JONAS MIŠKINIS
Šiais pokariniais laikais gyvenimo sąlygos moterį privertė išeiti iš šeimos narvelio ir kovoti dėl duonos kąsnio. Čia jau moters prigimtis yra griaunama, nes ji gimusi globoti, mylėti, pasiaukoti, bet ne realiai kovai, kuri žudo moters tyriausiąjį jausmą — motiniškumą. Visi siekimai, visa prigimtis prie motiniškumo veržiasi. Todėl ir sakoma: "Moteris — motina yra atbaigtas kūrinys". Tačiau šių dienų tikrovė mums rodo daug šeimų, paverstų kuo kitu.
Vyras — jėgos simbolis. Jo prigimtis veržiasi į kovą dėl būvio. Jis yra šeimos galva, teisėjas, maitintojas. Žmona — globėja, auklėtoja savo tyru pasiaukojimu bei meile duoda šeimai šilimą, teikia orumą ir jaukumą. Vyras valdo protu, moteris — jausmais, širdimi. Vyras gyvenimą analizuoja, skirsto, ieško logiškų protavimų priežasčių; moteris nujaučia savo intuicija.
Vyras uždavinius sprendžia, dažniausiai sąvokomis juos aprėpdamas, moteris juos sutinka ir permaino daugiau intuicija, nujautimu, vaizdais.
Vyras dažniausiai domisi politika, matematika, gamta, kriminalistika. Moteris — muzika, istorija, kalbomis, tapyba.
Vyrą pati prigimtis verčia rengtis gyvenimo kovai, kurią laimi drąsūs, savimi pasitikį, valingi ir pasiryžę. Ištižėlius likimas dažnai persekioja. Tikras vyras yra jėgos ir sveikatos įsikūnijimas. Čia darbas ir sportas duoda geriausių vaisių. Tačiau necivilizuota jėga dažniausiai būna despotiška, žiauri. Todėl fizinę jėgą reikia palenkti sielai, nes jėgos ir dvasios harmonija kuria idealą. Čia kaip tik pagelbsti protas.
Didelės reikšmės ir įtakos šeimoje turi vyro ir žmonos vienoda pasaulėžiūra, kuri neleidžia jiems blaškytis, mėtytis, klajoti, ginčytis, o tik veda tiesiu keliu į šeimos laimę. Religija ir pasaulėžiūra juos sukristalizuoja, galutinai pagrindžia.
Tačiau nevalingi tėvai vargiai gali pasiekti savarankiškumo gyvenime, sutiktos kliūtys sunkiai jiems nugalimos. Nors protas pateikia siektinus uždavinius, bet pasyvi valia jų tinkamai neišsprendžia. Juk visi gerai žinome, kad šiandien valia paremta jėga valdos pasaulį. Tik ryžtingos valios žmonės veda pasaulį į progresą, jam vadovauja ir pasiekia laimėjimų.
Taigi, vyras be valios yra tarsi šešėlis, kuris seka visus, vergas, ištižėlis. Jis kartais kitiems būna našta, šeimai — neautoritetas.
Dabar moters, kaipo motinos, vaidmuo nėra sumažėjęs, bet priešingai — yra tapęs daug svarbesniu faktoriumi. Motina tebelieka savo pareigose, kaip ir buvusi, tik jos uždaviniai kaskart plečiasi, jos veikimo sritis darosi ryškesnė. Ji, išeidama į visuomeninę veiklą, pasireiškia dviejose srityse: švietimo skleidimu ir religinių bei tautinių idealų ugdymu.
Vyro tikras vyriškumas turi reikštis valingume ir be sustojimo grūdintis ir stiprėti lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
Šeima yra tautos pagrindas. Jei šeima sveika, moraliai tvirta, dora, tautiškai atspari, tai ir ta tauta yra pajėgi.
Tėvų užduotis — išmokyti savo vaikus ne tik lietuviškai kalbėti, bet ir Įsąmoninti juos lietuviškai galvoti. Tie pagrindiniai tautiniai bruožai: lietuvių kalba, papročiai, dainos tik tėvų dėka tegali išlikti jaunoje kartoje.
Tvirta šeima sudaro tautos tvirtą pagrindą. Tik tvirtoj lietuviškoj šeimoj gali klestėti tėvų bei vaikų gerovė ir glaudi asmenų bendrybė. Šeimos neišardomybės stiprinimas ideališka nuotaika yra vienas iš pirmųjų šeimos uždavinių.
Be to, svarbu sudaryti šeimoj kūrybinę darbo nuotaiką. Man rodos, tai yra pagrindinė sąlyga, be kurios neįmanoma dvasiškai augti, ekonomiškai stiprėti ir naudotis kultūrinio gyvenimo teigiamomis vertybėmis. Tačiau pažanga lietuvių šeimai reikalinga ne vien kokybinė, bet ir kiekybinė.
Tėvai savo vaikus turi auklėti taip, kad jie daugiau gerbtų ir mylėtų tėvus. Šeimos stiprinimas turi pažadinti dėmesį visų, kurių tik širdžiai yra artima šeimos buitis. Taip pat reikia kovoti su neigiamais veiksmais, šeimą slopinančiais, o drauge ir teikti jai reikalingą paramą bei pagalbą. Pagaliau reikia sukurti vieningą viešą nuomonę. Svarbiausias mūsų dėmesys turi būti prieaugliui, nes iš jo kyla būsimos šeimos. Šeimos auklėjimo centre yra ir turi būti motina. Rašytoja Ožeškienė taip sako: "Motina yra aukščiausia vaidilutė šeimoje, iš jos krūtinės plaukia į vaiko krūtinę pirmutinis gerų arba blogų gemalų šaltinis, iš jos minties į kūdikio galvą pereina pirmutinis šviesos ir žinijos spindulys, iš jos širdies į savęs dar nepažįstančią širdį trykšta saldybės ir būsimo šaunumo versmė. Motinos žodžiai skamba vaiko ir žmogaus sielos gelmėje per kiaurą, nors ilgiausią ir audringiausią gyvenimą, jos balsas — tai niekad neužmirštama harmonija."
Šeimai stiprinti reikia griebtis visokių auklėjimo priemonių, kad ji išliktų savita, lietuviška. Lietuvių šeimų vaikai turi būti tautinio gyvenimo tvirtovės, ties kurių sienomis sudužtų visi neigiamumai, t. y. visos neigiamos vaikų dvasiai svetimos įtakos. Tėvai gi turi būti teisingumo, meilės ir kitokių tauriųjų dorybių įkvėpėjai bei puoselėtojai.
Naujos knygos
J. Daumantas. PARTIZANAI. Antras papildytas leidimas. Išleido į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti. Iliustracijos ir aplankas dail. P. Lapės. 510 psl., kieti viršeliai, kaina $4.50. Savo įdomumu ir intriga knyga prilygsta romanui, tik tas skirtumas, kad čia ne fantazija, o gryniausia tikrovė.
LIETUVOS VAIZDELIAI. Vietoj autoriaus pavardės yra tik kažkoki du sutrumpinti žodžiai Zem. Ant. Tai atrodo gana nerimtai. Išleido Knygos Mėgėjai. 100 psl., kaina $1.00.
TAUTOS PRAEITIS. Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas. Tomas I, knyga 4. Kaina $3.00. Čia sutelkta daug įdomios istorinės medžiagos, brangios kiekvienam lietuviui.
LĖK, SAKALĖLI. Lietuvių dainorėlls. Redagavo J. Kreivėnas. Išleista I JAV ir Kanados Lietuvių Dainų Šventės komiteto lėšomis.