GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.
Tebūna šios eilutės skirtos tau, mielas jaunime. Noriu tave ne tiek mokyti, kiek su tavimi dalintis mintimis. Lauksiu ir tavo žodžių. Rašyk kad ir trumpai, ko tu lauktum “Jaunystės Kryžkelių” skyriuje, ko ieškai gyvenime, su kuo grumies, kur tavo kovos...
Ar tu galvoji, kad kiti tavęs nesupranta? O gal ir tu savęs nesupranti? Jauti, kad kažkas atsitiko, esi nebe tas ar nebe ta, kaip anksčiau. Visi žmonės atrodo kitoki. Tu jau nebesistebi, kai kiti tau sako, kad berniuko ir mergaitės amžius tarp 13 ir 19 metų yra audringiausias žmogaus gyvenime, jis pilnas staigmenų.
Šiuo metu tavyje vyksta pasikeitimai. Tai tarsi nuostabi pavasario drama gamtoje. Gyvybė veržiasi iš visų pusių. Ir tų išgyveni panašų jaunystės atsiskleidimą. Bet atsiskleidimas pilnas ir kančios. Tu manai, kad tėvai, mokytojai ir kiti žmonės tavęs nesupranta.
Seniau tikėjimas tau teikė tiek daug džiaugsmo ir paguodos. Dabar jo raminančios jėgos taip aiškiai nebejauti. Galvoji, kad vaiko tikėjimą išaugai. Į jo vietą niekas neatsistojo. Jauti tuštumą. Nedrįsti niekam apie tai kalbėti. Kažko bijai. Dėl viso to kenti.
Tavo pavasario drama ir tau lieka neatspėta mįslė. Kažkas yra pasakęs, kad būtų geriau, jei tu šituos savo gyvenimo metus pramiegotum. Jie panašūs į pragarą! Bet ar iš tiesų šie tavo brendimo metai tokie sunkūs ir beviltiški? O gal atvirkščiai, nežiūrint visų kovų, šitas tavo amžiaus laikotarpis yra gražiausias ir daugiausiai žadantis tavo ateičiai?
Priėjus didžiąją gyvenimo kryžkelę, ne baimei reikia pasiduoti, o sukaupti drąsos ir žvalumo jėgas, ramiai į save pažvelgti, suprasti, kas esi, ir tada žiūrėti, į kurią pusę eiti. Tavo amžiaus berniukui ar mergaitei būdingi trys dalykai:
1) atbundanti asmenybė,
2) noras kitus sekti, kopijuoti, pamėgdžioti ir
3) visuomet gyvas noras judėti.
ATBUNDANTI ASMENYBĖ
Greit save atskiri nuo mažojo broliuko ar sesutės. Jie pasitenkina tėvų meile. Tu jau laisvai renkiesi už šeimos ratelio mylėti berniuką ar mergaitę. Pamažu tu pamatai savo atbundančią asmenybę. Pirmieji jos žingsniai neaiškūs, nedrąsūs. Tu ieškai būdų bei progų ją išreikšti. Kaip viščiukas tu suskaldai lukštą — šeimos lukštą — kuris tave uždarė, ir staiga matai save plačiame pasaulyje. Be didelių sunkumų tu atpažįsti save: “Tai aš!” Nori, kad ir kiti tavo nepriklausomybę, individualybę, tavo naują vietą pasaulyje pripažintų ir skaitytųsi su tavim. Tėtis ar mama primena:
“Šiandien po pietų važiuosime aplankyti tetą”. Tavo jaunesnysis brolis ar sesutė mielai sutinka, tų pareiški nepasitenkinimą: “A, kad aš nenoriu”.
Beatsiskleidžianti tavo asmenybė veržiasi į visus šonus. Berniukas su savim pradeda nešiotis šukas, mergaitė įsigyja “lipstiką”. Nuo šio laiko prasideda kasdieninė šukų ir “lipstiko” kova...
