Spausdinti

KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.

THE BEST MAN

    Rinkimus turi laimėti geriausias kandidatas, bet kuris yra geriausias šiame filme nepažymėtoje partijoje? Artėjant prezidento rinkimams, partija turi išstatyti savo kandidatą, bet jų net penki. Labiausiai pasireiškia du. Jaunas ir energingas senatorius, nors išpažįsta savo tikėjimą į Dievą, nesiskaito su priemonėmis, kad tik galėtų prasimušti. Jo pagrindinis oponentas, nors asmeniškame gyvenime pasižymėjęs savo palaidumu, vengia kovoti priešininko ginklais. Vaizdžiai perduodami audringi partijos suvažiavimo balsavimai. Cliff Robertson pasirodo stipriau, negu bet kurioje ankstesnėje rolėje. Įvykių eiga sustiprinama puikia Henry Fondą ir Lee Tracy vaidyba. Dėl moralinių ir religinių problemų paviršutiniško vertinimo šis filmas rezervuotinas tik pilnai subrendusiems.

THE THIN RED LINE

    Užkluptas japonų Pearl Harbor įguloje ir sužeistas Guadalcanal kovose, James Jones parašė apie karo įvykius eilę knygų, kurių “From Here to Eternity” ir “The Thin Red Line” sulaukė ir filminių pastatymų. Būdinga, kad abiejuose atvejuose nepalankiausiai atvaizduoti ne japonai, bet kai kurie iš saviškių karių. Grubus seržantas dažnai persekioja vieną iš savo eilinių, nors galutinai už jį ir pasiaukoja. Naivus eilinis pradžioje bijo netikėtos kario mirties, kankinasi nušovęs jį užpuolusi japonų karį, bet filmo eigoje pasirodo visai įgudusiu ir narsiu kovotoju. Tarpusavy beko-vojančius charakterius ekrane perteikia Jack Warden ir Keir Dullea. Dėl gausių karinių žiaurumų filmas rezervuotinas tik suaugusiems.

THE CHALK GARDEN

    1955 m. Broadway teatruose pasirodžiusi Enid Bagnold drama išlaikė publikos susidomėjimą net 17 mėnesių. Filmų gamintojas Ross Hunter ir režisorius Ronald Neame iš jos susuko filmą.

    Pietinės Anglijos pajūrio puikiuose namuose su savo energinga senele gyvena judri ir užsispyrusi šešiolikmetė. Po antrųjų našlės motinos vedybų ji jaučiasi nemylima ir atstumta. Tad, pasitraukusi i nuošalę, veda svajonėmis ir melagystėmis perpintą gyvenimą. Eilei auklių atsisakius, viena iš jų audringoje mergaitėje įžvelgia savo pačios praeities būklę ir pajėgia nenuoramą jaunuolę sudrausminti ir grąžinti motinai. Puiki Deborah Kerr vaidyba atsidavusios auklės vaidmeny. Hayley Mills suteikia naują progą stebėti ją, kylančią iš vaikystės į subrendimą. Dame Edith Evans ir John Mills prisideda prie filmo bendro pasisekimo. Filmas tinkamas vyresniam jaunimui ir suaugusiems.

BLACK LIKE ME

    Vis labiau plintant rasių lygybės minčiai ir siekiant panaikinti neigiamą nusistatymą prieš negrus vien dėl jų odos spalvos, šiame filme stengtasi pavaizduoti, kaip baltasis jaustųsi negro vietoje. Filmas paruoštas, pasinaudojant John Howard Gricin knyga. Ten buvo vaizduojama, kaip baltas Texas žurnalistas, dirbtinai patamsinęs savo odą. keliavo per pietines valstijas ir kiek jam, visų laikomam negru, teko pakelti nuoskaudų ir patirti nesusipratimų ne tik iš baltųjų, bet taip pat ir iš negrų pusės. Carl Lerner, debiutuojąs su šiuo filmu kaip režisorius, apsiribojo pietiečių negrų kovomis, ypač daug dėmesio ir vietos skirdamas baltųjų susidomėjimu negrų intymiais santykiais. James Whitmore pagrindinėje dažyto negro rolėje nekartą persistengia savo uolumu. Dėl dialoge dažnai pasikartojančių vulgarumų filmas toleruotinas tik pilnai subrendusiems žiūrovams.

