Spausdinti

KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.

DEVI

     Indijos filmų pramonė savo kiekybe viršija ir Hollywooda, nors kokybe gal dar nepajėgtų rimtai konkuruoti. Vis dėlto ir ten yra tokių asmenybių, kaip filmų gamintojas ir režisierius Satyajit Ray, kurs pateikė plačiai pasaulio publikai neužmirštamą Apu trilogiją: “Pather Pan-chali” (1958 m.), “Aparajito” (1959) ir “The World of Apu” (1960). Jo naujausias kūrinys — “Devi” (“Deivė”).

     Dabartinės Indijos aplinkumoje turtingas ir religingas patriarchas Kalilinkar savo sapnuose turi viziją, kad jo 17-metė marti esanti deivės Kali įsikūnijimas. Ne tik pats ją pradeda garbinti, bet, greit pasklidus gandui, netrukus ir paprastų kaimiečių būriai meldžiasi prie jos kojų. Atnešamas sergąs vaikas, kad jį deivė pagydytų. Jaunoji marti iš pradžių sutiko būti garbinama, vien nenorėdama įžeisti savo uošvio, bet kai sirgęs vaikas pagyja ir visi šaukia apie stebuklo įvykimą, net ir ji pati pradeda tikėti savo dieviškumu. Grįžta iš Kalkutos universiteto dar vis bestudijuojąs jos vyras ir nori ją išsivežti iš tos aplinkos. Tačiau ji ryžtasi likti namie: “Kas, jei aš iš tikrųjų esu deivė?” Netrukus mažytis brolvaikis suserga, ir, vietoj gydytojo, ieškoma pagalbos pas deivę. Vaikutis miršta, o vėl grįžęs studentas randa žmoną išprotėjusią.

     Šis filmas Indijoje sukėlė nemaža triukšmo ir buvo laikomas pajuokiančiu religiją. Buvo uždrausta šį filmą išeksportuoti, ir tik vėliau Ministeris Pirmininkas Nehru uždraudimą nuėmė. Iš tikro, giliau įsigilinus, iš vakarietiško požvilgio vertinant filmo tematiką, čia nėra pasmerkiama ar išjuokiama religija, bet tik kritikuojamas prietaringumas.

Šiame filme randamos abi režisieriaus

     S. Ray ypatybės — paprastas nuoširdumas ir lėtumas, vedant situacijas prie tragiškos pabaigos.

     Jaunosios deivės rolėje Sharmila Tagore pateikia pasigėrėtinai puikią vaidybą, kaip jai tai buvo pavykę jau anksčiau, vaidinusiai Apu žmoną. Nors nedaug čia jai tenka kalbėti, bet jos plačios akys daug pasako.

     Nespalvota fotografija — aukščiausios kokybės. Nežiūrint šių visų gerų savybių, vakarietiško triukšmo ir greičio mėgėjai šiame filme gal ir nuobodžiaus, bet meniškų filmų ieškotojai čia ras nemaža pasitenkinimo.

SON OF FLUBBER

     Walter Disney, pereitais metais susilaukęs didelio pasisekimo su filmu “The Absent-Minded Professor”, sumanė pasinaudoti publikos prielankumu, kol dar iš atminties nėra išblėsę minėto filmo komiški vaizdai ir situacijos.

     Būdinga, kad panašiais atvejais tokie nauji filmai, tęsdami pirmojo filmo temą ar naudodamiesi panašiomis priemonėmis, ne visada pajėgia išsilaikyti jau anksčiau pasiektoje aukštumoje. Be to, ir pati publika reikalauja ko nors naujo ir vertingesnio. Konkrečiu atveju nebūtų galima pasakyti, kad “Son of Flubber” visiškai prilygtų ankstesniam, minėtam filmui “The Absent - Minded Professor”.

     Šiame filme taip pat pagrindiniu veikėju pastebime Fred MacMurray, kaipo Prof. Ned Brainard, išradusi naują medžiagą “flubber” arba “skrendančią gumą”. Ši speciali medžiaga įgalina seną automobilį atsiplėšti nuo žemės, lyg helikopterį. Ankstesniame filme pritaikius nuostabią medžiagą krepšinio žaidėjų batams, savo kengūriškais šuoliais jie nemaža nustebino priešininkus. Šios komiškos scenos naujajame filme kartojamos jau futbolo rungtynėse.

