dievas, tebus Jo šventoji valia".

     Kalbėdamas su prancūzų žurnalistais, didysis išradėjas pasakė: "1901 m. pradėjau statyti Cornwalio siunčiamąją stotį, kuria norėjau Senąjį Pasaulį surišti su Naujuoju. Nuvykęs į New Yorką, pasistatydinau priimtuvą, tačiau, vos spėjus man jį baigti, kilęs ciklonas sunaikino siųstuvą. Nuliūdau, bet pasitikėjau, kad Dievas man padės".

     Mirties valandą Marconi laikė rankose rožančių ir mirė, kalbėdamas "Tėve mūsų".

Telefono išradėjas ir radioaktyvumo atradėjas

     Telefono išradėjas Aleksandras Graham Bell (1847 - 1922) buvo krikščioniškų įsitikinimų vyras. Radioaktyvumo tyrinėjimų srityje vienas pirmųjų buvo Enrique Becquerel (1852-1908). Jis aptiko uranijaus radioaktyvumą, ir už tai jam 1903 m., pusiau su Marie ir Pierre Curie, buvo duota Nobelio premija. Jis atliko eilę svarbių studijų elektrochemijos, magnetizmo, šviesos poliarizacijos ir šviesos absorbacijos srityse.

     Kurį laiką jis buvo nutolęs nuo religijos, tačiau vėliau prisipažino, kad tyrinėjimai jį atvedę prie Dievo. Kas sekmadienį ėjo į bažnyčią melstis. Ir namie drauge su visa šeima kalbėdavo maldas.

     Čia suminėtieji faktai dar kartą patvirtina filosofo Fr. Bacon pareikštą tiesą: "Truputis mokslo tolina žmogų nuo Dievo, bet gilesnis mokslas jį priartina prie tikėjimo."