DR. ARŪNAS LIULEVIČIUS
TĘSINYS IŠ PASKUTINIO NUMERIO
Pirmadienis, X. 28.Suvažiavime įrengta greitojo vertimo sistema, kuria vyskupai ausinių pagalba galės sekti lotyniškai kalbantį. Atrodo, kad prie sistemos įrengimo daug prisidėjo Bostono arkivyskupas kardinolas Cushing, kuris pirmosios sesijos metu pareiškė, kad jis atstovausiąs tylinčiąją Bažnyčią.
Antradienis, X. 29.Šiandien Suvažiavimas maža balsų dauguma nubalsavo įjungti Mergelės Marijos schemą į Bažnyčios schemą (1114 — už, 1074 — prieš). Rytoj tikimasi balsuoti dėl garsiųjų keturių klausimų, kuriuos suformulavo moderatoriai. Jaučiama, kad šiandienos ir rytdienos balsavimai yra suvažiavimui nepaprastai svarbūs: daug jais rūpinamasi. Štai šįryt ant šv. Petro bazilikos laiptų ukrainiečių vyskupų grupė dalino atsišaukimą, kuriame pasirašiusieji ukrainiečiai ir indai vyskupai ragino balsuoti už atskirą schemą Mergelei Marijai.
Trečiadienis, X. 30.Seniai laukti balsavimai moderatorių pateiktais klausimais (belaukiant iš keturių jie jau išaugo į penkis). Pittsburgho vyskupas John J. Wright komentuoja, kad šis balsavimas yra sesijos centrinis taškas. Klausimai lietė vyskupų kolegiškumą ir diakonatą. Pastebėta, kad diakonų klausime atsargiai išvengtas celibato klausimas.
Ketvirtadienis, X. 31.Rytoj prasideda keturių dienų pertrauka. Moderatoriai yra susirūpinę greitai bėgančiu laiku ir lėtai žingsniuojančiomis diskusijomis. Šiandien pirmininkaujantis moderatorius Miuncheno arkivyskupas kardinolas Doepfner nutraukė du kalbėtojus, kurie buvo nukrypę nuo temos. Pakeista ir procedūra: įspėjamasis skambutis suskamba, kai kalbėtojas iškalba šešias minutes (leidžiama kalbėti daugiausia dešimt minučių).
Šeštadienis, XI. 2.Paskelbta, kad principiniai nutarta pakviesti penkias moteris į pasauliečių delegaciją Bažnyčios Suvažiavime. Prieš savaitę Nazareto Melchitų arkivyskupas Georges Hakim kritikavo pasauliečiams skirtą Bažnyčios schemos skyrių; anot jo, tą skyrių perskaičius, galima susidaryti nuomonę, kad Bažnyčioje iš viso nėra moterų.
PRADEDAMA VYSKUPŲ SCHEMA
Antradienis, XI.5. Pradedama svarstyti vyskupų schema. Kyla opozicija: Los Angeles kardinolas McIntyre priešinasi schemos siūlymui suteikti tautinėms vyskupų konferencijoms juridines teises. Jo nuomone, tai būtų radikalus Bažnyčios struktūros pakeitimas ir galėtų išsivystyti į pavojų Bažnyčios vienybei.
Šiais laikais beveik visi kraštai turi savo vyskupų konferencijas: JAV vyskupų konferencija veikia NCWC (National Catholic Welfare Conference) vardu. Suvažiavimo metu Romoje yra ypač aktyvios Vokietijos, Prancūzijos, Afrikos ir Pietų Amerikos vyskupų konferencijos.
Trečiadienis, XI. 6.Schema priimta diskusijoms. Ją sudaro penki skyriai, kurių pirmasis svarsto vyskupų ir Romos Kurijos ryšius. Antiochijos Melchitų patriarchas Maximos IV Saigh kritiškai kalbėjo apie Kuriją, susilaukdamas plojimo iš publikos, nors tai Suvažiavimo taisyklių uždrausta. Jis siūlė, kad būtų įsteigtas vyskupų organas, kuris būtų virš Kurijos ir atsakingas tik popiežiui. Taip pat šiandien kalbėjęs vysk. Rafael Gonzalez Maralejo siūlė, kad popiežiaus rinkimuose dalyvautų ne vien tik kardinolai, bet ir visi vyskupai per savo atstovus Romoje.
Ketvirtadienis, XI.7. Suvažiavimo dalyvių tarpe reiškiasi nerimavimas. Capetown arkivyskupas Owen McCam siūlo, kad kai kurie darbotvarkės dalykai būtų palikti naujam vyskupų organui, kuris susirinktų Romoje po Suvažiavimo uždarymo.
