Spausdinti

     TEBEVYKST4S VISUOTINIS BAŽNYČIOS SUVAŽIAVIMAS YRA VIENAS DIDŽIAUSIŲ ĮVYKIŲ ŠIAME ŠIMTMETYJE. JO SVARB4 AKCENTUOJA NE TIK KRIKŠČIONIŠKOJI, BET JR PASAULIETIŠKOJI SPAUDA. NUO JO PRIKLAUSO. KURIA KRYPTIMI PASUKS NE TIK KATALIKŲ BAŽNYČIA, BET IR PASAULIS, IR KOKIĄ ĮTAKĄ JI DARYS ŠIŲ LAIKŲ ŽMONIJAI. NE BE REIKALO ŠIAM SUVAŽIAVIMUI YRA SKIRIAMAS TOKS DĖMESYS. NORĖDAMI TIKSLIAU INFORMUOTI LIETUVIŠKĄ VISUOMENĘ, DEDAME IR MES APIE SUVAŽIAVIMĄ DAUGIAU MEDŽIAGOS. JO ANTROSIOS SESIJOS APŽVALGĄ (1963. VIII. 29XII. S) ŠIAME IR SEKANČIAME NUMERYJE PATEIKS DR. A. LIULEVIČIUS. VIENAS IŠ ARTIMIAUSIAI SUVAŽIAVIMĄ STEBINČIŲ LIETUVIŲ PASAULIEČIŲ

DR. ARŪNAS LIULEVIČIUS

NORS JONAS XXIII MIRŠTA, SUVAŽIAVIMAS TĘSIAMAS

     1963 birželio mėnesį miršta popiežius Jonas XXIII. Po kelių savaičių nauju popiežiumi išrenkamas Milano arkivyskupas kardinolas Montini, savo dvasia artimas mirusiam popiežiui. Pirmame savo pranešime naujasis popiežius Paulius VI paskelbia, jog visuotinis Bažnyčios Suvažiavimas būtų tęsiamas. Antrosios sesijos atidarymo data yra skiriama rugsėjo 29 diena.

     Suvažiavimo pirmoji sesija buvo paženklinta dramatine įtampa. Išryškėjo du poliai pažiūrose į Bažnyčia: konservatyvi grupė, laikanti Bažnyčią priešų apgulta tvirtove, prieš piktą pasaulio įtaką linkusi kovoti disciplina, dekretais ir definicijomis; ir pažangioji grupė, žvelgianti į Bažnyčią ne kaip į armiją, bet kaip į Dievo šeimą; pagal Jono XXIII norus besirūpinanti krikščionių vienybe labiau, negu naujų herezijų apybraižomis.

     Suvažiavimo svarstymams schemas paruošė komisijos, kuriose vyravo konservatyvieji. Pirmoje sesijoje visų nustebimui atrasta, kad pažangieji nėra mažuma — vien Prancūzijos ir Vokietijos vyskupai, bet priešingai jų mintims pritarė daugelis vyskupų iš Afrikos, Azijos ir Šiaurės Amerikos. Kadangi daugelis schemų (Bažnyčia, tikėjimo šaltiniai, komunikacija, ekumeninis sąjūdis) buvo paruoštos ne taip, kaip Suvažiavimo dalyvių dauguma pageidavo, schemos buvo sugrąžintos padidintoms komisijoms, kad antrąjai sesijai būtų pateikta priimtinesnė redakcija. Pirmoje sesijoje rasta priimtina tik liturginė schema.

     Pirmoji sesija buvo negausi nutarimais, bet juk tai suprantama — daug laiko užtruko, kol išaiškėjo Suvažiavimo tikslai ir metodai. Užtat laukėme antrosios sesijos — visiems dalyviams supratus daugumos idėjinę orientaciją, darbas turėjo eiti labai sklandžiai.

     Savaitė iki antrosios sesijos atidarymo. Vėl džiugi žinia: popiežius kalba savo kabinetui — Romos kurijai. Savo kalboje jis užsimena, kad laikas reikalauja, jog Bažnyčios administracinis aparatas irgi prisitaikytų prie naujųjų sąlygų: popiežius lauktų, kad broliai vyskupai daugiau prisidėtų prie Bažnyčios valdymo. Iš kurijos jis tikisi paramos reformų įgyvendinime. Popiežiaus žodžiai tikrai mieli pažangiesiems, nes juose girdėti vyskupų kolegiškumo mintis, kurią šio sparno teologai puoselėja.

