Spausdinti

ATSILIEPIMAI

     Džiugu, kad religinis žurnalas skiria tiek daug dėmesio menui ir apskritai kultūrai. Norėtųsi, kad ir literatūra nebūtų aplenkta.

     Su geriausiais linkėjimais—

B. Brazdžionis, "Lietuvių Dienų" vyr. redaktorius

     “Laiškai Lietuviams” — puikūs savo turiniu ir estetika.

Kun. J. Pakalniškis

     Kada laikraštėlis išeidavo vos poros lapų, jo turinys buvo gana menkokas, bet mielai laukiamas ir suprantamas visokio išsilavinimo žmonėms... Vėliau “L. L.” pašoko gerą šuolį...

     Mano nuomone, “L. L.” dabar veda puikiausią liniją. Šis žurnalas yra puikus ir labai gerai suprantamas lietuviui katalikui su viduriniu mokslu. O tokių lietuvių, kaip aš manau, tremtyje yra kaip tik didžiausias nuošimtis.

E. Majauskienė

DAR SU ŽMONA...

     Ačiū už du numerius “L. L.”, susipažinimui atsiųstus. Gaila, kad negaliu užsiprenumeruoti. Mat, žmona gauna “L. L.”. Ačiū Dievui, mudu su žmona dar drauge gyvename...

J. V.

IR KITOS TAUTOS TURI TOKIŲ PAT SIEKIMŲ IR VARGŲ KAIP IR LIETUVIAI

     Šiuo laiku gyvename įtampų laikotarpį, nes iškilo būtinas reikalas suteikti lygias teises visiems žmonėms, nežiūrint rasės, tautybės, religijos ar asmeniškų įsitikinimų, nenorint, kad žmonės su susiaurintomis teisėmis virstų valstybę griaunanti jėga. Šis sąjūdis ypatingai pagyvėjo JAValstybėse. Kartu šis sąjūdis užklupo daugelį žmonių, kurie kitiems žmonėms nenori suteikti lygių teisių. Tai daugiausia žmonės be moralės, gyveną įvairiais gandais, užkietėję neapykanta ir yra įpykę prieš vieną ar kitą rasę ar tautybę.

     Ir kaip malonu, kad “L.L.” žurnalas ėmėsi iniciatyvos su rimtais ir gerai paruoštais straipsniais ateiti į pagalbą lietuviams suprasti to naujojo sąjūdžio svarbą.

     Didelę klaidą daro tie su išsigimusiu patriotizmu lietuviai, kurie mato tik blogį negrų, žydų, lenkų ar latvių veiksmuose. Jie užmiršta, kad tos tautos kaip ir lietuviai gimdami nepasirinko savo tėvų, rasės ar tautybę, bet viską paveldėjo iš tėvų. Ir kitos tautos turi tokių pat siekimų, sunkumų, vargų ir tragedijų kaip ir lietuviai. Bendroje išvadoje visi yra tokie patys žmonės.

     Kai pažiūrime į spalvų spektrą, tai matome, kad tarp spalvų nėra preciziškos ribos, o matosi tik tariamoji riba. Todėl žmonės su dvasine kultūra negali skirstyti žmonių tik į blogus ar gerus, piešdami juos juoda ar balta spalva. Stebėdami žmones, matome, kad, kaip ir spektre, piešiama juoda spalva tam tikrais atvejais peržengia ribą į baltą, o piešiama balta spalva palinksta į juodą.

     Kaip žinome, ateiviai JAV neoficialiai yra traktuojami kaip antros klasės piliečiai; todėl jie, tur būt, neturės progos įsijungti į rasių ir tautų problemų sprendimą. Bet senoji karta galėtų jaunajai kartai palikti rimtų žmonių paruoštas studijas, kaip buvo tvarkomi mažumų reikalai Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš buvusių klaidų galėtų pasimokyti jaunoji karta, kuri, gal būt, kada nors perims laisvos Lietuvos vadovavimą.

V. Juraitis Žr. "Gėrį kituose matyti” šio nr. 111 psl.Red.

DEIMANČIUKAS...

     Džiugu, kad “L. L.” eina pirmyn su laiku.

     Neiškenčiu nerašęs, nes paskutiniame numeryje tarp visų gerų straipsnių radau tikrą deimančiuką. Tai Arūno Liulevičiaus “Dirbame, nes esame broliai”. Straipsnio originalios ir taip teisingos mintys tiesiog žavi visus. Daugiau panašių straipsnių!

V. Kolyčius