Tavo draugai — vienmečiai berniukai ar mergaitės. Jų tarpe jautiesi smagiausiai ir saugiausiai. Jūs suprantate vienas kitą, turite apie ką kalbėtis. Esate patenkinti ir net didžiuojatės, kad pašaliniai žmonės, ypač suaugusieji, jūsų nesupranta. Jūsų širdis kupina minčių, jūs daug visiems pasakytumėte, jei tik žodžiai lengviau plauktų. Baimė, kad tėvai ir vyresnieji klaidingai išaiškins, verčia jus nutylėti arba šnekėti sava “kapota kalba”, kuri tik jums prieinama.
Atbundančią savo asmenybę pareklamuoti tu randi daug progų. Berniukas apsiauna “rėkiančias” kojines. Mergaitė keičia savo plaukų šukuoseną ir taip pasirodo pasauliui įvairiom asmenybėm. Šiuo laiku tu išbraižai savo vardą ant medžio žievės, tvoros, mūro, sienos. Nori save “įamžinti”. Jaunasis vairuotojas su pasitenkinimu “pravirkdo” automobilio ratus. Patinka tau patriukšmauti prie gatvių kampų ar autobusuose. Tavo rankos, kojos ir tiesiog visas kūnas juda staigiai, netikėtai, kiek laužytai, bet visuomet juda. Apsileidimas elgesy nevengiamas, dažnai net savaip kultivuojamas. Dėl mažmožių galima užsigauti. Labai gyvas teisingumo jausmas. Skaudžiai išgyvenama ir tiesiog neapkenčiama, kada tėvai ar mokytojai daro išimtis, kitus su ypatinga meile traktuoja, jiems “geriau atlygina”.
Šiais ir panašiais ženklais tu nori atkreipti žmonių dėmesį, kad štai čia gimsta jauna asmenybė, kurią suaugusieji turi pripažinti ir su ja skaitytis. Tas pripažinimas tau labai svarbus.
SAVE ATRANDI
Visais būdais tu bandai pakilti iš menkavertiškumo, kad kiti tave atpažintų. Tu taip pat išgyveni gyvą reikalą save atrasti. To sieki dviem būdais: kūryba ir imitacija, kitų sekimų, kopijavimu.
Kūryba tavo asmenybės atsiskleidime pasireiškia tada, kai tu rūpestingai ugdai savo charakterį, bandai išlaikyti savo asmeniškumą, vengi dėtis kuo nors kitu ar kita. Šiuo atveju tu imi atsakomybę į savo rankas. Pradedi sverti visus įvykius, kurie liečia tavo gyvenimą, ir pamažu susidarai savo vertybių skalę. Dažnai tik po ilgo ieškojimo tu atrandi savo gyvenimo prasmę, kuri tau yra brangesnė už paparčio žiedą. Kruopščiai tu formuoji savo charakteri. Tam tikrais atvejais išmoksti drąsiai pasakyti “ne”. Neretai tenka priešintis masei, nes žinai, kad masė daug kur klysta.
Ideologinės organizacijos ateina tau į pagalbą. Jos ne tik pateikia medžiagos kūrybai, bet sudaro ir sąlygas pozityviam veikimui tiek organizacijos rėmuose, tiek už jos ribų.
Bet tikrai kūrybingų jaunuolių — kiek jų yra? Iš savo pažįstamų tarpo, tur būt, juos ant vienos rankos pirštų suskaičiuosi.
Dauguma tavo draugų ar draugių pabėga nuo savo menkavertiškumo jausmo imitacija, kitų sekimu, kopijavimu. Jie saugiai jaučiasi tik savo herojų prieglobstyje. Berniukas ar mergaitė taip išvengia atsakomybės: studijos atrodo nereikšmingas dalykas, kada svajoji apie kino ar sporto žvaigždes. Lygiai neverta ir dėl savo charakterio sielotis. Tuo, žinoma, atsisakai save išreikšti ar ieškoti originalumo. Susiliejimas su mase, su “žvaigždėmis” suteikia progą pasisakyti, bet nereikalauja, kad turėtum principus gyvenime ar save varžytum. Draugų ir minios įtaka yra labai stipri. Jei nori ir toliau jos “globoj” pasilikti, privalai skrupulingai elgtis pagal jos normas, vengti išsiskirti.
