A. L.
• Konstitucija
Liturginė konstitucija yra suskirstyta į septynis skyrius. Jų pirmasis duoda bendrus principus liturgijos atnaujinimui: “Sielų ganytojai turi suprasti, kad pildant liturgiją, yra daugiau reikalaujama, negu vien tik ceremonijų įstatymų užlaikymo: jų pareiga užtikrinti, kad tikintieji dalyvautų, pilnai suprasdami, ką jie daro, aktyviai įsijungę į apeigas ir praturtinti jo išdavomis”.
Pateikiamos tokios bendrinės reformos normos: 1. Šventosios liturgijos tvarkymas priklauso vien Bažnyčios autoritetui, t. y. Apaštališkajam Sostui ir, kaip įstatymai nurodo, vyskupui. 2. Įstatymo duota teise, liturgijos tvarkymas tam tikrose apibrėžtose ribose priklauso taip pat įvairioms rūšims kompetetingų teritorinių vyskupų organų. 3. Todėl joks kitas asmuo, nors jis būtų ir kunigas, negali pridėti, atimti ar pakeisti bet ką liturgijoje savo paties autoritetu”.
Grindžiamas reikalas liturginei reformai: “Liturginės apeigos nėra privati funkcija, bet ceremonijos Bažnyčios, kuri yra vienybės sakramentas, būtent šventoji liaudis, susivienijusi ir vadovaujama savo vyskupų. Kad artimas ryšys tarp žodžių ir ritualo liturgijoje būtų labiau matomas, ceremonijose turi būti daugiau skaitymo iš Šventojo Rašto bei tie skaitymai turi būti daugiau paįvairinti ir tinkami. Pamokslo tema privalo būti imama iš Šventojo Rašto ir liturginių šaltinių; jis turi būti Dievo nuostabių darbų išganymo istorijoje skelbimas, Kristaus paslapties, kuri nuolat artima ir aktyvi mumyse, ypač liturgijos celebravime.
Mišių liturgijon konstitucija įneša šiuos pakeitimus: praplečiamas Šv. Rašto skaitymų ciklas, įvedamas privalomas pamokslas, jei Mišios vyksta tikinčiųjų akivaizdoje. Sekmadieniais po evangelijos ir pamokslo įvedama bendra malda. Gimtoji kalba įvedama skaitymams ir bendrai maldai, taip pat žmonės raginami lotyniškai giedoti ir atsakinėti. Raginama Komunijai naudojamas ostijas konsekruoti tose pačiose Mišiose. Ypatingomis progomis Komuniją bus galima priimti dviem pavidalais. Leidžiama koncelebracija (t. y. kelių kunigų atnašavimas Mišių kartu) ypatingų iškilmių metu.
Trečiasis konstitucijos skyrius liečia sakramentus ir sakramentalijas. Keliamas reikalas atgaivinti katechumenatą (t. y. pasiruošimą krikštui) ir su juo surištas ceremonijas. Kai kurios sakramentalijos leidžiamos ypatingais atvejais administruoti pasauliečiams”.
Liturginių metų pagrindan yra dedamas išganymo istorijos ciklas; šventųjų dienos skiriamos antraeilėn vieton. Atskiri skyriai traktuoja muziką ir meną. Konstitucijos priede Suvažiavimas pasisako, kad principiniai neturi nieko prieš kalendoriaus reformą ir pastovią Velykų datą, jei tas būtų priimtina kitoms krikščionių bažnyčioms.
• Popiežiaus laiškas
Sausio 25 d. popiežius Paulius VI išleido laišką “Motu proprio” liturginės konstitucijos reikalu. Nuo pirmojo gavėnios sekmadienio įsigalioja kai kurie Bažnyčios Suvažiavimo nutarimai: pamokslai yra privalomi visose švenčių ir sekmadienių Mišiose; kunigai turi teisę brevijoriaus maldose išleisti Primą ir pasirinkti vieną iš trijų “mažųjų valandų”. Seminarijos ir teologiniai fakultetai yra įpareigojami nuo ateinančių mokslo metų įvesti liturgijos dėstymą kaip vieną iš pagrindinių kursų, taip pat surišant kitus dėstomuosius dalykus su liturgija.