DVIEJŲ DIDŽIŲJŲ DVIKOVA
Penktadienis, XI. 8.Žodinėj dvikovoj susitinka Koelno kardinolas Joseph Frings ir
Šventosios Įstaigos sekretorius kardinolas Alfredo Ottaviani. Kardinolas Frings teigia, kad Šventosios Įstaigos metodai yra kenksmingi tikintiesiems ir skandalas už Bažnyčios esantiems. Pagal Frings, jokia Vatikano įstaiga neturi turėti teisės apkaltinti, teisti ir pasmerkti asmenį, kuris neturi progos savęs apsiginti. Jis reikalauja aiškaus administracinių ir juridinių Romos Kurijos pareigų atskyrimo.
Kardinolo Frings kalbą vyskupai pertraukia plojimu. Tuoj pat žodį gauna pats Šventosios Įstaigos sekretorius kardinolas Alfredo Ottaviani. Jis primena, kad visus Šventosios Įstaigos nutarimus turi patvirtinti popiežius ir kad jos metodų kritika yra kartu Kristaus Vikaro kritika. (Popiežius yra Šventosios Įstaigos prefektu tokiu pat būdu, kaip ir vienuolikos kitų Kurijos Kongregacijų. Šventąją Įstaigą be kardinolo Ottaviani sudaro aštuoni kiti kardinolai ir maždaug septyniasdešimt vyskupų ir kunigų).
Pirmadienis, XI. 11.Teologinė Komisija patvirtino religinės laisvės skyrių ekumeninėj schemoj (18 — už; 5 — prieš). Amerikos vyskupai ypač laukia, kad Suvažiavimas priimtų ir paskelbtų religinės laisvės deklaraciją. Minima, kad deklaracijos tekstą suredagavo JAV jėzuitas John Courtney Murray.
Girdimi gandai, kad progresyviųjų sparnas yra išrinkęs Santiago de Chile kardinolą Raul Silva Henriquez savo kalbėtoju. Tikimasi, kad kardinolas Silva kvies popiežių įgyvendinti vyskupų išreikštą norą kolegiškumui, sukuriant nuolatinį organą ryšiams su vyskupais, kuris aplenktų Romos Kuriją.
Antradienis, XI. 12.Debatuose kalbėjo trys amerikiečiai kardinolai dėl tautinių vyskupų konferencijų juridinės padėties. Kardinolas McIntyre mato juridinio charakterio konferencijoms suteikime ataką prieš Romos Kuriją. St. Louis arkivyskupas kardinolas Joseph Ritter visapusiškai remia schemos siūlymus. Chicagos arkivyskupas kardinolas Albert Gregory Meyer ima vidurio kelią.
Trečiadienis, XI. 13.Tęsiasi debatai. Kardinolas Spellman pareiškia, kad kiekvienas vyskupas turi būti visiškai laisvas savo diocezijos valdyme.
Sklinda žinia, kad progresyvieji pakeitė savo strategiją: kardinolas Silva nekalbės Suvažiavime, bet bus kreipiamasi tiesiai į popiežių, kad jis paryškintų savo norus Kurijos reformai ir valdžios su vyskupais pasidalinimui.
Kardinolas Ottaviani interview metu pareiškia, kad vyskupai kaip kolegija negali būti apaštalų kolegijos įpėdiniai, nes tokios kolegijos iš viso juridine prasme nebuvo.
Ketvirtadienis, XI. 14.Balsuojama dėl pirmųjų dviejų komunikacijos deklaracijos, skyrių: 1832 — už pirmąjį, 92 — prieš; 1893 — už antrąjį, 103 — prieš. Deklaracija — kontraversiška: manoma, kad atidaromos durys cenzūrai.
Penktadienis, XI. 15.Popiežius Paulius VI pasitarimui susikvietė visą Suvažiavimo vadovybę: 13 Suvažiavimo pirmininkų, 4 moderatorius, visų komisijų pirmininkus. Tikslas — išspręsti debatų įtampą ir nustatyti paskutinių dviejų suvažiavimo savaičių tvarką. Prieš kelias savaites popiežius laišku Teologinei Komisijai įsakė dažniau posėdžiauti ir greičiau paruošti tekstus Suvažiavimuo galutiniams balsavimams.
Vėl kalbama, kad kardinolas Silva kalbės Suvažiavime.
SENIAI LAUKTA EKUMENINĖ SCHEMA
Pirmadienis, XI. 18.Prasideda diskusijos apie ekumeninę schemą, paruoštą Sekretoriato Krikščionių Vienybei Ugdyti. Schemą Suvažiavimui pristato Joseph-Marie Martin, Rouen arkivyskupas. Pirmieji kalbėtojai — Vidurio Rytų patriarchai ir kardinolas Ruffini — į schemą žvelgia pesimistiškai: deklaracija apie žydus apsunkins arabų pasaulio katalikų padėtį. Kardinolas Ritter gina schemą. Jo manymu, ypač reikalinga religinės laisvės deklaracija, kuri turėtų būti jungiama su pareiškimu, kad Bažnyčia savo misijoje yra visai nepriklausoma nuo valstybės.
Antradienis, XI. 19.Su plojimu sutikta religinės laisvės deklaracija, kurią Suvažiavimui pristato arkivyskupas de Smedt. Taip pat plojama deklaracijai apie krikščionių -žydų santykius, kuria pristato kardinolas Augustin Bea.
