Spausdinti

Trisdešimties 1963-1964 m. “Laiškų Lietuviams” konkurso dalyvių rašinių ištraukos.

KUNIGO REIKŠMĖ IR MISIJA

Mes gyvenam labai įdomiame amžiuje. Dėka mokslo ir technikos pažangos žmonija pasiekė aukščiausią materialini gerovės laipsni, kaip niekad prieš tai istorijoj. Bet materialinė gerovė neatnešė žmogui nei laimės, nei saugumo. Paskutinieji karai ir revoliucijos parodė, kad modernusis žmogus, netikįs dvasinėms vertybėms, nežiūrint aukštos civilizacijos, gali būti baisus ir bestiališkas. Užtat pasauly yra jaučiamas stiprus ilgesys ir noras atnaujinti religiją ir dvasinį gyvenimą. Daugelio akys krypsta į Bažnyčią, kaip dvasinių vertybių puoselėtoją. Ir čia kunigas iškyla, kaip labai svarbus asmuo. Visais laikais gyvenimas statė kunigui didelius reikalavimus, bet moderniškas pasaulis su savo naujomis ir sudėtingomis problemomis tuos reikalavimus padvigubino. Pastoracinis darbas šiais laikais nėra lengvas. Gyvename krikščioniškame pasauly, bet laiko dvasia yra antikrikščioniška. Daugumas krikščionių yra paveikti materialistinės filosofijos ir pagal ją gyvena. Todėl kunigui reikia ypatingų pastangų, kad jis galėtų pasiekti žmonių protus ir širdis. Šiais laikais idealus kunigas turi būti ne tik sielų vadovas, bet ir mokytojas, psichiatras, visuomeninkas, sociologas ir geras administratorius. Aišku, būtų juokinga ir nerealu norėti, kad vienas asmuo tas visas savybes turėtų. Juk kunigas yra toks pat žmogus, kaip ir mes, ir tuo pačiu ribotas. Bet vis tik kai kurios iš šių savybių jam yra būtinos, jei jis nori sėkmingai darbuotis sielų išganymo lauke. Pirmoje vietoje jis turi būti kilnus ir geras.    

Skirmantė

Mūsų gyvenimas yra tik degtuko žybtelėjimas ir trumpas atodūsis. Tačiau žmogus — žinodamas, kad visa yra laikina, kad jis skirtas transcendencijai, kad jo gyvenimas yra tik virš vandens rūkas rytmečio kylančioj saulėj, — nenori praeiti. Žmogaus egzistencija pareina nuo jį Sutverusiojo ir tai yra žmogaus užtikrinimas ir išaukštinimas, bet žmogus bijo savo praeinamumo, jis nenori ištirpti laike ir atsistoti prieš amžinybę. Jis nori tobulumo, siekia gėrio ir todėl suprantamas ir klausimas apie kunigo tobulumą. Tokio tobulumo turi siekti kiekvienas, tačiau kiekvienas kelias į šį yra daugiau ar mažiau priartėjimas prie atsižadėjimo, beveik prie kančios ribos ir todėl žmogui sunkiai pakeliamas. Todėl tiek maža tėra tobulų ir mes norime tobulumo bent iš kunigo, kuris savo pašaukimu jau tam tobulumui, atrodo, yra užsiangažavęs iš anksto ir, rodos, gavęs šventinimų forma palaiminimą, palengvinanti tą kelią į viršukalnę.    

Ben. Šimulis

Niekas tremtyje sąmoningai, be skriaudos sau ir savo tautai, negali mažinti kunigo riekšmės tikėjimo ir lietuvybės išlaikymo darbe.

B. Šešupė

Kuo gilesnis kunigo reikšmės supratimas, tuo nuoširdesni, atviresni ir didesni pageidavimai.

