“Kaltės sąvoka ir rolė psichinių sutrikimų vystimesi”, prof. Antano Sužiedėlio paskaita pedagogikos ir psichologijos sekcijoje
Materialistinės pasaulėžiūros įtakoje esantieji psichologai ir psichiatrai ilgai neatkreipė dėmesio į dvasinius žmogaus aspektus kaip laisvą valią, atsakomybę ir kt. Tik paskutiniuoju laiku imama vis labiau jais susidomėti, juos pripažinti. Taip dr. Mowrer psichinių ligonių gydymui pradėjo naudoti kaltės sąvoką. Dr. Ant. Sužiedėlis, apibūdindamas dr. Mowrer argumentus bei pastangas įvesti kaltės sąvoką į psichiatriją, savo paskaitoje “Kaltės sąvoka ir rolė psichinių sutrikimų vystimesi” prieina sekančias išvadas:
NEBENUSILEIDŽIANT į smulkesnį vertinimą ir nagrinėjimą, tektų pastebėti, kad tikrosios kaltės sąvokos grąžinimas psichopatologijos lobynan, tur būt, ir turės kaip tik didžiausią įtaką psichoterapijos srityje. Stebint psichoterapijos praktiką ir jos šiandieninę nesėkmę, neišvengiamai stovi prieš akis tos praktikos nenuoseklumas: bandoma juk atstatyti žmogų atsakingą, patikimą, įtaigoj ant jam, kad jis kaip tik nėra atsakingas už tai, koks jis yra. Norima atsiekti, kad pacientas vestų pagaliau vertingą gyvenimą, atsisakant, net uždraudžiant sau, paciento elgseną vertinti. Goethe yra kažkada pasakęs: “Jei žmones traktuojame tokiais, kokie jie yra, mes juos darome blogesniais. Jeigu laikome, lyg jie būtų tokie, kokie turėtų būti, tąsyk tai jiems padedame patapti tuo, kuo jie gali patapti”. Tikrosios kaltės sąvoka kaip tik ir yra ta — laikyti žmogų atsakingu ir tada, kai jis elgiasi neatsakingai.
Yra dar ir kitas faktorius, kodėl kaltės sąvokos įtaką pranašaujame būsiančią svarbiausią psichoterapijos srityje. Tas faktorius — tai žmonės, kurie psichoterapija užsiima. Tai nėra žmonės mokslininkai, kurie uoliai laikosi savo kompetencijos ribų ir kuriems kaltės sąvoka nėra patraukli jau vien todėl, kad ji turi teologines ir filosofines konotacijas.
Bendrojoje psichologijoje asmenybės teorijose kaltės konstruktas, jei ir būtų rastas naudingas, veikiai neprigytų. Psichoterapeutai žmonės ne tokie kieti — pagal tradiciją, tai žmonės viską žiną. Kaip jų pacientai kalba apie viską, tai psichoterapeutai žino ir skelbia apie viską. Taip darė Freudas — buvo daug “ermiderio”, ir daug naudos, ir daug bėdos. Tikrosios kaltės skelbėjai ir jų pasekėjai, tikimės, duos psichologijai naudos; žinia, ir daug bėdos.
Prof. Antanas Sužiedėlis