Spausdinti

Redakcija ir Administracija sveikina skaitytojus Kalėdų ir Naujų Metų proga

■    ŽMONĖS SU MUMIS

     Kai kas sako, kad skaičiai nieko nereiškia. Tai tiesa, jei tie skaičiai telieka tik ant popieriaus. Tačiau jei jie nusako gausumo tikrovę, jei jie pulsuoja gyvybe, o ypač jei už kiekvieno vieneto yra žmogus, tada ir skaičiai tampa gyvais.

     Pagal paskutinį Jungtinių Tautų pranešimą, 1962 m., pasaulyje buvo 3,135,000,000 žmonių, per metus priaugant dar po 60 milijonų.

     Šiuo metu apie 20% visos žmonijos gyvena komunistinėj Kinijoj, t. y. apie 670 — 680 milijonų. 1962 m. Indija turėjo 449 milijonus gyventojų. Sovietų Sąjunga — 221, JAV— 187, Indonezija— 98, Pakistanas— 97, Japonija — 95, Brazilija — 75, Vakarų Vokietija — 55, Anglija — 53. Maždaug du trečdaliai viso pasaulio gyventojų yra suminėtuose kraštuose. Ploto atžvilgiu didžiausi kraštai yra Sovietų Sąjunga, Kanada, komunistinė Kinija, JAV, Brazilija, Australija, Indija ir Argentina.

     Jei šie skaičiai būtų tik ant popieriaus, galėtume juos tuoj pat užmiršti. Bet už kiekvieno iš jų yra asmuo; už vieno — tu, už kito — aš. Baigdami 1964 m., prisimename, kad mus visus riša bendras gyvenimas, bendri rūpesčiai, bendra istorija, atsakomybė ir bendras likimas.

■    BADAS MŪSŲ TARPE...

     Sotiems neįtikinančiai skamba oficialios Jungtinių Tautų žinios, kad daugiau kaip pusė žmonijos tebegyvena nuolatos išalkusi, kad kasdien iš bado miršta 10,000 žmonių ir kad 10 metų bėgyje vien Indijoje iš alkio mirs 50,000,000 vaikų, jei laiku nebus suteikta pagalba. Tuo tarpu sočiuos kraštuose, o ypač JAV, valgoma ne tik iš reikalo, bet ir iš nuobodumo. Badas seniai mūsų tarpe, tik mes jo nepastebėjom.

■ ...KURĮ PRADEDAM PASTEBĖTI

     Badą ir sotieji pradeda pastebėti. Jungtinių Tautų iniciatyva jau 1963 m. birželio mėnesį Washingtone buvo sušauktas specialistų Pasaulinis Maisto Kongresas apsvarstyti situaciją ir strategiją kovai prieš badą. Dedamos pastangos planus palaipsniui įgyvendinti. Didžiausios kliūtys — lėšų stoka.

■    POPIEŽIAUS TIARA

     Katalikų misijonieriai tautas nedateklyje rėmė maistu ir kitomis priemonėmis. Tačiau visko dar yra per maža. Atsivėrus diskusijoms apie tarpusavį tautų bendradarbiavimą, pasaulietis James Norris atkreipė Visuotinio Bažnyčios Suvažiavimo dėmesį į neturtingąsias tautas ir prašė paskelbti "atsišaukimą veiklai..., kad katalikai pilnai prisidėtų prie pasaulinio masto ofenzyvos prieš neturtą". Tuoj po to Vokietijos primatas Koelno kardinolas Frings, pritardamas, pasiūlė įsteigti sekretoriatą, kuris koordinuotų tarptautinę katalikų šalpos veiklą ir bendradarbiautų su kitomis tarptautinėmis šalpos organizacijomis bei pačiomis Jungtinėmis Tautomis. Šalia to, vyskupas Swanstrom priminė vyskupų ir kunigų atsakingumą "padėti Dievo Tautai atsikelti iš neturto ir skurdo bedugnės". Po kelių dienų simbolišku mostu popiežius Paulius VI paaukojo savo triaukštę karūną - tiarą alkstantiems sušelpti. Jau prieš tai jis buvo paskyręs 120,000 dolerių vertės maisto, vaistų ir drabužių Indijai savo kelionės proga.

     Tai ženklai, rodą Bažnyčioj didėjantį norą padėti neturtingiesiems ir alkstantiems. Nėra nė mažiausios abejonės, kad tokius norus seks darbai.

■    BAŽNYČIOS SUSIRINKIMAS

     II Vatikano Susirinkimo trečioji sesija pasibaigė lapkričio 21 d. Prasidėjusi (vieno vokiečių korespondento išsireiškimu) su "Hitze und Hetze", su diskusijų įkarščiu ir skubėsiu, vėliau savo tempą sulėtino, kai buvo paskelbta, kad po jos įvyks dar viena sesija.