Argi nėra taip, kad vien savo pasirodymu kunigas mus nuteikia savotiškai — mes jaučiame, kad kažkas oraus įžengė į mūsų tarpą. Kunigas yra kaip ir mes, bet kartu turi kažką, ko mes neturime. Jis yra arti, tuo tarpu tarp jo ir mūsų visada išlieka atstumas. Jame yra kažkas, ko mes negalime suvokti. Rodos, jį suprantame, tuo tarpu jis lieka amžina mįslė. Jis neturi amžiaus ir padėties, jis yra visų ir visiems, nes kunigas yra kertinis akmuo kiekvieno žmogaus atpirkimo rūme.   

Žmogus

Kiek lietuvis kunigas svyruoja savo gerume ir pareigų atlikime, tiek svyruoja tikėjimas ir lietuvybė savo patvarume.    

B. Šešupė

Kunigo misija ir yra išbudinti miegą susižavėjusiųjų žeme. Priminti, kad pasauliui reikia kančios ir atpirkimo. įtikinti žmones, kad nebus išganymo be asketizmo ir atgailos, nebus malonės be mirimo nuodėmei ir gyvenimo be apsimarinimų.    

Žmogus

KRIKŠČIONIŠKO KILNUMO AUKŠTUMOJ

Savybės, kurios kunigo dvasiniame turinyje turėtų būti neatskiriama dalimi, įgyjamos per auklėj imąsi, išmąstymus, krikščioniškosios dvasios jutimą savyje, nuotaikos subrandinimą ir pagal ją elgesio ir darbų koregavimą. Kunigas turėtų būti krikščioniškojo kilnumo aukštumoje.    

Pasaulietis X-as

Gautosios ypatingos Dievo malonės turėtų įpareigoti kunigus gyventi šventu gyvenimu. Kad tai įvykdžius, būtina siekti asmeninio tobulumo, skiriant daugiau laiko maldai, mąstymui ir gilesniam Dievo pažinimui.   

Mintis

Kunigystė yra pašaukimas — tarnauti Dievui ir žmonėms. Šis pašaukimas reikalauja pasiaukojimo, pasišventimo, atsisakymo, susivaldymo šviesaus ir gilaus proto, kilnaus jausmo, didelio psichologinio žmogaus pažinimo, nusižeminimo ir atsisakymo savęs.    Aviža

TARP ŽMONIŲ ŽMOGUS

Norėčiau matyti savo dvasios vadą žmogų,... žmogų... ir dar kartą tik žmogų, neužmirštantį, kad jis tarp žmonių žmogus. Paprastas, kaip kad ir Kristus buvo paprastas žmogus — dailidė. Tuo tarpu, tarp žmonių žmogumi gyvendamas, įstengs suprasti žmogų. Žmogų puolusį, žmogų kenčiantį, žmogų triumfuojantį, žmogų vargšą ir žmogų didžturtį, žmogų vargšą dvasia ir žmogų dvasios galiūną. Pažinęs žmogų visuose jo keliuose, žinos, ko jam trūksta ir ką jis gali jam pasiūlyti Dangaus Tėvo vardu.

Pono Dievo Vagis

Kunigas ne sau, bet žmonėms.   Rūpintojėlis

Didelė nelaimė yra ta, kad tarp dvasiškuos ir visuomenės jaučiama stipri siena.

Žmogus

Jei kunigija Nepriklausomoje Lietuvoje buvo užsidariusi ir paslaptinga, tai tremtis atskleidė jos turinį iki tolimų anksčiau buvusios nežinomybės ribų... Visuomenės atžvilgiu kunigija tapo daug mažiau paslaptinga ir atsargi, o visuomenė daug mažiau rezervuota ir oficiali kunigų atžvilgiu. Tremties kunigija savo autoriteto neprarado — ji tik nusiėmė paslaptingą šydą. Naujų ateivių kartai, pergyvenusiai tokį su kunigija suartėjimo procesą tremtyje, labai sunku prisitaikyti ir turėti artimesnius bendradarbiavimo ryšius su kunigais, kurie tokio suartėjimo neišgyveno. Kaip pastarieji norėtų žiūrėti iš aukšto ir kalbėti nurodymų tonu, tai buvę tremtiniai klausia, kam to reikia: mes ieškome širdies, meilės, kilnumo, broliško artimumo ir... lietuviško susipratimo.    

