SPALIO MĖN. NUMERIS
Mūsų religinės ir tautinės kultūros žurnalas, leidžiamas tėvų jėzuitų, nuolat tobulėja ir daro pažangą... Jaučiamas išradingumas medžiagos laužyme į puslapius, įvestos naujos vinjetės, parinktos patrauklios iliustracijos, visą puslapį paskiriant buvusiam redaktoriui tėvui J. Vaišniui, S. J., atskiru straipsniu apžvelgiant ir jo sėkmingą darbą. Gerą įspūdį daro, kai jauti rodomą respektą ir anksčiau buvusiems to pažangaus žurnalo kūrėjams, tvarkytojams... Žurnalas neša naujų vilčių, ypač, kai jaučiamas redaktoriaus nusistatymas įtraukti naujų, jaunesnių jėgų.
Dienraštis "Draugas"
Sveikinu su tikrai nauja ir gaivia “L. L.” išvaizda.
Kornelijus Bučmys, O.F.M.
Ir vėl “L. L.” pašoko gražų šuolį į priekį. Jūsų pasisakymams, ką jūs žadat duot skaitytojui ir kaip jį traktuot, yra šedevras ir lietuviškoj spaudoj unikumas.
N. N.
Ypatingai gražus įvadas, kur įpinate įvairius skyrius į “L. L.” tikslą ir dėmesio sritis. Patinka ir trumpos ištraukėlės puslapių viršuje.
Antanas Saulaitis.S. J.
PAGERBIANT BUVUSI REDAKTORIŲ
Pirmu suredaguotu numeriu esu labai sužavėtas. Grožiniai naujas numeris atrodo labai turtingas. Bet mintis ir didelis taktas, pagarba, ir priklausantis pripažinimas buvusiam redaktoriui labai daug pasišventimo, kūrybiškumo ir sumanumo yra taip pat labai gražiai iškeltas ir tikrai puikus reiškinys.
Gintautas Sabataitis,S. J.
Tikiuosi, kad buvusio Redaktoriaus didis darbas bus ir toliau tęsiamas nenuilstama jauna dvasia, nors formos ir idėjos galėsiančios keistis, keičiantis ir pačiam gyvenimui. Judėjimas ir darbas daro pažangą.
J. Drouilly
DĖMESYS JAUNAJAI KARTAI
Dėkoju už Jūsų pasiryžimą kreipti daugiau dėmesio į jaunesniąją kartą bei jai aktualius klausimus.
Gintarė Ivaškienė
RASINĖS INTEGRACIJOS KLAUSIMU
Norėčiau paprašyti, kad “L. L.” būtų dažniau pasisakyta rasinės integracijos klausimu. Jaučiu, kad lietuvių tarpe privengiama konkretesnių nusistatymų už negrų teises. O tačiau, norėdami pasitarnauti Amerikai ir bendrai žmonijai, turėtume nebijoti liesti tos temos. Ligi šiol vis pasijausda-vau lyg lietuvybės išdavikė, kada tik draugų tarpe pasisakydavau esanti palanki negrams ar žydams. Kodėl gi taip
yra? G. I.
Jūsų prašymas sutampa su kitų pasisakymais. Šiame numeryje talpiname G. Kijausko, S.J. straipsnį. Spausdinsime ir kitų nuomones.
Tikra lietuvybė nieko bendro neturi su žydų, negrų, lenkų neapkentimu. Su kitų tautų ar rasių nekentimu susirišęs tautiškumas yra išsigimęs, nevertas tikro patriotiškumo vardo.—
Red.
SUGESTIJA
Kiek iš bendro vaizdo pastebėjau, ar nepriimtumėte pastabėlę — gal būtų lyg ir geriau, jei pavyktų išvengti straipsnio pabaigos nukėlimo į kita puslapį. Amerikiečių žurnaluose tai praktikuojama gana plačiai, bet “L. L.” tai ar nebus pirmas kartas.
Kornelijus Bučmys, O.F.M.
Nukėlimų bandome vengti, tačiau nauju laužymo būdu jie kartais yra sunkiai išvengiami.— Red.
O KUR JUOKŲ SKYRIUS?
Jūsų laikraščiui nieko nebetrūksta, išskyrus juokų skyriaus. Jei jūs kalbat apie jaunesnę kartą, tai nors man ir kitiems mano prieteliams bus greit ar yra jau keturiasdešimt metų, bet mes save vis tiek priskiriame prie jaunesnės kartos ir mūsų pažiūros ir žvilgsnis į gyvenimą skiriasi nuo tų, kurie kartais yra vos 5-kiais metais už mus vyresni... Kas liečia humorą, mes visi jį mėgstam, bet mūsų skonis irgi griežtai išsiskiria. Mums jau nusibodo amžini juokai apie visuomenės veikėjus, apie stikliukus, apie Kruščiovą ir bolševikus..., kur amžina tema vynas, meilės ir nesavos žmonos. Mes esam paprasti žmonės, kurie neturim laiko jokiom avantiūrom nei svetimoteriavimui, nesilieja pas mus nei vynai, nei šampanai, mes gyvenam labai kasdienišką gyvenimą. Mes iš to mūsų kasdieniško gyvenimo, iš mūsų pačių mažų silpnybių ir norime juoktis. Tikras humoras yra tada, kai sugebi juoktis pats iš savęs... Mums reikia gero juokų skyriaus, kur mes galėtume pasijuokti patys iš savęs.
T. B.
Skoningas juokas— geras, bet retas menas. Iš retenybių negalima skyriaus sudaryti. Tad nepramatome viso juokų skyriaus, bet nevengsime šypsenų. — Red.