ANTROSIOS SESIJOS PRADŽIA

     Štai rugsėjo 29 diena:iškilmingai atidaroma antroji sesija. Popiežius valandą už-trukusioj atidarymo kalboj kreipiasi į viso pasaulio krikščionis, kviesdamas tiesti kelią į krikščionių vienybę. Paulius VI, rodos, kalba dar drąsiau už savo pirmtaką Joną XXIII: klausytojai nustebinti ir sujaudinti jo prašymu atsiskyrusiems krikščionims atleisti Romai, jei jie jaustųsi pažeisti šio ilgo ir skaudaus atsiskyrimo metu.

PASAULIEČIAI SUVAŽIAVIME

     Pirmadienis, rugsėjo 30.Iš Romos pasklinda nemaloni neoficiali žinia: būk tai, miesto vikarijatas paliepė katalikiškiems Romos knygynams nepardavinėti Robert Kaiser, Xavier Rynne, Hans Kueng ir Teilhard de Chardin knygų (pirmųjų dviejų autorių knygose aprašoma praeitais metais vykusi Suvažiavimo pirmoji sesija). Malonesnė žinia: paskelbiamas sąrašas dešimties katalikų pasauliečių, kurie kviečiami dalyvauti Suvažiaviman kaipo ekspertai — klausytojai: amerikietis James J. Norris, NCWC Katalikų Pašalpos Tarnybos vykdomojo direktoriaus padėjėjas; italas Silvio Golzo, Pastovaus Komiteto Tarptautiniams Pasauliečių Apaštalavimo Kongresams Ruošti pirmininkas, italas Raimondo Manzini, L'Osservatore Romanoredaktorius, italas Francesco Vito, katalikų Švenčiausios Širdies Universiteto Milane prezidentas; prancūzas Henri Roliet, Tarptautinės Katalikų Vyrų Federacijos pirmininkas; prancūzas Jean Larnaud, Tarptautinių Katalikų Organizacijų Koordinacinio Centro generalinis sekretorius; ispanas Ramon Sugranayes de Franch, Tarptautinių Katalikų Organizacijų Konferencijos pirmininkas; lenkas Mieczyslav de Habicht, Tarptautinių Katalikų Organizacijų Konferencijos pastovusis sekretorius; argentinietis Juan Vasquez, Tarptautinės Katalikų Jaunimo Federacijos pirmininkas, ir belgas Auguste Vanistendael, Tarptautinės Krikščionių Amatų Unijų Konfederacijos generalinis sekretorius.

DISKUSIJOS APIE BAŽNYČIĄ

     Pirmadienį, IX. 30,prasideda diskusijos dėl naujai suredaguotos schemos apie Bažnyčią. Nuo praeito gruodžio schemai pasiūlyti 372 pakeitimai, kuriuos teologinė komisija svarstė ir įtraukė į schemą. Pirmosios dienos diskusijos liečia schemoje keliamą Bažnyčios, kaip misterijos, sąvoką. Arkivyskupas Ermengildo Florit pastebi, kad žodis pašaliečiui sudarys įspūdį, kad Bažnyčia tolima, nesuprantama. Koelno arkivyskupas kardinolas Frings teigia, kad misterijos elementas yra esminis. Spaudos konferencijai teologas kun. Francis J. Connell paaiškina, kad žodis "misterija" kilęs iš graikų mysterion:originale nėra jokios implikacijos apie tamsumą ar paslaptį: reikšmė esanti šventumas, kokybė, ruošianti kelią malonei. Jau pirmame posėdyje vėl iškyla konfliktas tarp siauro, juridinio žvilgsnio į Bažnyčią, ir platesniojo gyvybiniai reikalingo ekumeniniam judėjimui.

     Antradienis, X. 1.Balsuojama, ar svarstymams priimti pakeistą schemą apie Bažnyčią. balsuoja 2231, prieš— 43, už, su rezervacijomis (juxta modum), — 3, negaliojantįs 24 balsai.

     Trečiadienis, X. 2.Vakar italas vysk. Primo Gasbarri siūlė, kad schema apie Bažnyčią turėtų skyrių apie jos santykius su valstybe. Šiandien Mančesterio vyskupas Primeau užsiminė, kad tuo klausimu turėtų būti paskelbta deklaracija.