Pasaulietis X-as

Kontakte su atšalusiais nuo tikėjimo ar kitų krikščioniu bažnyčių nariais kunigas turi būti meilės diplomatas.   

Stasys Šakėnas

Reikėjo kelių šimtmečių įsitikinimui, kad antagonizmas tarp krikščioniškųjų religijų yra kenksmingas. Tik naujųjų popiežių atitinkama nuotaika ir jų vedama akcija meilėje ir pagarboje iki šiol nekęstam heretikui ir klaidatikiui pradėjo naują erą. Nauja dvasia ir nuotaika turi apimti mus visus iš lietuvių tėvų gimusius brolius, kad, būdami diferenciacijoje, liktume pajėgūs bendradarbiauti vieni su kitais. Norėtume matyti lietuvi kunigą gyvą visuomenei juntama dvasia bei nuotaika, kurioje kiekvienas lietuvis galėtų jį laikyti kaip savo tikrą brolį ar tėvą. Iki šiol tikintieji akcijos žmonės (gal ir kunigija), atrodo, galvoja ir veikia taip, lyg Dievas būtų leidęs vienus gerais žmonėmis, o šalia jų kitus blogais, kad tie gerieji turėtų dirvos veikimui...    

Pasaulietis X-as

SAVOS TAUTOS REIKALAI

Visai pagrįstai norisi matyti, kad lietuvis kunigas vykdytų Katalikų Bažnyčios pripažintas aukščiausias kaip Dievo meilės taip ir patriotizmo dorybes. Kunigas šalia religinių pareigų turi rūpintis ir savo parapijiečių tautiniais reikalais, stengtis apsaugoti juos nuo nutautėjimo siaučiančių bangų, ne tik žodžiu, bet darbais ir aukomis remti naudingus lietuvių kultūrinius darbus.   

 Iš “Mano kunigo idealas”

Kunigas, kurį aš noriu matyti, turėtų būti didis patriotas.    

Purinėlis

Lietuvis kunigas mūsų tautoje yra suvaidinęs nepaprastai didelį vaidmenį. Pusė mūsų kultūros istorijos yra parašyta kunigų. Jie buvo kovotojai dėl katalikybės, dėl lietuviško rašto, dėl lietuvybės. Jie buvo rašytojai - dainiai, mokytojai, knygnešiai, socialinių reformų vykdytojai, organizacijų kūrėjai, politikai... Todėl mes su kartumu žiūrime į tuos vienuolynus ir kunigus, kurie, sąmoningai ar netekę tautinės ištikimybės jausmo, išsijungia iš bendro darbo ir nueina tarnauti kitiems, kurie laisvi, turtingi ir laimingi, kai tuo tarpu jų tėvų žemė kovoja mirtiną kovą dėl savo religinės ir tautinės laisvės. Ir negana to, ne savo krašte išaugusiems vaikams bando skiepyti menkavertiškumo jausmą tam, kas yra lietuviška.

Skirmantė

Esant visuomenei pavojinguose diferenciacijos santykiuose, norėtųsi, kad kunigai visu svoriu, visa savo esme, įsigytų dorybių pritaikymų gyvenime ir, nenuilstama akcija kartu bendradarbiaudami su visais pasišventusiais lietuviais, imtųsi įstatyti mūsų visuomenės santykius į tinkamus visų bendradarbiavimo, paramos ir susiderinimo rėmus.

Pasaulietis X-as

Aš noriu, kad mano dvasios vadas — kunigas mane mokytų man miela ir brangia lietuviška kalba.    

