Spausdinti

DALĖ KOKLYT Ė

A SUMMER TO REMEMBER

     Rusiškas filmas, dabar rodomas Amerikoje, sužavės nemaža žiūrovų. Filmo herojum yra penkerių metų berniukas (Borya Barkhatov), kurio akimis ir matome kelis rusiško kaimo vaizdus, be abejo, nepamirštamus ir svarbius mažo vaiko gyvenime. Yra malonu stebėti, kaip puikiai filmo veikalo rašytojai sugebėjo suprasti ir išreikšti ne tik ryškesnius vaiko pergyvenimus, bet ir kasdieninius nuotykius.

     Jau kelintą kartą rusiškame filme galima pajusti labai paprastų gyvenimo įvykių užčiuopimas ir įvertinimas. Sentimentalus tų dažnai neįvertinamų kasdienybių atvaizdavimas, duoda jiems šilimos, įdomumo ir net svarbos. Į juos dažnai reikia pažvelgti mažo vaiko akimis, kad galima būtų suprasti. Šiame filme kaip tik vartojamas tas būdas iškelti kai kuriuos opius, bet kasdieninius šeimyninius jausmus.

     Filme ramus berniuko pasaulis subyra, kai našlė motina išteka už simpatiško kolhozo direktoriaus. Reikalavimas dalintis motinos meile su nepažįstamu, nors ir labai maloniu vyru, vaikui sukelia neapykantą ir pavydą svetimajam. Patėvio dovanotas dviratis įstengia pralaužti berniuko pirmus nepasitikėjimo ledus. Vėliau bendrai praleista diena, tėvui betvarkant kolhoze reikalus, tiek sužavi vaiką, kad jis nutaria užaugęs tapti kolhozo direktorium “kaip ir jo tėvas”. Čia pasididžiavimas jau nustelbia nepasitikėjimo jausmą.

     Berniuko bendravimas su kitais kaimo vaikais, jų išdaigos ir rūpesčiai, vis stebint pro vaikiškų akių perspektyvą, yra spalvingesni ir įdomesni už suaugusiųjų rimtus ir daug ko nematančius žvilgsnius. Ypač dovanoto dviračio epizodas yra vertas dėmesio ir pagyrimo. Vaiko džiaugsmas ir pasididžiavimas savo tėvu prieš draugus čia puikiai pagautas ir kontrastiškai atvaizduotas dideliu liūdesiu ir jau visai nebedidvyriškom ašarom, dviratį praradus.

     Berniukui grįžus iš miesto su nauju dviračiu, kaimo vaikai prievarta išsiprašo leidimo pasivažinėti, bevadindami jį pavyduoliu ir visokiais kitokiais būdais, vaikams taip gerai žinomais. Berniukas su ašarom akyse seka draugus, važinėjančius jo dviračiu. Didesnio berniuko pastebėtos jo ašaros išgelbsti dviratį iš besidžiaugiančių draugų, tačiau neilgam laikui. Pats didysis berniukas, pasiūlius jam dviratį už išgelbėjimą, sėda ant jo ir drąsiai pasileidžia tiesiai į skersai kelio pririštą ožką. Šioje vietoje techniškas filmo redagavimas yra tiesiog pasigėrėtinas. Čia jaučiama gyva dilema tarp ožkos ir tiesiai į ją atlekiančio dviračio su didvyriškai nusiteikusiu didžiuoju berniuku. Filmo aparatas šokinėja nuo berniuko į ožką, ryškiai artindamas į neišvengiamą katastrofą, kol galų gale paveikslas išnyksta tarp ožkos ragų ir baisaus mekenimo. Sulankstytos dviračio dalys sumetamos į namų prieangį pirma linksmo ir žaismingo, o dabar apsidraskiusio ir nuliūdusio draugų būrio.

     Taip eina veiksmas po veiksmo, pergyvenimas po pergyvenimo, vienas už kitą jautresni ir įdomesni. Filmas tikrai malonus pažiūrėti ir pasidžiaugti mažojo Borya vaikiško pasaulio naivumu bei atvirumu.

SATAN NEVER SLEEPS_

     Filmas pastatytas pagal Pearl Buck romaną, kuriame ji aprašo dviejų misijonierių gyvenimą Kinijoje, komunistam ją užėmus. Šiame filme tolima ir mums svetima Kinija smarkiai priartėja, atskleisdama pažįstamą komunistinio režimo terorą. Filmas gal yra net propagandinis savo turiniu, nes jame ne tik atvirai rodomas raudonųjų žiaurumas, bet smarkiai pašiepiama ir jų ideologija. Ypatingai įdomus šio filmo aspektas — tai komunizmo tiesioginis susitikimas su krikščionybe ir jų atsistojimas į dvikovą už pasaulio valdymą.