THE UNSINKABLE MOLLY BROWN

    Be ypatingų pretenzijų šis filmas nuotaikingos muzikalinės komedijos stiliuje pateikia ekrano mėgėjams Meredith Willson muzikinį veikalą, kurs 1960 m. susilaukė didelio pasisekimo Niujorko Broadway teatruose. Niekad nusiminimui nepasiduodanti Molly Brown iš paprastutės kaimietės iškyla kaip turtingiausia ir garsiausia laikotarpio dama. Gana didelė filmo dalis vaizduoja jos pastangas prisitaikinti prie gana priešiškai nusistačiusios Denver aukštesniosios klasės. Pagrindinėje rolėje Debbie Reynolds savo vaidyba ir dainavimu suteikia daug gyvumo visam filmui. Harve Presnell, atlikęs tą pačią Johnny rolę scenoje, pasirodo filme pirmą kartą. Ypatingai graži spalvota fotografija, pateikianti eilę Colorado kalnų ir klonių vaizdų. Filmas laikytinas tinkamu visiems šeimos nariams, išskiriant nebent mažuosius.

BANDITS OF ORGOSOLO

    Filmai pagal savo turinį ir įvykių pristatymo būdą gali būti laikomi kaip proga pasilinksminti, priemonė publiką auklėti ar žlugdyti, ar vien tik kasdieninio gyvenimo vaizdų iliustracija. Prie šios paskutinės grupės priklauso ir italų režisoriaus Vittorio De Seta filmas “Bandits of Orgo-solo”, už kurį jam atiteko eilė premijų, tarp jų ir Venecijos tarptautinio filmų festivalio premija, skiriama kuriam iš jaunųjų režisorių už geriausią pirmąjį kūrinį.

    Be gausių dialogų pavaizduojamas skurdus piemenų gyvenimas dar skurdesnėse Sardinljos uolotose kalvose. Ramus piemuo Michele pastebi banditus savo lūšnoje, bet bijo juos išduoti policijai. Kad išvengus apkaltinimo, pats su broliuku ir savo avimis pabėga į kalnus. Dėl sunkios kelionės ir maisto trūkumo avys žūva. Michele iš ramaus piemens tampa banditu ir apiplėšia kitą piemenį, kurs vėl savo keliu, netekęs pragyvenimo šaltinio, pastumiamas į blogį.

    Nesiryždamas nei smerkti, nei teisinti, režisorius pristato vien realaus Sardinijos gyvenimo iškarpą, pateikdamas tai ekrane tikrai nuostabia nespalvota fotografija. Savo karčia ironiška pabaiga šis filmas kiek primena vieno iš italų pokario neorealizmo srovės atstovų Vittorio De Sica filmą “Dviračių vagys” (1948 m.).

    Filmas gali būti laikomas tinkamu subrendusiam jaunimui ir suaugusiems.

NIGHT MUST FALL

    Prieš 30 metų Emlyn Williams sukurta drama po trijų metų sulaukė pirmo filminio pastatymo su Robert Montgomery pagrindinėje rolėje. Šiemet išleistame naujame britų filme bazuojamasi ta pačia drama, bet bendras rezultatas daug žemesnis. Lyg išnaudodamas savo anktesnius pasisekimus scenoje ir ekrane, Albert Finney blaškosi psichopato vaidmeny, kapodamas moterų galvas. Siužetas, o ypač pats pristatymo būdas verčia šį slegiantį filmą laikyti nepatartinu net ir suaugusių žiūrovų publikai.

THE COOL WORLD

    Pasinaudojant Warren Miller romanu ir scenos veikalu, režisorė Shirley Clarke savo šiurpiu žvilgsniu bando įsiskverbti į Harlem rajono negrų jaunuolių gyvenimą, pavaizduojant jų būklės sąlygas. Daugiau kronikiniu stiliumi pailiustruojama keturiolikmečio negro svajonės įsigyti revolverį ir tapti gaujos vadu, sekant populiaraus gangsterio pavyzdį. Jam tai dalinai pavyksta, nors baigiasi tragiškai. Režisorė perdaug nesigilina nei į pagrindinio jaunuolio, nei kitų veikėjų išgyvenimus ar asmenines nuotaikas, bet paskęsta pakartotiname nešvarių gatvių, šiukšlynų ir landynių pavaizdavime. Be jokio artistinio subtilumo pakartotinai įtaigojama išvada: juodas yra geras, baltas yra blogas. Dėl perdėtai aštraus realizmo dialoguose ir kai kuriose scenose filmas rezervuotinas vien pilnai subrendusių žiūrovų publikai.