Pono Dievo Vagis

SKELBIANT EVANGELIJĄ

Dažnai pasauliečių tarpe linksniuojami dalykai yra pamokslai. Pasaulietis, dirbęs visą savaitę fabrike ar įstaigoje, sekmadienį nori papildyti savo dvasią prasminga mintimi, pamokymu, žvilgsniu į amžinybę ir gyvenimo tikslą. Tačiau neretai tenka pasitenkinti tik pakartotais sakiniais iš Evangelijos. Pamokslas savo esmėje turi galią uždaryti pragarą ir atverti dangų.

B. Šešupė

Rūpestingo kunigo pamokslai gerai parengti, planingi, turiningi, aiškūs ir konkretūs. Klausytojai ištroškę ne skambių žodžių, bet aiškių, konkrečių pamokymų. Daug kalbama apie žmogaus pareigą siekti šventumo, bet dar šventumo supratimas daugeliui tikinčiųjų yra labai abstrakti ir neįgyvendinama sąvoka. Ir artimo meilės supratimas yra labai miglotas, dar katalikai labai toli atsilikę nuo Kristaus Evangelijos gailestingojo samariečio. Pasigendama aiškių ir konkrečių pamokinimų vaikams, mokiniams, jaunimui, tėvams, darbininkams, darbdaviams, tikslesnių tikėjimo tiesų, doros ir liturgijos aiškinimų.

Iš “Mano kunigo idealas”

Pamokslų akcentas ne rinkliavos ir skelbimai, bet Evangelijos aiškinimas ir pritaikymas krikščioniškam gyvenimui.    

Rūpintojėlis

Dažnai kunigas vengia gyvenimiškų temų, o gražiai ir rūpestingai paruošti pamokslai arba straipsniai gyvenimiškais klausimais netenka reikšmės, nes juntama aiški gyvenimo santykių pažinimo stoka.   

 Pasaulietis X-as

Kai kunigas sako pamokslą nepasiruošęs, jis susilaukia tik užuojautos savo pašaukimui.

Aviža

Sakant pamokslus, nepalikti daug vietos žmonių išvadoms, nes, kai nėra Dievo meilės, trūksta ir dieviškos išminties. Skaudžiu pavyzdžiu yra krikščionių daroma rasinė diskriminacija.

Mintis

Kunigų sakomi pamokslai turi būti krikščioniui visos savaitės apmąstymo medžiaga ir, dvasios maistas. Pamokslai turi išryškinti žmogaus paskirti ir tikslą, atskleisti krikščioniškojo mokslo altruistinę filosofiją ir gėrio sąvoką. Pamoksluose kunigai turi spinduliuoti Dievą Jo mokslo tiesoms uždegti ir pavergti.

Žmogus

EITI SU GYVENIMU

Juo didesnis išsimokslinimas ir išsilavinimas, juo didesnė inteligencija (turiu galvoje pilna to žodžio prasme dvasinę inteligenciją) ir didesnė energija daro pilnesnį ir gilesnį žmogų, o taip pat lygiai ir pilnesnį kunigą.

Aviža

Aš nenorėčiau, kad kunigas atsiliktų nuo gyvenimo, bet kad su juo eitų kartu.

Ąžuolo Šaka

Savo kunigą norėčiau matyti nestovint vietoje, bet vis žengiant pirmyn, lavinantis, daug skaitant, rašant, kuriant, redaguojant... Purinėlis

Evangelija buvo ir bus ta pati, tačiau kiekvienas laikotarpis neša savo klaidas, nuodėmes ir problemas, į kurias tikintysis nori gauti atsakymą iš sakyklos. Šiai misijai atlikti reikia, kad kunigas būtų plačiai apsiskaitęs ir neatsiliktų nuo laiko tėkmės. Tačiau nėra jokia paslaptis, kad turime kunigų, kurie kažin ar perskaito per metus vieną knygą. Ką šitokiu atveju gali iš pamokslininko išgirsti prasilavinęs pasaulietis (nekalbant apie baigiusį aukštąjį mokslą) šių dienų idėjų, sąvokų ir problemų maišatyje? Dar blogiau, kad pamokslininko nepasirengimų pasinaudoja indiferentai ir ateistai, kurie tik ir laukia progos įeiti su savo mintimis tikinčiųjų tarpąn ir juos palenkti savo pusėn ar bent padaryti abejingais tikėjimo atžvilgiu.