     Ketvirtadienis, X.3. Vatikanas praneša, kad išleistas iš kalėjimo arkivyskupas Josef Beran, Čekoslovakijos primatas, vokiečių okupacijos metais kalintas Dachau koncentracijos stovykloje. 1949 m. po komunistų perversmo Čekoslovakijoje, krašto teisingumo ministeris atėjo į vyskupo rūmus reikalauti, kad Bažnyčia paklustų partijos reikalavimams. Beran nieko neatsakė, tik iš spintos išsiėmė kalinio skarmalus ir tarė: "Einam, aš pasiruošęs".

     Suvažiavimo sesijoj jugoslavas arkivyskupas Seper siūlo, kad Bažnyčios schemos tekstas atkreiptų ypatingą dėmesį į Izraelio tautą dėl jos artimų ryšių su Bažnyčia per Senąjį Testamentą. Nuo sesijos pradžios girdėti gandai, kad ruošiama deklaracija, kurioje bus apibrėžiama katalikų laikysena nekrikščionių, ypač žydų, atžvilgiu. Suvažiavimo dalyviams išdalinamas antras schemos skyrius apie hierarchinę Bažnyčios struktūrą, kuriame yra pasiūlymas atgaivinti diakonatą.

AR REIKIA DIAKONŲ

     Penktadienis, X. 4.Kardinolas Spellman Suvažiavimo posėdyje kalba prieš diakonato atgaivinimą, nes tai būtų didelė našta seminarijų sistemai. Jo nuomone, nėra tikslo atgaivinti pasenusį dalyką: diakonų darbą šiuo metu gali atlikti kompetentingi pasauliečiai; taip pat diakonatas gali sumažinti kandidatų skaičių kunigystei, ypač jei diakonams būtų leista vesti. Už diakonų celibatą kalba taip pat ir kardinolai Ruffini ir Bacci. Suvažiavimo dalyvių pokalbiuose girdėti palankūs atsiliepimai apie Winnipego ukrainiečių arkivyskupo Maxim Hermaniuk pasiūlymą įsteigti vyskupų atstovybę prie Apaštališkojo Sosto.

A. Kurauskas ŠKICAS, tušas

 

     Pirmadienis, X. 7.Kardinolai Paul Emile Leger (Montreal), Franz Koenig (Viena) ir Joseph Lefebvre (Bourges) pasisako už vyskupų kolegiškumą. Jų nuomone, vyskupų kolegiškumo pabrėžimas visai nesumažintų popiežiaus primato Bažnyčioje. Miuncheno kardinolas Doepfner gina diakonatą: į jį būtų pritraukiami žmonės su specialiomis kvalifikacijomis; tai nebūtų koks nors naujas išsigalvojimas, nes jau apie tai buvo kalbėta Tridento Suvažiavime.

     Trečiadienis, X. 9.Per dvi dienas priimta 12 liturginės schemos pakeitimų; už balsavo virš 2200, prieš— mažiau 100. Vienas iš šiandien priimtų pakeitimų: sekmadienio ir švenčių Mišiose, jei Mišiose dalyvauja kongregacija, turi būti pamokslas apie tikėjimo paslaptį ir krikščioniško gyvenimo normas; neužtenka bendro moralinio pašnekesio, neturinčio nieko bendro su Mišių skaitymais.

     Ketvirtadienis, X. 10.Baltimores arkivyskupas Shehan siūlo paryškinti tekstą apie popiežiaus neklaidingumą, kad būtų aišku, jog popiežiaus dogmatinės apybraižos nėra skelbiamos prieš ar be Bažnyčios sutikimo,

     Pirmadienis, X. 14.Šiandien susirinkimas balsavo dėl antrojo liturginės schemos skyriaus: 1417 — už; 36 — prieš;781 — už su rezervacijom; 8 negalioja. Skyriaus redakcija tokiu būdu nepriimta, nes reikalinga dviejų trečdalių dauguma. Popiežius Paulius VI šiandien pakeitė Rytų patriarchų vietas — jie dabar bus prie altoriaus, lygūs su kardinolais. Šiuo reikalu Rytų patriarchai buvo nusiskundę.

     Antradienis, X. 15.Vyskupai nubalsavo baigti ilgai užsitęsusius debatus apie Bažnyčios struktūrą.