DON’T TEMPT THE DEVIL

    Nespalvotas, arti dviejų valandų trunkąs filmas po paslaptingos žmogžudystės bando atidengti nusikaltėlį. Įsiskverbiama į teisingumo administraciją, paliečiant eilę neteisybių pačiuose teismo rūmuose.

    Turtingas invalidas miršta, įšvirškus vaistus. Kas kaltas— ar žmona, ar slaugė? Nors žiūrovui tiesa greit paaiškėja, bet banguojanti filmo įtampa Išlaikoma iki pat galo. Tikrai puiki vaidyba. Pierre Brasseur pasirodo kaip žmonos, o vėliau našlės advokatas ir draugas. Marina Vlady išoriniu švelnumu gabiai užmaskuoja savo nusistatymus. Ypač įspūdingas savo nuoširdžiu tiesos ieškojimu Bourvil, pasisiūlęs ginti įtariamą slaugę. Šis prancūzų režisoriaus Christian Jaque filmas dėl paties siužeto rezervuotinas suaugusiems.

FLIPPER’S NEW ADVENTURE

    Prieš metus laiko filmas “Flipper” jaunųjų žiūrovų publikoje susilaukė didelio pasisekimo. Dabar turime to filmo tęsinį, labai panašų į pirmąją dalį. Gudrus delfinas Flipper ir jo jaunas šeimininkas Sandy, jų artimai draugystei atsidūrus pavojuje, pasitraukia į atvirą jūrą. Tolimesni nuotykiai vyksta vienoje iš Bahamas salų. Daugiausia dėmesio patraukia puikiai išdresiruotas delfinas ir jaunieji filmo artistai — Luke Halpin ir Pamela Franklin. Spalvota fotografija pateikia eilę Floridos ir Bahamas salų gamtovaizdžių, o taip pat keletą Įspūdingų povandeninių scenų. Šis filmas daugiau sudomins jaunesniuosius.

PSYCHE 59

    Televizijos ekranams užtvinus su nesibaigiančiomis serijomis apie gydytojus ir slauges, neretai pasitaiko ir didžiame kino ekrane stebėti filmus, kur režisoriai bando narplioti neva psichologines problemas. Šiuo atveju suburta net tarptautinės jėgos — “Psyche 59” amerikiečių pagamintas Anglijoje pagal prancūzų Francoise des Ligneris romaną. Vaidina amerikietė Patricia Neal, vokietis Curt Jurgens, anglai — Samantha Eggar ir Ian Bannen. Pagimdžiusi antrą kūdikį, turtingo pramoninko žmona staigiai apanka, nors gydytojai neranda jokio fizinio trūkumo. Jos aklumas esąs grynai psichosomatinis, nes ji pasąmonėje vengianti ką tai matyti, pati neprisimindama, kas tai būtų. Tik panašioms aplinkybėms pasikartojus, ji atgauna akių šviesą. Tiek dėl slegiančio turinio, tiek dėl silpno meninio apipavidalinimo filmas nepatartinas net ir suaugusiems.

TO BED OR NOT TO BED

    Daugeliui karštakraujų italų Švedija sudaro didžiausią patraukos centrą. Ši itališka komedija kaip tik ir bando pašiepiančiai pavaizduoti gana bendrą italų vyrų įsitikinimą, kad švedės moterys labai lengvai duodasi suvedžiojamos romantiškiems nuotykiams ir ypač negalinčios atsispirti karštiems itališkiems jų gerbėjams.

    Kailių pirklys Amedeo Ferretti vyksta į Stokholmą dalyvauti kailių varžytinėse ir savo bendrovei užsakyti didesnį kiekį kailių prieinamomis kainomis. Vos išvykęs iš Italijos, traukiny svajoja apie įvairias galimybes užmegzti draugystę su taip išgarbintomis švedėmis. Nors pačiame Stokholme ir apylinkėse stengiasi išnaudoti kiekvieną progą, nepasiekia savo tikslo. Nepavyksta ar tai dėl išorinių aplinkybių sutrukdymo, ar kad sutiktos mergaitės ir moterys visai lengvai ir šaltai atlaiko jo karštus puolimus. Grįždamas namo, prieina išvados, jog nėra nieko geriau, kaip ištikimai atsiduoti mylinčiai žmonai ir šeimai.

    Filmo režisorius Gian Luigi Polidori yra vienas iš geriausių Italijos kronikinių filmų režisorių.

    Kailių pirklio rolėje puikiai pasirodo Alberto Sordi, gyvai išryškindamas pagrindinio charakterio dvilypumą. Šis filmas — tik subrendusiems.