Ketvirtadienis, XI. 21.Vakar kalbėję kardinolas Meyer ir Britanijos primatas vysk. John Heenan stipriai parėmė ekumeninę schemą. Šiandien Suvažiavimas patvirtino pirmuosius tris ekumeninės schemos skyrius (1996 — už, 86 — prieš). Moderatoriai pranešė, kad balsavimai dėl ketvirtojo (religinės laisvės) ir penktojo (santykių su žydais) skyriaus atidedami. Priimtas gimtosios kalbos naudojimas sakramentų teikime (1848 — už, 335 — prieš): čia einama toliau, negu ankstyvesniuose nutarimuose, pavyzdžiui, išrišimas irgi bus duodamas gimtąja kalba.
Penktadienis, XI. 22.Priimama liturginė konstitucija (2158 — už, 10 — prieš). Tai pirmasis šio Suvažiavimo darbo vaisius.
Antradienis, XI. 26.Priimta deklaracija komunikacijos priemonių reikalu (1598 — už, 503 — prieš). Dėl šios deklaracijos reikalingumo ir naudingumo diskusijos ėjo iki galo.
Suvažiavime vysk. Stephen A. Leven (San Antonio, Texas) jautriai kalbėjo už ekumeninę schemą ir sąžinės laisvės deklaraciją: "ieškantieji tiesaus ir vaisingo dialogo su nekatalikais nėra nelojalūs Šventajai Dvasiai. Ne mūsų žmonės praleidžia Mišias sekmadienį, atsisako sakramentų ir balsuoja už komunistų sąrašą".
Pirmadienis, XII. 2.Baigiasi Suvažiavimo darbo posėdžiai. Kardinolas Bea apgailestauja, kad dar nesvarstyti du paskutiniai ekumeninės schemos skyriai, bet "kas atidėta, dar nėra nudėta". Konservatyvieji jaučia tam tikrą pasitenkinimą, kad nesvarstyta sąžinės laisvės deklaracija, nes bijomasi, jog ji ugdytų agnosticizmą, ateizmą ir komunizmą.
Tėvas Gustave Weigel, S. J., susumuoja Suvažiavimo antrosios sesijos darbus skirtingų nuomonių įtampos fone: "Vienu metu konservatyvieji parodė, kad jie nėra pasiruošę kovai. Tada jie mūšio lauką paliko kitiems, pasitraukdami į paruoštus apkasus".
UŽDAROMA ANTROJI SESIJA
Antradienis, XII. 3.Popiežius paskelbia oficialų pranešimą, kuriuo vyskupams leidžiama naudotis teisėmis, kurioms šiuo metu reikėdavo kreiptis į Vatikaną. Šiame laiške, kuris buvo perskaitytas susirinkusiems Suvažiavimo tėvams Tridentino Suvažiavimo minėjime, duotos teisės vyskupams leisti kunigams aukoti Mišias du kartus šiokiadieniais ar net tris kartus sekmadieniais, jei vyskupijoje yra kunigų trūkumas. Vyskupas turi teisę leisti skaityti knygas, esančias Uždraustųjų Knygų Indekse; be to, skelbti Dievo žodį ir klausyti išpažinčių visame pasaulyje, nebent vietos vyskupas tam yra priešingas. Šie leidimai nelaikytini vyskupų kolegiškumo klausimo išsprendimu.
Trečiadienis, XII, 4.Iškilmingai uždaroma antroji Suvažiavimo sesija. Balsavimu priimama liturgijos konstitucija (2147 — už, 4 — prieš) bei komunikacijos deklaracija (1960 — už, 164 — prieš). Tai pirmasis iškilmingas Suvažiavimo nutarimas nuo 1870 m. liepos 18 d., kada buvo paskelbta popiežiaus neklaidingumo dogma.
Popiežius savo uždaromoj kalboj pastebi, kad "Bažnyčia norėjo augti savo sąmoningumu: žiūrėkime, kaip savo ganytojų ir mokytojų tarpe ji ėmė giliau apmąstyti savo kilmės paslaptį... Žvelgdami į Suvažiavimo darbą, matome, kad jis buvo sunkus ir pasižymėjo kalbos laisve... Yra likę kitų klausimų, kuriems reikia tolimesnių studijų ir diskusijų. Mes tikime, kad trečioji sesija sekančių metų rudenį juos pabaigs spręsti... Toks yra didelis ir painus episkopato klausimas, kuris logiška tvarka ir svarba yra pirmasis šio antrojo Vatikano Suvažiavimo rūpestis bei natūralus pirmojo Vatikano Suvažiavimo tęsinys ir papildymas."
Savo kalbą popiežius Paulius VI baigia staigmena: po Kalėdų jis ruošiasi keliauti kaip piligrimas į Šventąją Žemę. Šiame Suvažiavime Bažnyčia irgi yra kelionėje: ji grįžta prie savo šaltinio atsigaivinti ir atsinaujinti.