     Clifton Webb ir William Holden vaidina katalikų kunigus, kurie, komunistams užėmus jų misiją, nesutinka pasirašyti “prisipažinimo”, jog krikščionybė, kurią jie skelbė, yra melas. Senajam kunigui (Webb) ypač skaudu matyti, kaip jo vienas mėgiamas mokinys tampa pačiu aršiausiu režimo vedėju, kuris su dideliu malonumu iš koplyčios išplėšia altorių ir vietoj jo pakabina didžiuli Stalino paveikslą.

     Labai daug gyvumo filmui priduoda France Nuyen, vaidinanti kinietę mergaitę, labai įsimylėjusią jauną kunigą (Holden). Jai yra visai nesuprantama, kodėl katalikų kunigai negali vesti, ir ji su užsidegimu jį persekioja. Toks jos naivumas labai dažnai pastato jaunąjį kunigą į juokingą, o kartais ir nemalonią padėtį, ypač prieš senąjį jo kolegą. Šios scenos labai jautriai ir gražiai įmaišytos į šiaip jau žiaurų filmo turinį, švelnina bendrą jo vaizdą. Nelieka tik pilki ir nemalonūs pergyvenimų atsiminimai, nes parodyta, kad ir tarp jų galima rasti grožio ir gėrio, jeigu tik ieškosi. Parodoma, kad ne visi žmonės ir ne būtinai visada yra pikti. Čia žiaurusis vedėjas, nusivylęs komunistine tvarka, padeda kunigams ir mergaitei pabėgti į laisvąjį Hong Kong.

     Jei filme nebūtų šiek tiek minties gilumo bei neblogai išpildytų humoristinių momentų, jis galėtų būti labai banalus tiek veiksmu, tiek pristatymu. Ypač gerai savo vaidmenį atlieka Clifton Webb, vaidindamas seną misijonierių, krikščionybės gynėją ir kankinį. Filmas būtų vertingas pamatyti tiems, kurie dar gerai nepažįsta komunistinio “rojaus”.

* * *

ALĖ RŪTA

ROME ADVENTURE_

     Filmas, kuriame neblogai vaidmenis atlieka Troy Donahue ir dvi gabios jaunuolės — Angie Dickinson ir Suzanne Plechette, parodo įvairiais keliais meilės ieškančius jaunus žmones. Viena materialiai pasiturinti mergaitė (amerikietė) išvažiuoja į Romą, Italiją — tarytum kokiam eksperimentui: surasti ir pažinti, kas yra meilė. Iš pradžių tasai jos sumanymas — eksperimentas skamba nerimtai ir pavojingai, bet mergaitė besanti tik naivoka, tačiau dora, ir meilę ji suranda, gražią ir pastovią, nors per didelius vargus bei kančias. Filmas nėra iš pirmaeilių, bet nenuobodus ir nevulgarus. Yra gražių Italijos vaizdų.

THROUGH A GLASS DARKLY

     Švedų gamybos filmas. Direktorius — Ingmar Bergman, laimėjęs už filmus nemažai premijų. Vaidina tiktai keturi žmonės: Harriet Anderson — psichiškai sergančią mergaitę, Gunnar Bjornstrand — jos tėvą, kiti du aktoriai — mergaitės brolis ir jos vyras daktaras. Filmo turinys — 24 valandos jų gyvenimo vasarvietėje, vienoje izoliuotoje Baltijos jūros saloje. Šios paros eigoje sergančiosios sąmonė tai šviesėja beveik iki normalumo, tai vėl atkrinta į nenormalias vizijas arba į visišką realybės nuovokos praradimą. Pilna keistų simbolių Dievybei, laimei ir meilei suvokti. Pabrėžiama meilė, kuri turėtų būti absoliutus kito asmens supratimas ir jam atsidavimas bei pasiaukojimas, be jokių savanaudiškų išskaičiavimų. Kartais meilė vadinama pačia Dievybe. Turinys ir vienišos salos vaizdai melancholiški, bet labai gera vaidyba išlaiko žiūrovą ištisame susidomėjimo įtempime ir sukelia daugybę minčių. Filmas meniškas ir tinkamas suaugusiems.

KHOVANSHCHINA

     Rusų muzikalinls filmas, vaizduoja 17-to šimtmečio bajorų ir jų karių gyvenimą. Komunistai, žinoma, ir Čia praveda savo gudrią propagandą, akcentuodami liaudies priespaudą ir pajuokdami tikėjimą bei dvasiškius. Minimas ir lietuvis bajoras iš Kauno apylinkės, kuriame “tekąs Gedimino kraujas”, minima Lietuva. Centrinė filmo figūra yra Galicijos kunigaikštis, kurio nuotykiai ir meilės pina intrigą. Filmas nuobodus ir sunkiai suprantamas, nors dainavimas ir muzika — be priekaištų.

A MAJORITY OF ONE

     Žydės ir japono romansas, pabrėžiant rasių bei tautybių lygybę, kaimynišku-mą ir draugiškumą virš visko. Paprasta, bet gražiai pinama intriga, humanistiniai jausmai. Filmas malonus žiūrėti ir tinkamas visiems, pradedant jaunuolio amžiumi.