     Genialus profesorius išranda ir naujovišką “sausą lietų”, tam tikrą priemonę sukontroliuoti orui. Iš pradžių vis dėlto ne labai sekasi, ir išdaužomi langai kelių mylių spinduliu.

     Iš pereito filmo vėl matome Nancy Olson, kaipo profesoriaus žmoną, nepraleidžiančią jokios progos jį patrukdyti, o taip pat ir Keenan Wynn, kaipo finansų bendrovės atstovą. TV ir Broadway teatrų komikas Paul Lynde, kaipo futbolo rungtynių pranešėjas, taip pat nemaža prisideda prie filmo komiškumo.

     Šis filmas, be abejo, iššauks ne vieną šypsnį, o taip pat ir nuoširdų juoką net ir iš suaugusių, bet ypač jis bus džiuginantis mūsų mažiesiems.

FIVE MILES TO MIDNIGHT

     Taip jau lyg buvo ir laukta, kad Sophia Loren, laimėjusi pereitų metų geriausiai artistei skirtą Oscar premiją už vaidybą filme “Two Women”, vėl turėtų rimčiau pasirodyti ir kitame filme. Sėkmingai atlikusi savo vaidmenį ir kitoje dramatinėje rolėje, tuo gal labiau sustiprintų pažiūras tų jos šalininkų ir gerbėjų, kurie tvirtina, kad ne visos S. Loren vertybės matuojamos centimetrais ir coliais.

     Naujame filme “Five Miles to Midnight” iš tikro S. Loren pasirodo puikiai ir įtikinančiai, stipriau negu bet kokiame ankstyvesniame filme. Čia jai tenka vaidinti jauną neapoletę, ištekėjusią tuoj po karo už amerikiečio kario (Anthony Perkins). Begyvenant Paryžiuje, tarp judviejų pasireiškia vis daugiau charakterių skirtumų ir šeimos nesusipratimų. Žmonoje vis labiau bręsta mintis atsiskirti nuo savo nesubrendusio vyro ir, jam tarnybos reikalais išskridus iš Paryžiaus į Casablanca, ji jau galutinai nutaria skirtis. Nemažai ją nustebina ir sukrečia žinia, kad lėktuvas su jos vyru ir visais kitais keleiviais žuvo nelaimėje. Dar labiau jai tenka nustebti, kai po gedulingų pamaldų grižus namo, slapta grįžta jos vyras. Jis pasižada visiškai pranykti iš jos gyvenimo, jei ji išims jam iš apdraudos bendrovės 120 tūkstančių dolerių. Mat, prieš išskrisdamas, jis tokia suma apsidraudęs. Kiek suabejojusi, žmona pagaliau sutinka ir bailiai prisistato apdraudos bendrovėn. Po eilės įtampą keliančių situacijų, filmas baigiamas nelaukta atomazga. Tad geriau jos ir neatidengti, nes tą filmą dar matysiantiems nenorėčiau sugadinti viso nelauktinumo ir įtampos malonumo.

     Anthony Perkins jau kelintas kartas iš eilės vis pasirodo nenuoramos jaunuolio vaidmenyse: psichopatas filme “Psycho”, iki juokingumo naivus filme “Phaedra”. Šiame filme tarpais atrodo lyg pamaiva ir kapryzingas vaikėzas, o kitais momentais neperkalbamas užsispyrėlis. Sulaukus 30 metų amžiaus, atrodo, būtų lyg jau ir laikas subręsti.

     Peter Viertel paruoštame filmo tekste nemaža nenuoseklumų, ypač antrojoje filmo pusėje, kurių net ir prityręs režisierius Anatole Litvak nebepajėgė išlyginti.

     Suaugusieji galės pasigrožėti rimta Sophia Loren vaidyba ir Paryžiaus vaizdais, perduodamais nespalvota fotografija.