     Buvo svarstyta visa eilė svarbių klausimų: Bažnyčios vaidmuo moderniame pasaulyje, pasauliečių rolė ir apaštalavimas, kunigų ir vienuolių uždaviniai, Marijos vieta Bažnyčioje, misijos, santykiai su kitais krikščioniais ir nekrikščioniais. Progresyvioji "atvirų durų" dauguma (virš 85% vyskupų) šiais klausimais išreiškė daug pozityvių idėjų, pasisakė už vyskupų kolegiškumą (t. y. už jų apaštališką įpėdinystę ir tuo pačiu galią kartu su popiežiumi valdyti visuotinę Bažnyčią), bet atmetė siūlomas schemas apie kunigus ir misijas, kaip nepakankamai konkrečias (nors pastarąją pats popiežius savo kalboje skatino, kiek pataisius, priimti).

     Pozityvūs Susirinkimo vaisiai: parodytas dėmesys žmonijos badui ir neturtui (žr. "Popiežiaus tiara", šio nr. 362 p.), priimtas vyskupų kolegiškumas bei tekstas apie santykius su žydais, nelaikant juos kaltais už Kristaus nužudymą.

     Laukiančiuosius religijos laisvės dokumento priėmimo nuliūdino balsavimo atidėjimas sekančiai sesijai (tur būt, dėl politinių implikacijų, ypač Italijoj ir Ispanijoj), nors vyskupų dauguma net raštu prašė popiežiaus leisti balsuoti šioj sesijoj.

■ IŠLAIDŽIOJI GENERACIJA

     JAV-ėse ištisa biznio šaka yra nukreipta į paauglius. Ir yra dėl ko. Pernai amerikiečių jauniai išleido 11 bilijonų dolerių pasilinksminimui, kosmetikai, drabužiams, valgiams.

     Beveik viską, ką jauniai gauna iš tėvų ar užsidirba patys, išleidžia. Labiau negu bet koks kitas šiai priaugančiai kartai tinka "išlaidžiosios generacijos" vardas. Apie jaunuomenės išlaidumą kalba ir kitos pasiturinčios tautos, ypač iki šiol taupūs buvę vokiečiai.

     O kaip lietuviukai? Tos temos kai kuriuos atsakymus, o dar daugiau svarstytinų klausimų talpina šio numerio straipsnis: "Tėti, duok man dolerį!" (386 psl.).

■    TAUTINĖS PARAPIJOS

     Įvairiuose JAV didmiesčių senamiesčiuose ima apsigyventi nauji imigrantai, iš Pietų atvykę negrai, portorikiečiai, pabėgėliai iš Kūbos. Tuose rajonuose tebestovi prieš keliasdešimt metų įkurtos italų, lenkų, lietuvių, vokiečių bažnyčios ir mokyklos, kurios tebeaptarnauja tautines bendruomenes. Amerikiečių spaudoj pasigirsta balsų, siūlančių tas tautines parapijas panaikinti, nes jos padedančios segregacijai ir stabdančios ateivių asimiliaciją. Problema sunkiai išsprendžiama. Amerikiečiai turi nepamiršti, kas tas bažnyčias ir mokyklas įkūrė ir kad atskiros grupės savo įnašu ir lojalumu prisideda prie JAV gerovės. Tautinėms grupėms taip pat reikia prisiminti, kad tik stiprios, gyvos ir jų pačių aktyvia veikla remiamos parapijos išsilaikys, bet taip pat, kad, jei kitaip nebūtų įmanoma mažesnių naujai atėjusių grupių aptarnauti, tektų joms atverti savo duris.

■ LIETUVIŠKAS TAIKOS KORPAS

     Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos tarybos suvažiavime Čikagoje š. m. lapkričio 14 d. jėzuitų provincijolas tėv. B. Markaitis, S. J., iškėlė reikalą ieškoti pasišventusių jaunų lietuvių, kurie galėtų Taikos Korpo pavyzdžiu pasidarbuoti porą metų Pietų Amerikos lietuvių tarpe. Tokių atsidavusių darbuotojų reikėtų ir Vasario 16 gimnazijai Vokietijoje bei kitoms lietuvių kolonijoms užjūrio kraštuose.

■    KAS MUMS RŪPI

     Kaip iš "L. L." konkurso dalyvių pasisakymų matyti (žr. pereito nr. 330-331 psl.), pasauliečiai domisi pamokslais ir nori juose išgirsti gyvenimiškų temų. Gal kartais pamokslai būtų naudingesni, jei ne tik pamokslininkas, bet ir klausytojai nutartų apie ką kalbėti. Kai kuriose bažnyčiose imama atsiklausti lankytojų. Šį rudenį Čikagos lietuvių tėvų jėzuitų koplyčioje pasauliečių buvo pasiūlytos sekančios temos: Džiaugsmas, Į Dievą per žmogų, Jaunystės kultas ir Bažnyčia, Ar žmogus, eidamas senyn, turi apkiausti, Neturtas ir krikščionis, Pasimatymai berniuko su mergaite, Marijos vieta Bažnyčioje, Išganymas poromis (vedybos, kaip kelias į Dievą) ir kt.