Kopijuoti, pamėgdžioti kitus yra labai lengva. Bet jei seksi masę, niekuomet nesubręsi pilnu žmogumi. Susilieti su beveide mase reiškia taip pat atsisakyti pareigos save gerinti, tobulinti, gražinti savo charakterį.
Kopijavimas kartais būna labai paviršutiniškas, lėkštas. Jaunuolis nori būti panašus į vyresniuosius — todėl jis rūko, net įtraukia dūmus į plaučius! Užsidega pypkę, kad atrodytų panašus į rašytoją. Mergaitė pasirenka batus aukštom kulnim. Pasirodžius vienai kitai mergaitei mokykloj su nauja mada, visos kitos pamėgdžioja. Jaunutė asmenybė dar bijo viena išeiti viešumon. Berniukai ir mergaitės mieliau renkasi į didesnes grupes, nes jaunųjų meilės kojytės vis dar silpnos, jos nori į ką nors atsiremti.
Brendimo metais stipriai pasireiškia herojų garbinimas — kino ir sporto žvaigždės, dainininkai, kaip “Beatles” ir t.t. Juo kilnesnis tavo herojus, tuo kilnesnis charakteris atsiskleis ateityje.
JUDRUS, GYVAS
Trečioji jauno žmogaus žymė — judrumas. Nenustebk, jei tave kartais pavadina gyvuoju sidabru. Vienu momentu tu pasiskleidi į kelias puses. Savo gyvumu tu pribūni visur. Tu nenusėdi ilgai vienoj vietoj, nes jauti savo kūne fizinių ir biologinių impulsų virpesius. Kūno reikalavimai pas tave didesni už sielos reikalavimus. Neapkenti tu ilgų pamokų ir aiškinimų. Savo trykštančią energiją tu išlieji sporto salėj, “tvisto” šokyj. Bet kai tėtis ar mama prašo padėti apie namą, visa energija staiga išnyksta.
Lengvai tu prisijaukini gyvulius, juos pamilsti. Vienoj stovykloj būrys mergaičių rado paklydusį šunelį. Kai reikėjo jį grąžinti savininkui, jos daug ašarų išliejo, kol su juo atsisveikino.
Muzika tau patinka, bet gal labiau tokia, kuri pilniau derinasi su tavo gyvenimo dvasia. Ne proto muzika, pav. Bacho, ir ne širdies, pav. Šuberto, tave pagauna, o greičiau tokia, kuri pajudina ir rankas, ir kojas, ir apskritai visą kūną. Ji atpalaiduoja tavyje įtampą. Po tokios muzikos seka savotiškas “apalpimas”, erotinis išgyvenimas. Ypač tai būdinga mergaitėms.
Per šį judrųjį periodą tu pasirenki savo pašaukimą. Šalia vienuolyno ar moterystės, tu renkiesi savo gyvenimo karjerą: gydytojo, gailestingosios sesers, advokato, mokslininko, sekretorės, mokytojo...
Gal geriausias suaugusio žmogaus apibūdinimas yra šis: tai žmogus, kuris nustoja augti abiejuose galuose ir pradėjo augti viduryje. Jaunuolio apibūdinimo iki šiol dar nesutikome spaudoje. Bet sakykime, kad tu esi savo ateities kalvis. Pamažu tu imi atsakomybę į savo rankas. Tėvai, mokykla, organizacijos tau tiesia tik pagalbos ranką. Šį tavo brendimo laikotarpį galime lyginti žmogui, kuris turi rankoj lanką ir strėlę. Bet tu turi tik vieną strėlę. Ją gali iššauti tik vieną kartą — tai jaunystės strėlė. Tavo gyvenimo prasmė priklausys nuo to, ar tu šausi savo strėlę tiesiai į Dievo nubrėžtą taikinį — Dievo meilės, tėvynės meilės ir artimo meilės taikinį.