DEKLARACIA APIE ŽYDUS

     Ketvirtadienis, X. 17.Pradėtas diskutuoti trečiasis schemos skyrius apie pasauliečių rolę Bažnyčioje. Be to, pranešama, kad yra paruošta deklaracija, kurioje teigiama, kad yra neteisinga ir kenksminga kaltinti žydus už Jėzaus mirtį; taip pat — kad Bažnyčia griežtai smerkia neapykantą žydams bei jų persekiojimą ir dėl to tie, kurie tuo nusikalto, yra užsitarnavę atskyrimo. Šis dokumentas yra Sekretoriato Krikščionių Vienybei paruoštas. Sekretoriato pirmininkas yra kardinolas Bea, 82 metų vokietis jėzuitas. Dokumentas turėsiąs stiprių istorinių implikacijų. Jis bus ketvirtasis ekumeninės schemos skyrius, prie kurio jungsis sąžinės laisvės deklaracija.

APIE BAŽNYČIOS - VALSTYBĖS SANTYKIUS

     Penktadienis, X. 18.Lodz arkivyskupas Michal Klepacz teigia, kad Bažnyčios interesams dažnai naudingesnis atsiskyrimas nuo pasaulinės valdžios; todėl yra netikslu "Bažnyčios atsiskyrimą nuo valstybės" pavadinti "nelaimingu" (infaustae). Keli Amerikos vyskupai taip pat išreiškė pageidavimą, kad šiuo klausimu nebūtų palikta vietos nesusipratimams. Susirinkimas balsuoja už tretįjį liturgijos schemos skyrių: 1130 — taip, 30 — ne, 1054 — taip, su rezervacija.

     Antradienis, X. 22.Kardinolas Suenens diskusijose apgailestavo faktą, kad moterys nebuvo pakviestos į pasauliečių klausytojų tarpą. Spaudos konferencijoje arkivyskupas Roberts sutiko su kardinolu Suenens, nes, jo žodžiais, "nėra neįmanoma, kad Šventoji Dvasia kalbėtų per moteris". Arkivyskupas Roberts taip pat iškėlė mintį, kad pasauliečiai turėtų Vatikane turėti pastovius gynėjus, kurie galėtų ginti cenzūros bylas ar pasauliečių teisę traukti teisman savo arkivyskupą: jei pasaulietis apkaltina savo vyskupą civiliniame teisme, jis ekskomunikuojamas; tuo tarpu vyskupas turi teisę užvesti civilinę bylą prieš savo diocezijos narį.

PLOJIMAS DĖL RASIŲ LYGYBĖS

     Ketvirtadienis, X. 24.JAV vyskupai stipriai pabrėžė rasinės lygybės reikalą (vysk. Robert Tracy kalbėjo visų vardu). Po vysk. Tracy kalbos susirinkimo dalyviai plojo, nors plojimas yra draudžiamas Susirinkimo posėdžiuose. Tą pačią dieną vyko debatai, ar reikia turėti atskirą schemą apie Mergelę Mariją. Už atskirą schemą kalbėjo Manilos kardinolas Santos; už tos temos įjungimą į Bažnyčios schemą pasisakė Vienos kardinolas Koenig. Be to, buvo tęsiami balsavimai dėl liturginės schemos: patvirtintas ketvirtas skyrius, liečiąs brevijoriaus parėdymus.

BAIGIASI KETVIRTA SAVAITĖ

     Šeštadienis, X. 26.Vakar patvirtintas penktasis liturgijos schemos skyrius, kuriame pranešama, kad Bažnyčia nėra priešinga pastoviai Velykų datai. Vyskupai kalba, kad, jei tokiu tempu diskusijos toliau tęsis, Suvažiavimas truks bent dešimt metų. Laukiama dviejų balsavimų. Pirmasis įvyks antradienį; bus balsuojama, ar Mergelės Marijos tema diskutuotina atskirai, ar įjungtina į Bažnyčios schemą. Antrasis balsavimas jau buvo skelbtas prieš dešimt dienų, bet dar iki šiol nebuvo pateikta jo medžiaga: kai spalio 15 d. buvo nutarta baigti debatus apie Bažnyčios hierarchinę struktūrą, buvo taip pat nuspręsta, kad moderatoriai debatuose keltas mintis suves į keturis klausimus ir spalio 17 d. pateiks Suvažiavimo dalyviams balsuoti. Tačiau tie klausimai dar nebuvo pristatyti.

     Taip baigėsi ketvirtoji Suvažiavimo savaitė.

(antroji dalis — sekančiame numeryje)