B. Šešupė

Kunigas turi daug skaityti ir studijuoti. Tai praplėstų jo akiratį ir padėtų geriau pažinti žmogų, jo dvasią. (Turime tokių kunigų gana nemažai). Ir kai jis savo išsimokslinimą sujungs su savo širdimi, o savo skelbiamą mokslą įrodys savo darbais, jis bus tikras kunigas, o ne “valdininkas”.    

Aviža

VEIKLA VISUOMENĖJE

... kad jis manyje gaivintų gyvą tikėjimą, kad trauktų prie tikrojo Dievo, kad bažnyčioje iš sielos gilumos galėčiau pasimelsti, kad prie klausyklos atvirai, nuoširdžiai ir noroms eičiau palengvinti savo sąžinę ir sustiprėčiau dvasiškai.   

 Petras Pasimetėlis

Ak, nesakau, kad kunigas privalo būti nuskurdęs. Bet žinau ir to neslepiu, jog esti skaudu ir nesuprantama, regint, kai jisai krauna turtus, neištiesdamas rankos vargšui.

Ąžuolo Šaka

Ar kunigas turėtų dalyvauti politiniame gyvenime? Atrodo, kad turėtų. Mat, kunigas viešajame gyvenime yra irgi žmogus. Yra daug kunigų, kurie valstybiniame gyvenime yra suvaidinę didelį vaidmenį.   

 Purinėlis

Kunigas turi būti jautrus socialinių klausimų sprendime. Neguosti vien tik būsimu dangaus užmokesčiu už šios žemės vargus. Ne. Jis turi būti aktyvus ne vien labdaringose draugijose, kurių pagalba yra vertinga, bet ji yra vienkartė ar trumpalaikė. Jis turi būti aktyvus kovotojas už socialinį teisingumą, už geresnę socialinę santvarką.    

Stasys Šakėnas

Norėčiau jį dažnai matyti besimaišant tarp susibūrusio jaunimo ir savo dvasia bei pavyzdžiu, lyg ir nejučiomis, spūstelėjantį irklą ar reikiama linkme pakreipiantį vairą, kad grupės laivelis sraunioj srovėj neapsiverstų.

Ąžuolo Šaka

Kunigas savo parapiją turėtų kiaurai visą pažinti: žinoti visus vargšus ir turtuolius, uolius tikinčiuosius ir atšalėlius. Prie kiekvienos parapijos turėtų veikti gailestingųjų samariečių būreliai, kurie rūpintųsi parapijos vargšų šalpa ir ligonių motinų vaikų globa. Kristaus paskelbtą artimo meilę reikia vykdyti darbais, o ne skambiais žodžiais.

Iš “Mano kunigo idealas”

Jis turi dalyvauti jaunuomenės sambūriuose, lietuviškuose parengimuose, vadovauti organizacijoms ir t. t. Ypač lietuvių jaunuomenės organizavimas — tai kunigo rūpestis.

Purinėlis

Kokį mes norime matyti kunigą? Be abejo, gerą, kad mūsų pačių ir visų kitų, kurie abejingi ar netikį, tikėjimas būtų sustiprinamas. Norime matyti kunigą ne nuplyšusį ar einantį už kitą mirti, bet tikintį, kad asmeniškas neturtas ar auka labiau liudija Dievą negu deklaracinis žodis, tegu ir iš labai puošnios sakyklos.

