ALĖ RŪTA
IN SEARCH OF THE CASTAWAYS
Walt Disney filmai visada yra švari ir Įdomi pramoga vaikams bei suaugusiems. Gyvulių pasaulis, nuotykingos kelionės, gamta, žmonių nedidelės problemos ekrane būna perduodama gerai techniškai paruoštu vaizdu ir garsu. Jeigu ir nėra gilesnės ar pamokančios minties, tai estetinė Walt Disney filmų pusė yra tuo auklėjančiu ir grožio jausmą ugdančiu faktorium.
Tik gera galima pasakyti ir apie šį pastarąjį Walt Disney filmą “In Search of the Castaways”. Tai Jules Verne parašytų fantastiškų nuotykių filmas. Lietuviškame vertime ši knyga, berods, vadinosi “Kapitono Granto vaikai”. Vaikiška, bet intriguojanti jūroj dingusio kapitono ir jo pėdsakų susekimo istorija. Didelė vaikų meilė tėvui. Gerų ir blogų žmonių kova, laimint geriesiems. Puikūs kelionių vaizdai. Nepaprastos kliūtys, laimei, vis nugalimos. Laiminga pabaiga: gėrio ir meilės triumfas. Spalvingi Pietų Amerikos, Australijos ir vandenyno vaizdai. Gera muzika ir optimistinės dainos.
Vaidyba visų nebloga, bet išskirtinai reikia paminėti jauną artistę Hayley Mills, kuri savo talentingumu jau pritraukė tarptautinį dėmesį, ir Maurice Chevalier, seną prancūzą, kuris šiame filme labai patrauklus.
ELECTRA
Graikų rašytojas Euripidas apie 413 m. prieš Kristų buvo parašęs tragediją apie Agamemnono vaikus Elektrą ir Orestą. Tragedijoje vaizduojamos gilios žmogiškos skriaudos ir kerštas už jas. Tie jausmai ir tos žmonių ydos tebėra aktualu ir dabar. Euripido parašytas vaidinimas tinka ir modernių laikų ekranui. Graikų filmų direktorius Michael Cacoyannis, pagal Euripido tragediją, sukūrė įdomų filmą, pavadintą vyriausios veikėjos Elektros vardu.
Elektra buvo Agamemnono duktė. Agamemnonas, žymus Trojos karo vadas, žmonos su meilužiu buvo nužudytas. Jo sūnus Orestas pabėgo į kitą šalį, o Elektra neapykantoje ir paslėptuose keršto troškimo jausmuose užaugo pily. Jos patėvis ir motina, bijodami, kad Elektra ar jos busimieji kilmingieji vaikai nepaveržtų sosto, prievarta išleidžia ją už vyro, kaimiečio, ir ištremia į tolimą provinciją. Elektros keršto jausmai dar padidėja. Orestas, pagal anų laikų graikų papročius, Irgi laiko savo pareiga atkeršyti savo tėvo užmušėjams, šiuo atveju — motinai ir jos meilužiui, dabartiniam patėviui. Kai slapta Orestas grįžta į tėviškę, susitinka su ištremta seseria, ir abu susitaria veikti kartu.
Keršto troškimas auga. Kerštas įvykdomas. Ar Elektra ir Orestas laimingi?
Ne! Motinos bei patėvio krauju pražudoma jų ramybė ir laimė. Jie — sugriauti žmonės, klajūnai, be vietos tėviškėje, be ramybės žemėje. Žmonės yra jais pasibaisėję; jie patys, atrodo, pasibaisėję savimi. Tokiu liūdnu vaizdu baigiasi daugiaprasmė Euripido tragedija.
Elektros rolę vaidina graikė Irene Papas, rimta artistė, subtiliai perduodanti žmogaus skausmą. Filmo pastatymas kiek nuobodokas, ar gal tik neįprastas amerikiniam žiūrovui. Kaimiečiu moterų scenos kiek ištęstos. Šiaip filmas idomus nepaprasta technika ir keršto problemos giliu užgriebimu.
FREUD
Universal - International filmų gamintojai, John Huston vadovaujant, neseniai baigė filmą “Freud”, kurį netrukus pradės plačiai rodyti. Tai nėra Sigmund Freud, austrų psichiatro ir psichologo, biografija, o tik penkerių jo gyvenimo metų vaizdas. Filme rodomas laikotarpis maždaug nuo 1885-tų iki 1890-tų metų, kai šis mokslininkas atliko daugelį tyrimų su ligoniais ir išvedė lyg ir savo teoriją bei atradimų sintezę. Filme užgriebiamas kiek ir asmeninis mokslininko gyvenimas, jo santykiai su tėvais, su žmona bei tų santykių pasekmės jo psichikoje, bet plačiau pavaizduojami kai kurie Freudo pacientai, jų psichinio nenormalumo priežastys ir jų išgydymas hipnoze, ar šiaip lemtingųjų paciento atminimų, pakenkusių jo psichei, panaikinimu. Filmas labai įdomus, žinoma, tik suaugusiems.