Spaudos reikalu paskelbėme anketą("L. L.", liepa, 227 p.). Čia — pirmasis atsakymas.
INFORMACIJA
Norėtųsi, kad žinių reportažai būtų apvalyti nuo nerimtų komentarų. Gaunasi tikrai prastas įspūdis, kai žinių pateikime įsipainioja frazės: “užkulisinių jėgų veikiamas”, “tam tikrų sluoksnių įtakoje” ir kt. Tegu tad redakcija paaiškina kas tos “užkulisinės jėgos” ir “tie tam tikri sluoksniai”. Ar jie Mafia, ar komunistai, ar dar ten kokie kitoki. Naudojant tuos terminus, jų nepaaiškinus, susidaro nepasitikėjimo ir šmeižimo dvasia.
Per dažnai pasitaiko gryno neapdairumo, sudedant parašus po fotografijomis. Taip, neperseniausiai tilpusi jaučiais ariančio jordaniečio nuotrauka buvo pavadinta “Jordano ūkininkas aria asilu”!!! (Buvau nutaręs šios pastabos, kaipo nereikšmingos, nedėti, tačiau, kai po vieno laikraščio iliustracija aš pats buvau pagerbtas pranciškonų provincijolo pavarde ir titulu, nutariau, kad visas reikalas gal jau nėra toks nereikšmingas — Red.)
Daugelis jaunesniųjų, jau Čia mokslus baigusių skaitytojų, neranda savo įsitikinimams atgarsio laikraščiuose, kur rašoma apie “taip vadinamas civilines teises”, kur abejingai žiūrima į neturto problemą.
Kiekvienas politinis įvykis, net ir Amerikos vidaus, vertinamas pagal tai, kiek jis tiesioginiai bus naudingas ar nenaudingas komunistams. Žmonijos gerovė — dvasinė ir fizinė — turėtų būti viso ko centre. Jei ja nesirūpins Vakarai, galime būti tikri, kad “pasirūpins” komunistai. Bendrai paėmus, lietuvių laikraščiai linkę į labai primityvų juoda - balta įvykių sprendimą.
Norėtųsi daugiau informacijos apie Lietuvos gyvenimą. Šalia įvairių blogybių dabartinėje Lietuvoje, norėtųsi dažniau išgirsti ir teigiamų įvykių vertinimų. Nesudarant keblumų Lietuvoje gyvenantiems, galėtų spauda informuoti apie menininkų, sportininkų laimėjimus, mokslininkų — gamtos, medicinos ir technologijos sričių tyrinėjimus. Kiekvienais metais išeina studentų laidos — įdomu būtų sužinoti, gal statistikos būdu, kokios studijų šakos, studentų skaičiai ir t. t. Visa tai parodytų mūsų jaunimui, kad Lietuvoj likęs tautos kamienas yra gajus ir gabus.
DISKUSIJOS
Diskusijoms sukelti redakcijos turėtų kviesti skirtingų nusistatymų žmones pateikti savo nuomones jų laikraščių skiltyse. Straipsniai turėtų būti racionalūs, vengiant emocijų ir nedaug reiškiančių bendrybių. Laikraščio skaitytojai, žinodami, kad redakcija tą asmenį kvietė pasisakyti, jį taip pat pagerbdami, santūriai reaguotų į jo straipsnį. Abiejų pusių dalyviai būtinai turi pasirašyti pilna pavarde. Svarbu atvirumas. Neišeiti į diskusijas, prieš tai nusistačius, kad į visus oponento pareiškimus būtinai bus priešingai reaguojama. Paprastai abi pusės turi gerų minčių, jas kaipo tokias, redakcija turėtų priimti. Bandyti simpoziumus.
FORMAVIMAS
Bendrai turėtų būti raginama garsinti Lietuvos vardą, jos dabartinę padėtį ir siekti ko giliausio išsimokslinimo savo srityje. Lietuviu visuomenėje jaučiasi didelis geto mentalitetas. Turėtų būti teigiamai pristatomi asmenys, patekę į amerikietiškąjį organizacini, kultūrinį ar mokslinį gyvenimą. Dažnai amerikiečių plotmėje pasireiškusių lietuvių darbai nepakankamai įvertinami, prikaišiojant, kam tie žmonės savo talentus neša kitur, o ne lietuvių tarpe juos naudoja. Kaip tik tie talentai ir sugebėjimai, išnešti už lietuviškų visuomenės ribų, daugiau garsina Lietuvos vardą.
Tad, teragina spauda lietuvius veiklai, platesne to žodžio prasme. Savo srities geras specialistas pasitarnauja lietuvių tautai kiekvieną sykį, kai, iškilus problemai, jo bendradarbiai vienas kitam pataria: “Go ask Vytas.”
VIENYBĖ
Redakcijos turėtų pripažinti kitų ideologinių ir politinių grupių gerus pasiūlymus ir nuveiktus darbus.
Antanas ir Gintarė Ivaškai