“Kiekvienam yra aišku, kad gana daug laiko praeis, kol didžioji konstitucijos nutarimų dalis bus įgyvendinta, kadangi reikės patvirtinti naują ritualą ir išspausdinti naujus liturginius tekstus. Idant šis darbas būtų pravestas protingai ir išmintingai, mes esame paskyrę komisiją, kurios pagrindinis tikslas bus žiūrėti, kad nutarimai būtų tiksliai išpildomi”. Šios komisijos pirmininku yra paskirtas kardinolas Lercaro.
• Pirmi žingsniai
AUSTRALIJOJE
Dar prieš išvykdami iš Romos, Australijos vyskupai patvirtino anglišką brevijoriaus vertimą. Patvirtintasis vertimas buvo daromas t. Godfrey Diekmann, OSB., priežiūroje. Hobart arkivyskupas Young pabrėžė, kad, nors nebus duotas visuotinis leidimas kunigams melstis brevijorių anglų kalba, tačiau atskiri kunigai galės gauti leidimą iš savo vyskupų — kiekvienas prašymas bus svarstomas atskirai, bet su “tėvišku nuoširdumu”.
PIETŲ AMERIKOJE
Ekspertų grupė, paskirta CELAM (Pietų Amerikos Vyskupų Konferencijos), ruošia Šventojo Rašto vertimus liturginiam naudojimui, idant būtų galima turėti tuos pačius tekstus visuose Pietų Amerikos ispaniškai kalbančiuose kraštuose. Kita mokslininkų grupė tyrinėja galimybę į-jungti tradicines ispaniškas giesmes į atnaujintą Mišių liturgiją.
PRANCŪZIJOJE
Prancūzijos hierarchijos parėdymu, nuo pirmojo gavėnios sekmadienio visose Mišiose, kuriose dalyvauja tikintieji, Mišių metu lekcija — skaitymas ir evangelija bus skaitoma ar giedama prancūziškai. Tai liečia ir Didžiosios Savaitės pamaldas.
KANADOJE
Arkivyskupas Roy pranešė, kad už metų visame Quebece Mišios iki aukojimo jau bus laikomos prancūziškai. Jis tačiau priminė, kad kasdieninės kalbos naudojimas Mišių liturgijoj Kanadoje sudaro problemų, nes tai yra dviejų kalbų kraštas, kuriame naudojama visa eilė kitų kalbų. Kaip matyti iš pasisakymo, Kanadoje neturėtų būti jokio vargo ir lietuvių kalbos Mišiose įvedimui.
Amos vyskupas Sanschagrin laiške savo vyskupijos kunigams rašo, kad Mišios greitai galės būti laikomos prancūziškai iki aukojimo, gi vestuvinėse Mišiose jaunieji galės priimti Komuniją duonos ir vyno pavidalais.
ANGLIJOJE
Anglijos vyskupų liturginės komisijos pirmininkas vyskupas Grimshaw pranešė spaudai, kad artimoje ateityje anglų ar velsų kalba nebus Mišiose naudojama, nes kasdieninė kalba negalima įvesti į Mišias, kol Šventasis Sostas nėra patvirtinęs vertimų.
LIETUVIŲ TARPE
Gyvenant išeivijoje išsiblaškius įvairiuose kraštuose, sudarome tik mažumas. Apie liturginius pakeitimus bei gimtosios kalbos įvedimą savo vyskupijoms sprendžia vyskupai; Roma juos tvirtina. Kiek vyskupai žinos ar pastebės, kad esame tautiškai gyvi, kiek atkreipsime jų dėmesį į savo norą, tiek ir mums bus sutelkta galimybė lietuviškai Dievą garbinti liturgijoje.
Bus reikalingas ir kasdieninis mišiolas. Dedamos pastangos jį išversti ir atspausdinti lietuvių kalba.