Ben. Šimulis

NUOMONĖS APIE NUOMONES

Žmonės daro išvadas iš kunigo veiksmų, elgesio, kalbos. Patyrimas rodo, kad giliau mąstantieji yra santūresni išvadose ir tų išvadų platinime, kai apsprendlmas liečia asmenis, asmenų grupes, luomą ar kt. Todėl viešojoje opinijoje, kartais išpopuliarintas, kad ir kunigystės luomo apsprendimas nebūtinai turi būti tikras. Yra žinoma, kad ir mūsų visuomenėje yra labai išpopuliarinti kunigo pašaukimą nuvertinantieji momentai, kaip saiko neišlaikymas, materializmas ir t. t.... Kadangi kunigas visuomenėje yra orus asmuo, žmonės tai, ką greičiau pastebi, daugiau ir akcentuoja.

Pasaulietis X-as

Reikalauti yra lengva, statomus reikalavimus patenkinti nėra visada galima, tačiau juos pasvarstyti gali būti sveika ir pravartu. Žmogus

... prašau gerbiamų kunigų ir vienuolių nekreipti daug dėmesio į žmonių pageidavimus ir nuomones. Tebūna visų mūsų pasisakymai, lyg nemokančių melstis žodžiai, prašantys jums Dievo gausių malonių.   

 Mintis

Mūsų lietuviškosios išeivijos santykiai iki šio-liai vis dar yra pavojingame distancijų išsiplėtime, kurį mes pratę vadinti visuomenės susiskaldymu. Kada viena visuomeninė kategorija kitos veikloje nemato nieko teigiamo, jai nelinki nieko gero, vyrauja savo rūšies neapykanta ir trynimasis, tada ir kunigo apsprendimas — geras ar blogas — daugiau priklauso ne nuo jo dvasinio turinio, o nuo to, kiek jis simpatizuoja, simbolizuoja ar paremia atskiros kategorijos ar asmens siekimus.

Pasaulietis X-as

Daugelis žmonių kunigą mato savotiškai: jie stebi jo paviršių ir jo žmogiškąsias savybes. Jie nesistengia suprasti pilnumos ir misterijos, kuris vyksta jo visame pašaukime. Daugeliui kunigų luomas yra vien tam tikra socialinė institucija, atliekanti tam tikras funkcijas visuomenėje. Tikrumoje gi kunigystė yra tęsinys Kristaus, Pirmojo Kunigo, darbo...

Žmogus

KUO GALIME PRISIDĖTI

Kaip kiekvienas žmogus, taip ir kunigas, daug ką išsineša iš šeimos, pasisavina iš aplinkos, iš gyvenamojo laiko kultūros ir civilizacijos. Jei taip, tai ar nuoseklu ir logiška būtų, rašant, kokį aš noriu matyti kunigą, tik nustatyti rėmus kunigui, paryškinti norimas matyti kunigo savybes, bet nieko nepasakyti, kiek ir mes prisidedame prie tokio kunigo formavimo?

Rūpintojėlis

Iš kitos pusės, visa tikinčiųjų visuomenė turi pareigų kunigo atžvilgiu. Kaip laive išgyvenama bendra baimė ir saugumo pavojus audros metu, taip ir tikintieji turi turėti su kunigu bendrus rūpesčius išganymo darbe. Jie turi sudaryti sąlygas, kad kunigui atpultų materialiniai ir administraciniai rūpesčiai, kad jis galėtų pasišvęsti vidaus pasaulio puoselėjimui ir apaštalavimui.    

Žmogus

Mes visi, trokšdami reikiamo kunigo savoj aplinkoj, stokime į tokį darbą, kuris suteiktų mums patiems ir visiems mūsiškiams ne tik kūno ir proto stiprybę, bet ir tinkamai subrandintų mūsų nusiteikimus.

Šušvė Žostautas

Šis numeris yra iliustruojamas vaizdais Pasaulinės Parodos Niujorke.

Algimantas Kezys, S. J., ruošia savo antrąją foto parodą šių metų lapkričio 21-31 d. Jaunimo Centre Čikagoje, išstatydama fotografijas iš Pasaulinės Parodos Niujorke, tema “Tai sudaro pasaulį”.

Feierverkai naktį


Niujorko valstybės pavilijono bokštai